Piktiems komentatoriams artinasi liūdnos dienos

2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – skirtas valdyti čia vykdomus pažeidimus.

Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio buvo gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį.

Vieša paslaptis – nereikia vargti, kad bent vieną tokį pažeidėją pastebėtume ir patys. Kasdien vien Feisbuke atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį komentaruose liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės pamažu jau ima atpažinti kaip sukčiavimą.

Pastebėjus tokį atvejį, galima pranešti virtualiam patruliui, o šis, savo ruožtu, pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pavyzdžiui, ikiteisminiai tyrimai.

Per septynis Feisbuko stebėjimo mėnesius net 77 atvejai buvo perduoti patikslinti aplinkybes. Pažeidimų TOP 3 atrodo taip: pirmoje vietoje įsitaisė 28 sukčiavimo atvejai, antroje – 18 „taškų“ surinkusi nelegali prekyba, o garbingą trečiąją vietą iškovojo neapykantos kurstymas, kurio pastebėta 15 atvejų.

Daug, ar mažai? Kiek dar lieka neaptikta? Ką tai pasako apie mus (ar juos)?

Feisbuko komentarų funkcija egzistuoja nuo pat šios platformos įkūrimo pradžios ir nepanašu, kad būtų ruošiamasi ją panaikinti.

Sakytume, gal ir gerai – žmonės turi galimybę nuoskaudas išlieti virtualioje aplinkoje, o ne kur kitur. Deja, tai nėra vieno socialinio tinklo yda – veikiau apskritai internetinės erdvės skaudulys: šiurkščios, nepaaiškinamai piktos, nepriimtinos kalbos galima rasti beveik kiekviename portale, ypač – naujienų portaluose.

Taip, žodžio laisvė, – neįmanoma uždrausti rašyti komentarų, o dar nerealesnis scenarijus – laukti pokyčių tokiame milžiniškame, kone visą pasaulį jungiančiame tinkle, kaip Feisbukas.

Vis dėlto žodžio laisvė internete atvedė žmones prie pavojingos ribos, kur kasdien balansuojama tarp mielų jaustukų prie nuotraukų ir grasinimo susidoroti su „tuo gėjūkščiu“, „babajum“, linkėjimų mirti, grasinimų nudobti.

Tokia „saviraiška“ yra didelė, ir kelių paspaudimų ekrane būdu apčiuopiama visuomenės problema. Tad, kaip ją spręsti?

Pradėti nuo „savęs“ – pavyzdžiui, mūsų lietuviškų naujienų portalų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto tyrėjų komanda – prof. Tomas Krilavičius, dr. Danguolė Kalinauskaitė, dr. Justina Mandravickaitė, Eglė Kankevičiūtė ir Milita Songailaitė 2022 metais tuo klausimu turės ką pasiūlyti – projekte „Laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimas Lietuvoje“ (kad „rimčiau“ atrodytų pavadintame angliškai BE HATE FREE, – Alkas.lt)  yra kuriamas naujoviškas įrankis, padėsiantis sumažinti neapykantos kalbos apraiškas interneto platybėse.

Šiuo sumanymu kartu siekiama spręsti ir kitas susijusias problemas: plėsti žinias apie neapykantos kalbą, ugdyti visuomenės gebėjimus ją atpažinti ir įprotį apie tokius atvejus pranešti.

Tam tikslui mokslininkų komanda ir dirbtinis protas (DI) suvienija jėgas – minėtas įrankis, paremtas būtent DI, padės atpažinti netinkamus, įžeidžiančius, neapykantą kurstančius komentatorių pasisakymus.

Ši naujovė vystoma remiantis naujienų portalų anoniminių vartotojų paskelbtais komentarais, ir vien projekte mokslininkai tokių skaičiuoja bene 75 tūkst.

Dalį jų, žinoma, sudaro nekenkėjiškas turinys, pavyzdžiui, įvairios nuomonės, tačiau kitą dalį – sunkiai suvokiamos žmonių mintys, kartais priverčiančios ir suglumti, ir pasibaisėti.

Visi tie komentarai yra kruopščiai atrenkami – anotuojami – rankiniu būdu. Paprastai kalbant, priskiriami kategorijoms pagal tai, ar juose randama neapykantos kalbos, ar ne.

Iš šių pavyzdžių mokosi dirbtinis protas, kad vėliau, kai įrankis bus pabaigtas kurti, galėtų ir pats atlikti tokį visuomenei reikšmingą darbą.

Vadinasi, piktiems komentatoriams ateina liūdnos dienos – turės pasukti galvą, kaip teks plūstis, kad komentarai apeitų dirbtinio proto užkardas.

„Laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimas Lietuvoje“ projekto VDU komandos gretose – ir studentai, mokslininkams ir žinovams padedantys sumanymą paversti veiksmingu įrankiu.

Jaunieji tyrėjai čia turi galimybę turimas teorines žinias pritaikyti tikroms praktinėms problemoms spręsti ir kartu prisidėti prie kilnios užduoties – komentarų skiltis paversti taikesne ir švaresne vieta.

„Prisijungiau prie „Laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimas Lietuvoje“ projekto ir kartu gavau galimybę parašyti magistro darbą tema „Neapykantos kalbos atpažinimas panaudojant dirbtinį protą“.

Šiame projekte prisidedu prie tyrimų, skirtų išsiaiškinti geriausias neuroninių tinklų architektūras ir transformacinius būdus, tinkančius neapykantos kalbai lietuviškuose tekstuose atpažinti.

Tolesnis mano tikslas – kartu su komanda sukurti neapykantos kalbai lietuviškuose tekstuose atpažinti skirto sprendimo prototipą, panaudojant mašininio mokymo būdus“, – teigė projekte dirbanti VDU Informatikos fakulteto studentė Eglė.

„Laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimas Lietuvoje“ projekte už modelių, skirtų neapykantos kalbai aptikti, kūrimą ir duomenų surinkimą bei paruošimą atsakinga VDU Informatikos fakulteto studentė Milita pasakojo, jog projekto pradžioje buvo išbandyti jau esami neapykantos kalbos aptikimo būdai, jų rezultatai buvo pristatyti Druskininkuose vykusioje konferencijoje „Data Analysis Methods for Software Systems“ (DAMSS).

Šiuo metu projekte studentė dirba prie naujo dirbtinio proto modelio, skirto neapykantos kalbai aptikti būtent lietuviškuose tekstuose, kūrimo. Dirbtiniu protu paremtą įrankį pabaigti kurti ir jį pradėti naudoti tikimasi jau šiemet.

Parengta pagal Vytauto Didžiojo universiteto pranešimą spaudai