Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.
Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)
„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).
Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.
Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.
„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.
Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.
„Vilniaus vandenys“ svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti nulinio pakantumo tikslus, kuriais galima btų prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo. Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių.
Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Susiję straipsniai:
- Visuomenės nuomonės tyrimas: kurti švaresnę aplinką gali kiekvienas
- Nuotekose vis daugėja pavojingų cheminių medžiagų, rodo tyrimas
- Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
- Šimtakojų antplūdžiai į gyventojų namus – nežinios uždanga praskleista
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama
- Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?
- Valstybės kontrolė: gamybinių nuotekų chemikalai gali kauptis gamtoje
- „Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
- Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta
- Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
- Amalų gausą vertinguose miesto medžiuose siūloma mažinti
- Per karantiną lietuviai nevengė pavalgyti sočiau ir dažniau
- VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos
- Į Nerį pateko ne iki galo išvalytos nuotekos
- Vilniaus vandenys“ prašo aplinkosaugininkų padėti išsiaiškinti tikruosius teršėjus
- Lietuviai prisipažįsta – vienkartinių kaukių keisti neskuba
- Didžiąsias žiemos šventes lietuviai ruošiasi sutikti šalies kurortuose ir pramogauti gamtoje
- Aplinkos apsaugos pažeidėjus stebi ir iš oro
- Aplinkai kenkiantys geoterminiai gręžiniai – jau praeitis
- Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
- Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis
- Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
- Žagarės jaunimas telkia skirtingų šalių bendraamžius prisidėti prie taršos mažinimo
- Labiausiai užterštos vietos sostinėje – šalia didžiųjų eismo arterijų
- Vilnius – žaliausias miestas Europoje ir trečias pasaulyje
- Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas
- Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės
