Neišdrįsę prieš Kalėdas gruodžio 21 d. Lietuvai įteikti dar vienos „dovanos“ – Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso sumenkinimo, valdantieji atsikvėpę, šio darbo imsis Lietuvos Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – sausio 11 d.. Tą dieną 14.10-14.40 val. į Seimo darbotvarkę yra įtraukti asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektai, kurias siekiama nustatyti nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose tvarką.
Seimo svarstymui teikiami du alternatyvūs asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektai Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2).
Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma, kaip ir šiuo metu yra priimta, asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje, Lietuvos piliečiui pageidaujant, leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis kalbomis.
Šis siūlymas atitinka bemaž 70 000 piliečių parašais Seimui oficialiai teiktą ir privalomą svarstyti siūlymą ir neprieštarauja LR Konstituciniam valstybinės lietuvių kalbos statusui bei Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms.
Projektas Nr. XIIIP-535(2), kurio pagrindinė nuostata yra leisti asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis yra kitos, ne lietuvių tautybės ir turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, prieštarauja LR Konstituciniam valstybinės lietuvių kalbos statusui ir LR Konstitucinio teismo (KT) doktrinai bei VLKK išvadoms.
KT vienareikšmiškai yra išaiškinęs, kad asmens tautybė /…/ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso.
Ar išdrįs valdantieji, nekreipdami dėmesio į KT išaiškinimus, VLKK išvadas ir į Lietuvos piliečių valią oficialiai išreikštą dar 2015 metais bemaž 70 000 parašų, pritarti įstatymo projektui, siaurinančiam valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritį ir grubiai pažeidžiančiam jos konstitucinį statusą?
Abu įstatymo projektus svarstęs, šiuo klausimu pagrindiniu paskirtas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, išdrįso. Jo sprendimas, o tiksliau nuosprendis – toks: palaikyti asmenvardžio įrašą valstybine kalba iš oficialių dokumentų išstumiantį įstatymo projektą Nr. XIIIP-535(2), o alternatyvųjį – atmesti.
Nejau darbus, į kuriuos nagus nusilaužė svetimšalių erelių ir Georgijaus juostelių mėgėjas Valdemaras Tomaševskis, dabar užbaigs Laisvės partijos pastūmėti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, prisikalbinę dar ir opozicija besitituluojančius tautos išrinktuosius?
Įdėmiau pasigilinus į daugelį metų Lietuvoje įtampą kurstančio nelietuviškų asmenvardžių oficialiuose Lietuvos dokumentuose rašybos klausimo politizavimo istoriją, akivaizdu, kad tai po Sovietų sąjungos griūties didžialenkiško revanšizmo tęsėjų Lenkijoje sukurta, vadinamoji „kresų repolonizacijos strategija“ ( lenk. kresy – liet. „pakraščiai“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius), kurios pagrindinių tikslų įgyvendinimo Lietuvoje ilgai siekta per Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklą ir tarpvalstybinių Lietuvos-Lenkijos politinių-ekonominių santykių erdvėje.
Šios strategijos esmė – pačiam mušti ir rėkti – tai yra nuolat visais lygiais ir visais būdais spausti Lietuvą, reikalaujant įvairių privilegijų ir teisių tariamai labai skriaudžiamai lenkų tautinei mažumai Lietuvoje.
Tiems politikams ar skaitytojams, kuriems tokia kaimyninės šalies Lietuvoje, vadinamos „strategine partnere“, strategija gali pasirodyti neįtikėtina arba prilygintina, kaip dabar madinga sakyti — „sąmokslo teorijai“, čia pateikiu tik keletą esminių citatų iš vienos šios strategijos kūrėjos mokslinio darbo. Jo autorė Vilniaus universiteto absolventė Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska, kartais pasirašanti ir Korzenewska, prieš persivertimą buvusi Karniauskaitė). Ji savo 1999 m. moksliniame straipsnyje „Lenkų kultūros buvimas rytuose“ („Obecność kultury polskiej na Wschodzie“) [1] Lenkijos Seimo senato užsakymu išdėstė strategiją ir taktiką, kaip Lenkija galėtų „repolonizuoti“ vadinamus rytinius „kresus“: Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą).
- Lenkai Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje sudaro antrą pagal dydį tautinę mažumą (būtent po rusų), tačiau tik daliai jos atstovų lenkų kalba yra gimtoji.
- …tai, kas lenkus sieja, yra vadinamoji „pasinė tapatybė“, kitaip sakant, verbalus, deklaratyvus savęs įvardijimas lenku. Tačiau, jis neduoda jokių gilesnių kultūrinių padarinių, nesukelia net poreikio geriau išmokti lenkų kalbą, neveda prie gilesnio lenkų kultūros pažinimo. Priklausymo lenkų tautybei deklaravimas dažnai yra siejamas su katalikiškumu arba savęs kildinimu iš katalikiškos šeimos. Tradicija lenką tapatinti su kataliku šiuose kraštuose siekia XIX amžių ir iki šiol yra labai dažnai pateikiama kaip svarbus motyvas „būti lenku“.
- [Lenkijoje] Rytinių kaimynių tautos pastebimos tik tada, kai prabylama apie „engiamą lenkų mažumą“…
- Nedidelė, bet labai prolenkiška [Lietuvos] žymiausių intelektualų grupė daro esminę įtaką mokslo, taip pat politikos bei žiniasklaidos pasaulyje ir potencialiai galėtų tapti nuolat besiplečiančios lenkiškosios įtakos užuomazga.
- Šiuo metu Lietuvoje jau yra įtakinga istorikų terpė, tautinės istoriografijos teiginių nelaikanti dogmomis. Šių istorikų sluoksnio poveikis yra žymus ir pasižymi aiškiai prolenkišku pobūdžiu.
Tuos kurie linkę plačiau pasigilinti į svarstomą klausimą, kviečiu pasiskaityti visą šios mokslininkės rašinį, kurį mes su filologu Vytautu Batvinsku ir publicistu Linu Medeliu esame išvertę į lietuvių kalbą ir paskelbė Alkas.lt 2014 m.:
Tačiau, eilinį kartą įsitikinusi, kad lietuviai yra nelinkę pasiduoti tiesioginiam Lenkijos ir jos interesus įgyvendinančios LLRA spaudimui bei šantažui, netgi priešingai – kuo didesnis šis spaudimas, tuo didesni pasipriešinimas ir pilietinis-patriotinis susipratimas plieskiasi lietuvių širdyse, Lietuvos „repolanizatoriai“ radikaliai pakeitė taktiką.
Nutarta pasitelkti Lenkijos Seimo kuluaruose ne kartą girdėtą, dar neužmirštą istorinį „Jogailos principą“, kuris savo esme yra priešingas Lenkijos vykdytai posovietinei politikai Lietuvos atžvilgiu. Pagal jį – lietuvius reikia ne spausti, o jiems prisigerinti, vaišinti, apdovanoti, tituluoti, karūnuoti, tuomet jie patys padarys viską, ko nori jų ponas.
Nuo to laiko tarpvalstybiniu lygiu nustota spausti ir garsiai reikšti priekaištus Lietuvai dėl vadinamų „Lietuvos lenkų teisių pažeidimų“. Iš mūšio lauko patrauktas Valdemaras Tomaševskis. Švelniosios „repolonizcijos strategijos“ koordinatorės įgaliojimai ir visos teisės perduotos vadinamojo „Europos žmogaus teisių fondo“ (EŽTF) atstovei, teisininkei Evelinai Dobrovolskai.
Yra žinoma, kad šis Lenkijos Senato finansuojamas fondas, pritarus Senato „Polonijos“ komisijai, 2010 m. Lietuvoje buvo įsteigtas paties Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio.
EŽTF aktyviai veikė prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, skatindamas ir remdamas Lietuvos piliečių bylas teismuose, kuriomis buvo siekiama įteisinti jų pavardžių rašybą oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimiṣ.
Oficialioje EŽTF interneto svetainėje ilgą laiką buvo skelbiama atmintinė, paaiškinanti Lietuvos piliečiams, kaip su EŽTF teisine pagalba galima apeiti Lietuvos įstatymų reikalavimus ir išsikovoti, kad asmenvardis asmens dokumentuose būtų įrašytas ne valstybine kalba.
Kai šią, Lietuvos repolonizacijos strategiją Lietuvoje aktyviai įgyvendinančią veikėją, galiausiai pavyko įtaisyti į Lietuvos Teisingumo ministro postą, ji įgijo aukščiausios galios svertus toliau vykdyti jai pavestą pagrindinę užduotį aukščiausiu valstybiniu lygmeniu.
Lenkiškų pavardžių lenkiška rašyba Lietuvos piliečių pasuose, lenkiškų gatvių pavadinimų ir vietovardžių buvusiose Lenkijos okupuotose Lietuvos teritorijose oficialus įteisinimas, lenkų kalbos šiose teritorijose veikiančiose įstaigose pripažinimas Lietuvos valstybės oficialia susirašinėjimo ir bendravimo kalba – yra pagrindiniai ilgalaikiai repolonizatorių siekiai.
Nors juos nuolat bandoma pridengti tariamai pažeidžiamomis tautinių mažumų, Lietuvos pilietybę priimančių užsieniečių bei jų sutuoktinių ar vaikų teisėmis, tačiau repolonizatorių yla nuolat lenda iš maišo.
Štai ir prieš Seimo sausio 11 d. posėdį, Lietuvos politologui Andžejui Pukšto (Andrzej Pukszto) išsprūdo, kad „Lietuvos sprendimas dėl asmenvardžių klausimo nutrauktų nuolatinius Lenkijos politikų baksnojimus mums“.
Kol kas lieka neaišku, kaip Lietuvos politikams reiktų vykdyti šio Lietuvos politologo patarimą – ar Lietuva turėtų nusileisti visiems baksnotojams be išimties, ar tiktai Varšuvos išimtinai?
O prieš Kalėdas, gruodžio 21 d., vykusiame Seimo posėdyje Seimo narys Saulius Skvernelis pripažino, kad būdamas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku lenkiškų asmenvardžių rašybos klausimą Lietuvoje išspręsti pasižadėjo ir įsipareigojo (!!!) Lenkijos Respublikos Premjerui… Žr. vaizdo įrašą:
Su beprecedenčiu Lenkijos ir ją atstovaujančios politinės Lietuvos lenkų bendrijos spaudimu daug metų susiduriantys beveik visų Lietuvos politinių partijų politikai nuolat priversti laviruoti tarp savo partijos politinių interesų ir negausios, tačiau politinei pusiausvyrai svarbios, o politinių siekių prasme, lengvai prognozuojamos Tomaševskio LLRA.
Todėl pagrindinės tautinės vertybės, kurių gviešėsi LLRA – asmenvardžiai, vietovardžiai, valstybinės lietuvių kalbos klausimai valstybės įstaigose ir švietimo sistemoje – tapo savotišku mainomu pinigu Lietuvos politikų rankose.
Tomaševskio ir LLRA Seime nebėra. Dabar jų vietoje LLP – Lietuvos laisvės partija su patyrusia „kresų repolonizacijos“ stratege Lietuvos Respublikos Teisingumo ministre E. Dobrovolska.
Kaip šį kartą pasielgs valdantieji – ar iškeis svarbiausią lietuviškos tapatybės ir Lietuvos valstybingumo konstitucinį garantą – valstybinę lietuvių kalbą – į narkotikus ir lytinių mažumų partnerystę?
Netrukus pamatysime.
Stebėkite tiesioginę transliaciją iš sausio 11-osios dienos Seimo posėdžio:
Išnašos:
1. Šis K.Koženiovskos straipsnis „Lenkų kultūros buvimas rytuose“ buvo parengtas pagal programą „Lenkijos valstybė lenkams Rytuose. Politikos modelio paieškos 1998-2000“ („Państwo Polskie wobec Polaków na Wschodzie. Poszukiwanie modelu polityki“) vykdytos Lenkijos valdžios užsakymu. Šios programos garbės patronu buvo tuometinė Lenkijos Seimo senato maršalka Alicija Gšeškoviak (Alicja Grześkowiak). Programos pristatyme nurodoma, kad „pagrindinis šios programos tikslas – apibrėžti užduotis Lenkijos politikai už Bugo gyvenančių lenkų atžvilgiu“.
Autorius yra Alkas.lt leidėjas, vyriausiasis redaktorius ir Etninės kultūros globos tarybos narys
A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus
Diakritiniai, arba skiriamieji, ženklai taip pavadinti turbūt todėl, kad vieną raidę skiria nuo kitos. Varnelė virš raidės š yra skiriamasis...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Kalba ir politika: Lietuvos likimo klausimas
Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių. Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino...
Skaityti toliauDetails
D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetails
L. Astra. Lietuvių kalbos prievartautojams – ne vieta ir Seime!
„Taip pat esama išraiškingos, jautrios, itin spalvingos, lietuviškai ir nuostabiai magiškos kalbos“ – teigia mūsų iškiliausias filosofas Algis Mickūnas. Jis...
Skaityti toliauDetails
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauDetails
Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauDetails
V. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
Skaityti toliauDetails
Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša kalba apie iššūkius valstybinei lietuvių kalbai, lietuvybei, tautinei valstybei. Asmens...
Skaityti toliauDetails
L.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Kanopos žmona nenori būti Kanopa
Širdis sušildė Šiaulių „Saulės žiedo“ šventė, minėjome Valstybės dieną, giedojome himną, pavydžiai stebėjome Latvijos Dainų ir šokių įspūdingąją šventę.
Skaityti toliauDetails
Siūlau lenkų kalbą įteisinti valstybine Lietuvos Respublikos kalba ir prisijungti prie Lenkijos gminos teisėmis! Juk esame strateginiai partneriai! Ne? Jeigu ką, tai čia buvo juodas humoras…
Ar per pamokslus kunigai anksčiau sakydavo, kad dievas lietuviškai nesupranta – lenkiškai būtina melstis? Tai sakydavo ar ne? Jei sakydavo, tada reikia įvesti valstybinę lenkų kalbą: dievas būtinai mus išgirs, ir taip sukursime gerovės valstybę! Pamatysite, kiek krikščionių balsuos už, įskaitant tautinius superpatriotus.
Teisingai, Pajūrieti! Dievas juk yra lenkas, proszę Pana, todėl jis ir supranta tik lenkiškai!!!
Pastebėjimas: sakyčiau, ne „Seimo narių rankomis“, skamba, tarsi tai būtų antrinė grandis. Tiesiogiai padarys patys Seimo nariai. Jei tai įvyks, kam didžiausias džiaugsmas bus? Kremliui.
Gerai būtų visą šią medžiagą šiomis dienomis paskelbti ir kituose portaluose, Seimo nariams. Gal abejojantiems nedaug tereikia…
Ne ,,gerai būtų”, o BŪTINA juos užversti ir straipsniais, ir skaitytojų nuomonėmis
Pritariu!!!
ŽEMYNAI: siūlyčiau pažiūrėti, paklausyti youtube „Valdas Rakutis, Bernaras Ivanovas ir Rajmund Klonowski. LT ir PL politinių sistemų skirtumai” , kad ir, pvz., nuo 14 minutės.
Didelis AČIŪ!
Kadangi LLRA valdytojas Tomaševskis nieko “gero ” nenuveikė , siūlau. Šitų , keturių raidžių , nariams sušaukti neeilinį subėgimą ir išrinkti naują valdytoją. Na aišku , kad E. Dabravolska.
Parašyti tai parašiau. O kaip jiems šitokį gerą pasiūlymą perduoti?
Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais. Kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“. Kiekvienoje kalboje funkcionuoja tam tikras kiekis kitų kalbų faktų, tarp jų asmenvardžių ir vietovardžių, bet dėl to nė vienos kalbos sistema dar nesugriuvo. Lotyniško raidyno vartojimas yra plačiai paplitęs registruojant Lietuvos transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, informacinius ženklus. 1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas yra lotyniška. Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu).
Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėtvarkoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisėtvarka turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus.
Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Be Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Lietuva ir Jos piliečiai laukia atitinkamų teisės aktų, gerbiančių jų privatų ir šeimos gyvenimą, priėmimo.
“Lina”, kažin po kiek šiandieną “30 sidabrinių” kursas?
Kokios „tautinės mažumos“, ar tamsta susipažinusi su Konstitucija? Ne? Siūlyčiau atsiversti – yra internete.
Matosi, kad labai stengetės, bet gavosi piššš. Jei tiesa būtų tamstos pusėje, užtektų vieno vienintėlio sakinio.
Ramaus vakaro su lrt.
Parašyme pernelyg daug tariamų vaizdų, stebuklingų regėjimų, vaizduotės žaismo ir lberalizmu persunktų svajonių.
Pritariu tamstos minčiai, kad valstybės darytų didelę ir nepaprastai naudingą paslaugą paso turėtojui, jei jos SAVO NUOSAVYBĖJE – valstybės piliečių pasuose – ne tik, kaip pagal jų Konstituciją ir jų Valst. Kalbos įstatymą priklauso visus duomenis surašytų, bet papildytų pasą ir duomenimis iš piliečio pateikto jo svetimkalbės pavardės šaltinio su pavardės originaliu įrašu. Tai nepaprastai didelė paslauga, ir būtent tokią siūlė ir TALKOS iniciatyva surinkti piliečių parašai Už dvikalbį pasą piliečiams, turintiems kitakalbę pavardę .
Pritariu ir tam, kad savo sukurtoje valstybėje piliečio pavardė būtų rašoma visiems suprantama ir privaloma tos šalies valstybine kalba. Jau kur kur, o savo valstybėje jis turi tam teisę! Tačiau QWX iniciatoriai siekia iš dalies piliečių tą teisę atimti, rašyti ne valstybine kalba… Nesuprasi ar jie juokauja, ar jie jau turi ir atsarginę pilietybę…
Pani Lina, Strasbūro EŽTT ir Liuksemburgo ESTT atmetė reikalavimus piliečių pavardes pasuose rašyti ne valstybine kalba. Atmetė taip ir toje byloje, kurioje advokatavo ta pati advokato padėjėja Dombrovolskaja. Strasbūro EŽTT ir Liuksemburgo ESTT išaiškino, kad pavardės rašymas piliečio pase valstybine kalba niekaip nepažeidžia jokių žmogaus teisių. Todėl tavo išvedžiojimai, kad „Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis“ yra tiesiog nieko nevertos nesąmonės.
Dėka Linos komentaro, tikiuosi aiškėja ir tiems, kam dar nebuvo aišku, KRYPTIS, kuria vadovaujasi dabartinė GLOBALI politika ir pagrindinis principas – asmens teisė yra svarbesnė, viršesnė už stambesnių darinių (bendruomenės, tautos, valstybės, žmonijos) teises…
TIKSLAS – demontuoti visus paminėtus tautinius, nacionalinius darinius, netgi šeimą, prisidengiant “aukštais” asmens laisvės idealais. Susmulkintą iki vienos “smiltelės” žmoniją valdyti bus dar lengviau. Tuo labiau jeigu kiekviena bus vakcinuota ir čipuota.
Gal daugumas nepatikėsit, bet labai panašu, kad jau prasideda šių užmačių atodanga per LRT. Turiu omenyje 23.00 val. (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) rodomą serialą, pastatytą tikrų įvykių pagrindu, apie NSO Jungtinėse Valstijose. Jau parodytos keturios serijos praeitą savaitę. šiandien rodys penktą.
Kol kas iš lėto, saikingai atidengiama informacija sutampa su liudininkų iš slaptų kosminių programų informacija apie ateivius ir ketvirtąjį reichą.
Siūlau pažiūrėti. Tik dabar gali atrodyti, kad tai kita tema.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės
– propatria.lt/2022/01/lietuvos-laisves-kovotoju-sajunga-del.html
Sausio 13 Tauta atlaikė. O jūs, ?Tautos atstovai, ar.gebėsite Seime savo pareigą atlikti?
Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?
– pozicija.org/gintaras-songaila-laisves-gyneju-dienos-proga-sokis-ant-lietuvos-konstitucijos-kapo/
Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vienu-suviu-du-zuikiai-tik-kas-tas-saulys/
Prof. Jonas Jasaitis. Valstybę galime ir turime susigrąžinti (I dalis)
– pozicija.org/prof-jonas-jasaitis-valstybe-galime-ir-turime-susigrazinti-i-dalis/
Šeimų Sąjūdis:
Staigmenėlė valdžiai: organizuojamas grandiozinis Sausio 13-osios minėjimas
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/staigmenele-valdziai-organizuojamas-grandiozinis-sausio-13-osios-minejimas/
Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės
– pozicija.org/diskusija-ar-visiems-nebus-geriau-be-savarankiskumo-varda-saugumo-ir-materialines-geroves/
Lietuvi,gink savo Tėvynę Lietuvą,gink savo lietuvių kalbą,gimk savo gimtąją žemę Lietuvoje prie Baltijos krantų,gink savo lietuvišką gramatiką,gink savo teisę vadintis lietuviu,gink Lietuvos Konstituciją ir savo teisę į tapatybę.
Tamašunienė šiandienos LRT R laidoje patarė užsienyje lietuvišką pavardžių rašybą ginti. 🙂 – taip, kaip jie čia OKUPACIJOS palikimą gina. Okupacijos palikimas buvo RU okupuota PL – gal irgi grąžinkime? Ir socializmo kreminę atmainą?
