Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU: nuotolinis darbas gali būti itin naudingas

www.alkas.lt
2021-12-30 14:37:37
0
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Siekiant sustabdyti COVID-19 pandemiją didžioji dalis veiklų įvairiose valstybėse buvo pristabdytos, žmonės rečiau lankėsi parduotuvėse, sumažėjo pramogų, kelionių, ypatingai – lėktuvu.

Daugybė pasaulio gyventojų izoliavosi – dirbo ar mokėsi namuose. Mokslininkai iškart ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, tačiau tokia padėtis iškėlė dar vieną klausimą – kaip mažesnis žmonių aktyvumas paveiks mūsų aplinką?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininko Pariso Fokaideso ir jo mokslo grupės atliktas tyrimas atskleidė, kad nuotolinio darbo modelių pritaikymas gali padėti kovoti su reikšmingomis energetikos ir aplinkosaugos problemomis ir taip prisidėti prie išmaniųjų miestų plėtros.

Šis tyrimas, atliktas Kipre, buvo publikuotas prestižiniame moksliniame žurnale „Energy Sources Part A journal“ ir tapo itin skaitomu – nuo jo paskelbimo pradžios jis perkaitytas beveik 13 tūkst. kartų.

„Mūsų tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip nuotolinis darbas gali prisidėti prie energetikos ir aplinkosaugos iššūkių sprendimo Europos miestams vystant išmanius energetikos regionus. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad šimtas nuotoliu būdu dirbančių darbuotojų Kipre per valandą sutaupo mažiausiai 4 litrus kuro transportui ir neišskiria į aplinką 7,4 kg anglies dioksido“, – sako P. Fokaides.

Daugiausia pokyčių lemia kelionių atsisakymas

Mokslininkų tyrimo metu buvo nagrinėjamas nuotolinio darbo vaidmuo per COVID-19 pandemiją ir jo poveikis tvarumui išmaniųjų miestų kontekste.

„Analizavome konkretų atvejį – universiteto darbuotojų darbo įpročius. Naudojant vietos nustatymo ir paskirstymo modelį buvo sukurti mišrūs darbo aplinkos namuose ir biure scenarijai“, – teigia P. Fokaides.

Siekiant palyginti mišrius darbo aplinkos namuose ir biure scenarijus ir jų poveikį aplinkai, sprendžiant energijos ir aplinkos iššūkius, buvo išskirti rodikliai, kurie analizuoti pasitelkiant GIS programą.

Mokslininkai išskyrė pagrindinius nuotolinio darbo ir išmaniųjų miestų elementus ir jų sankirtas bei analizavo energijos vartojimo pokyčius, išryškėjusius COVID-19 pandemijos metu, kai didžiausia dalis dirbančių gyventojų pradėjo dirbti namuose.

„Nuotolinis darbas turi nemažai su energija ir aplinka susijusių privalumų. Daugiausia – dėl kelionių į darbo vietą sumažėjimo: darbuotojai mažiau naudojasi transporto priemonėmis – asmeniniais automobiliais ar viešuoju transportu, sunaudoja mažiau degalų.

Taip sumažėja į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio (CO2) bei kitų teršalų, tokių kaip azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių kiekis. Būtent šie teršalai ypač prisideda prie klimato kaitos ir oro taršos“, – sako P. Fokaides.

Vienas iš pokyčių, pastebėtų karantino laikotarpiu, kuris sulaukė mokslininkų susidomėjimo – energijos vartojimo modeliai. Dauguma organizacijų per šį laikotarpį sustabdė veiklą, tokiu būdu staiga sumažindamos energijos poreikį ir drastiškai pakeisdamos energijos vartojimo įpročius, kurie buvo įprasti iki tol.

„Verta paminėti ir papildomą tiesioginę ir netiesioginę naudą aplinkai, susijusią su nuotoliniu darbu: tai sumažėjusi triukšmo tarša, žemės poreikis kelių tinklams ir infrastruktūrai, mažesnės kelių spūstys, energijos bei materialinių išteklių taupymas, naudojant mažiau popieriaus ir plastiko“, – atkreipia dėmesį KTU SAF mokslininkas.

