Tėvams tenka daugybė atsakomybių, o viena svarbiausių – paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui. Kembridžo universiteto tyrimas parodė, kad vaikų finansiniai įpročiai ir požiūris į pinigus susiformuoja iki septynerių metų. Vadinasi, tai, ką vaikas išmoksta ankstyvoje vaikystėje, tampa jo finansinio raštingumo pamatu visam gyvenimui.
Finansinis raštingumas šiuolaikiniame pasaulyje tampa ne privalumu, o būtinybe. Tai patvirtina ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys: vien per pirmąją 2025 m. pusę šalyje užfiksuota 7 800 sukčiavimo atvejų – gyventojai prarado 18,4 mln. eurų. Sukčiams tampant vis išradingesniems ir kintant ekonominei padėčiai, gebėjimas atsakingai elgtis su pinigais yra esminis saugumo garantas.
„Dauguma tėvų nori savo vaikams geriausio, tačiau patys neretai jaučiasi neužtikrintai kalbėdami apie finansus – taupymas ir investavimas yra gana naujos ir sudėtingos temos, o saugumo priemonės bei sukčiavimo būdai nuolat keičiasi. Geroji žinia ta, kad mokyti vaikus apie pinigus galima paprastai ir žaismingai, paverčiant tai ne nuobodžia pamoka, o įdomiu įpročiu“, – sako „Bigbank“ Kokybės vadovė Kristina Kuzelytė-Margevičienė.
Skaitmeninėje erdvėje – ne tik galimybės, bet ir pavojai
Šiuolaikiniai vaikai auga apsupti technologijų. 2024 m. JAV atliktas „WebPurify“ tyrimas parodė, kad vaikai iki 8 metų amžiaus, apsipirkdami internete praleidžia vidutiniškai 2,48 valandos per savaitę, nes apsipirkimas internetu tapo įmanomas visur, įskaitant socialinius tinklus ar virtualius žaidimus. Nors 34 proc. tėvų teigė, kad tai pagerino vaikų elgesio su pinigais įgūdžius, 16 proc. išreiškė susirūpinimą dėl priklausomybės nuo pirkimų internetu.
„Svarbu ne drausti, o šviesti. Prieš leidžiant vaikui naudotis mobiliosiomis programėlėmis ar turėti prieigą prie mokėjimo kortelės, būtina paaiškinti apie saugumą internete, mokamas funkcijas ir riziką atskleisti kortelės duomenis“, – pabrėžia K. Kuzelytė-Margevičienė. Specialistė rekomenduoja tėvams aktyvuoti tėvų kontrolės (angl. parental controls) funkcijas programėlių parduotuvėse, kurios reikalauja tėvų patvirtinimo prieš atliekant bet kokį pirkimą pačiose parduotuvėse ar net programėlėse.
Galima išbandyti ir įvairias tam skirtas programėles: „iAllowance“ ir jos nemokama versija „iAllowance Lite“ padeda tėvams valdyti vaikams duodamus kišenpinigius: sekti atliktus darbus bei išlaidas, apdovanoti ir kt. Panašias funkcijas siūlo ir „Guardian Savings“ bei virtuali taupyklė „PocketMoney Tracker – Bomad“. Kai kuriose programėlėse, pavyzdžiui, „Bankaroo – for Students“, galima nurodyti tikslą, kam bus skirti pinigai, ir stebėti savo santaupų progresą.
Svarbu prisiminti, kad prieš vaikams atsisiunčiant ir naudojant programėles ar žaidžiant internete, tėvai turi paaiškinti apie tai, kodėl reikia būti atsargiems, kad nepakliūtume į spąstus ir išvengtume atsitiktinių ar neapgalvotų pirkinių. Technologijos sparčiai vystosi, todėl kalbėti apie saugumą internete yra būtina. Vaikas turi žinoti, kaip svarbu neatskleisti kortelės duomenų kitiems ir kaip atpažinti sukčius.
Finansų temą reikėtų paversti žaidimu
Mokyti išmintingai leisti ir taupyti reiškia mokyti atsakomybės. Jei vaikas gauna kišenpinigių, reikia aptarti, kaip su pinigais elgtis atsakingai ir kokiam tikslui jie skirti, taip pat paaiškinti, kodėl nereikėtų visų pinigų išleisti iš karto.
Finansų pažinimą galima padaryti patrauklesnį ir įdomesnį pasitelkiant žaidimo elementus. Specialistai ir patys tėvai sutinka, kad geriausiai vaikai mokosi per patirtį ir žaidimus. Užuot skaičius sausą teoriją, galima pasitelkti kūrybiškus ir laiko patikrintus būdus.
„Pinigų stiklainis“. Tai itin paprastas būdas vizualizuoti biudžetą. Vaikas gauna tam tikrą sumą (pvz., savaitės kišenpinigius) ir paskirsto ją į kelis stiklainius su skirtingais tikslais, pavyzdžiui: „Kasdienėms išlaidoms“, „Svajonei“ (pvz., naujam žaislui ar žaidimui), „Geram darbui (labdarai)“. Tai padeda suprasti, kad pinigai nėra begaliniai ir kad taupymas – kelias į didesnius tikslus.
„Šeimos parduotuvė“. Šis gerai žinomas žaidimas gali tapti puikia finansų pamoka. Vaikas gali būti pardavėju, nustatančiu prekių kainas ir skaičiuojančiu grąžą, o tėvai ar seneliai – pirkėjais, kurie mokosi palyginti kainas ir planuoti pirkinius.
„Kiek tai kainuoja?“. Eidami į parduotuvę ar tiesiog būdami namuose, tėvai gali įvardyti įvairius daiktus, pavyzdžiui: duoną, knygą, kino bilietą, dviratį, ir paprašyti vaiko spėti jų kainą. Vėliau galima patikrinti tikrąsias kainas ir aptarti, kodėl vieni daiktai yra brangesni už kitus.
„Raudona ar žalia?“. Galite pasakoti istoriją, o vaikas turi pasakyti „žalia“ arba „raudona“, atsižvelgdamas į tai, ar situacija saugi, ar visgi panašu į sukčiavimą. Istorijos gali būti apie tai, kaip ekrane iššoka informacija apie laimėtą telefoną arba kaip virtualūs draugai paprašo pasidalinti slaptažodžiais ir pan.
Be abejo, su paaugliais tokie žaidimai jau nėra būtini – daug veiksmingesnis realių finansų planavimas. Be to, su paaugliais jau galima kalbėti rimtesnėmis temomis: apie atsiskaitymo korteles, pirkinius internetu ar net investavimą.
Tėvų pavyzdys – geriausias finansinio auklėjimo principas
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad vaikai yra tarsi tėvų veidrodis – jie atidžiai stebi ir natūraliai kopijuoja tėvų elgesį, įskaitant ir finansinius įpročius. Būtent todėl esminis finansinio auklėjimo principas yra tėvų rodomas pavyzdys.
Pasak K. Kuzelytės-Margevičienės, vienas iš veiksmingiausių būdų – sukurti užduočių sistemą, pagal kurią vaikai už atliktus darbus, pavyzdžiui, kambario tvarkymą ar pagalbą buityje, gautų sutartą atlygį. Tai padeda jiems suprasti esminį principą – kad pinigai yra uždirbami: „Savaitės pabaigoje gautą sumą vaikas gali panaudoti savo nuožiūra – išleisti smulkiems pirkiniams arba taupyti didesniam tikslui. Šeimoje taip pat naudinga taikyti taisykles, padedančias ugdyti savikontrolę, pavyzdžiui, parduotuvėje leisti išsirinkti tik vieną norimą prekę. Taip vaikai mokosi atsispirti spontaniškiems norams ir suvokia, kad ištekliai yra riboti.“
Paaugliams specialistė pataria patikėti didesnę atsakomybę, skiriant jiems fiksuotą savaitės ar mėnesio biudžetą. Šią sumą jaunuolis turėtų savarankiškai paskirstyti savo poreikiams: pietums mokykloje, transporto išlaidoms ir laisvalaikiui. Papildomai galima sukurti ir motyvacinę sistemą, kai biudžetas padidinamas už tam tikrus pasiekimus, pavyzdžiui, gerus mokymosi rezultatus.
Svarbiausia šiame procese yra nuoseklumas, atviras pokalbis su vaiku ir leidimas jam klysti. Jei vaikas neapgalvotai išleido visus savo pinigus, nereikėtų jo bausti – kur kas naudingiau yra ramiai aptarti situaciją, padėti jam suprasti savo sprendimų pasekmes ir kartu paieškoti būdų, kaip ateityje to išvengti. Finansinis raštingumas susijęs ne su pinigų kaupimu, o su gebėjimu priimti apgalvotus ir atsakingus sprendimus.
Parengta pagal „Bigbank“ pranešimą