Ar ne keista, kad PL pati gina savo teritoriją nuo sovietinės okupacijos palikimo, tačiau kaimynių teritorijose elgiasi priešingai – visokiais nedorais būdais jose siekia įtvirtinti savo okupacijos palikimą. Keistoka moralė, manyčiau?
Balsavimas parodys, kur Seime yra blusos.
Kokios blusos?! Utėlės!!!
Vienodai. Nes vistiek ant Lietuvos Konstitucijos užšokę arba užlipę, ją vienodai kandžioja ir ant jos š…ka.
LRT Aktualijų studija. Ar Seimui jau laikas išspręsti asmenvardžių dokumentuose klausimą?
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000197015
,,Seimas antradienį grįžta prie klausimo, kurio neišsprendžia jau kelis dešimtmečius. Dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis jau sutaria dalis valdančiųjų ir opozicijos. Tačiau netrūksta kritikos bei alternatyvių pasiūlymų. Kalbininkai sako, kad taip būtų atverta pandoros skrynia.”
Laidoje dalyvauja VLKK pirmininkas A. Antanaitis, Seimo narys konservatorius A. Ažubalis, Seimo narė, LRA-KŠS atstovė R.Tamašunienė, „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriaus. mokslo darb. dr. R. Miliūnaitė, VšĮ „EŽTF“ teisininkė A. Palinska.
R.T. grindžia savo už kad ir tokio lygio argumentais, kad mes lenkišką kietąjį Č tariame minkštai.
Bėda ta, kad jie renkasi jiems tik pritariančius patarėjus, neįsiklauso perspėjančių nuo klaidų, ar net painiavos keliamų grėsmių. Pvz.,, apie tai, kad kai kuriomis raidėmis pasaulio tautos žymi net ir 15 garsų; kad tos pačios kalbos ta pati raidė, žiūrint, kokioje ji žodžio vietoje, žymi net 3 skambesio variantus.
Ar atneša žmogui, politikui garbės tokia ,,pergalė”?
Nacionalinio transliuotojo laidų vedėjai nesuvokia, jog, vadindami LT kitataučius tautinėmis mažumomis, KALTINA LIETUVĄ esant OKUPANTE, įsitaisiusia svetimose žemėse?
Tai ką dabar daryti, jei valdžioje – mažaraščiai?
Pirmiausia reiktų atsisakyti mokyklų, kuriose dėtoma rusų ir lenkų kalbomis.
Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių, tad ir visos valstybinės mokyklos turi būti lietuviškos!
Vienintelė išimtis – mokykla Vilniuje, skirta diplomatų vaikams, kurioje turi būti mokoma anglų kalba.
O Lietuvos tautinės mažumos tegul steigia savo sekmadienines mokyklas – tai jau jų reikalas.
Be to, būtina atsisakyti antrųjų užsienio kalbų (rusų, prancūzų, vokiečių) privalomo dėstymo. Jos gali likti nebent tik kaip fakultatyvai. O “išlaisvintą” laiką skirti lietuvių ir anglų kalbų mokymui. Dabar gi viską norime išmokti, o rezultate – kokybiškai nieko. Studentai beraščiai – rišlių sakinių baigiamuosiuose darbuose nesugeba suregsti. Anglų kalbos žinios taip pat vis dar silpnos (o juk visa literatūra studijoms iš esmės anglų kalba).
Pritariu!!!!!
artėja kitos savaitės posėdžiai ir įstatymų priėmimas.
Ar ir toliau lietuviui kantriai stebint bus laužoma mūsų Konstitucija?
Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/laisves-be-morales-ir-atsakomybes-nebuna-1059671
Taip, taip – pažangą ir ..laisvę” nešantiems –
„ … norėčiau palinkėti, kad kaip tą lemtingąją Sausio 13-osios naktį jautėme vieni kitus, taip ir šiandien jaustume.
Kad mūsų rūpestį savimi labiau ir sparčiau keistų rūpestis mumis, nes be tvaraus „mes“ nebus ir tikro „aš“.
Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl sprendimo leisti „l“ raidę su diakritiniu ženklu
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prokuratura-kreipesi-i-teisma-del-sprendimo-leisti-l-raide-su-diakritiniu-zenklu-56-1901864