Leidžia sparčiau vystyti išmanius miestus

Mokslininkų teigimu, nuotolinis dabas prisideda prie nerimą keliančių aplinkosaugos problemų sprendimo, perėjimo prie išmaniųjų miestų ir bendruomenių kūrimo. Nuotolinis darbas gali ženkliai prisidėti prie išmaniųjų miestų plėtros, pirmiausia išskiriant sumažėjusio transporto poreikį.

„Transporto sektorius ypatingai reikšmingas kuriant išmaniuosius miestus. Vienas iš svarbių tikslų kuriant tokio tipo miestus – sumažinti spūstis, avarijas, oro taršą. Žmonės, dirbdami nuotoliniu būdu, gali prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo“, – tikina P. Fokaidesas.

Išmaniuosiuose miestuose skaitmeninės ir telekomunikacijų technologijos naudojamos tam, kad tradiciniai tinklai ir paslaugos teiktų didesnę naudą gyventojams ir verslui.

„Iš esmės išmanūs miestai apima pažangius miesto transporto tinklus, atnaujintą vandens tiekimą bei atliekų šalinimo įrenginius, išmanius energiją taupančius pastatus, kurie ne tik naudoja mažai energijos, bet ir taupo materialinius išteklius, išskiria mažą kiekį anglies dvideginio“, – teigia P. Fokaidesas.

Išmaniųjų miestų kontekste, anot tyrėjo, siekiama gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, stiprinti ekonomiką skatinant tvarų judėjimą mieste bei naudojant ekologiškas ir energiją taupančias transporto priemones.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad svarbūs išmaniųjų miestų aspektai – paslaugų internetas (angl. Internet of Services, IoS) ir energijos internetas (angl. Internet of Energy, IoE), kuriais remiantis nustatoma, kaip gamtos ištekliai ir tinklai, įskaitant elektrą, dujas, transportą, vandenį, viešąsias paslaugas, duomenis, pastatus, turėtų būti tvarkomi ir tinkamai naudojami.

„Naujausia ir realiu laiku gaunama informacija ir duomenys, kuriuos galima surinkti ir perduoti naudojant daiktų interneto technologijas, gali užtikrinti savalaikių ir efektyvių veiksmų įgyvendinimą. Tai leidžia garantuoti, kad mieste veikla vyksta stabiliomis ir saugiomis sąlygomis, taupomi ištekliai, mažinamas CO2 išmetimas“, – sako KTU SAF mokslininkas.

Pasak P. Fokaidesas, Ilgalaikiai COVID-19 pandemijos padariniai lems nuolatinius pokyčius, susijusius su darbo ir kitos kasdienės veiklos skaitmeninimu, todėl sumažės mobilumo poreikiai ir bendras iškastinių energijos išteklių suvartojimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
  2. Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
  3. KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais
  4. Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas
  5. „Grigeo“ tyrime daugėja įtariamųjų, bendrovė žada atlyginti žalą
  6. Gamtos teršėjams minimaliomis baudomis išsisukti neleis
  7. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  8. Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
  9. Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje
  10. Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
  11. Klaipėdos rajone aplinkosaugininkai surado beveik 80 kubinių metrų naudotų padangų
  12. Labiausiai užterštos vietos sostinėje – šalia didžiųjų eismo arterijų
  13. Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos
  14. Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis
  15. Skatinama keisti mineralines trąšas organinėmis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Lietuvos karalius Vytautas Didysis. 1930 m. litografija.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena
Lietuvoje

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
Gamta ir žmogus

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų
  • I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius
  • Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai
  • Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

Kiti Straipsniai

Aplinkos tarša

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Vaisiai

Trys svarbiausi kriterijai renkantis daržoves

2025 06 29
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Namų interjeras

Kad aplinka teiktų daugiau džiaugsmo

2025 06 22
Pinigai

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Keliautojai atranda įdomiausius Lietuvos kampelius | zum.lt

Lietuvos keliautojai išlieka ištikimi savo šaliai

2025 06 11
Lova, miegas

Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

2025 06 08
Santuoka

Kiek pinigų dovanoti jaunavedžiams?

2025 06 08
Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai

2025 06 07
Techninė apžiūra

E. Sabutis siūlo pačioms valstybėms apsispręsti dėl techninių apžiūrų dažnio

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Keisis lėšų keliams skyrimo tvarka

Prezidentas pasirašė kelių finansavimo įstatymą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai