Šeštadienis, 2 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

www.alkas.lt
2020 07 30 19:32
2
Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.

KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.
KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.

Pastaraisiais metais klimato kaita pasaulyje pripažįstama kaip viena iš didžiausių ypač svarbių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių grėsmių. Didėjantis žemdirbystės intensyvumas – vienas iš veiksnių, sukeliančių neigiamus klimato kaitos pokyčius. Todėl siekiant išvengti negatyvių intensyvaus ūkininkavimo padarinių, siūlomi įvairūs tausojančiosios žemdirbystės variantai, dalinai pakeičiant sintetines trąšas ar chemines augalų apsaugos priemones keičiant biologinėmis.

Spartus žemės ūkio veiklos intensyvumo augimas, kuris susijęs su dirvožemio sudėties ir galimybių pokyčiais, sukelia biologinės įvairovės struktūros ir rūšių skaičiaus svyravimus. Dirvožemio pokyčiai mažina auginamų augalų derlingumą, prastina gamybos kokybę, didina aplinkos užterštumą.

Dirvožemio išsaugojimas ir būklės pagerinimas yra ES agrarinės aplinkosaugos politikos prioritetas. Tačiau dirvožemio kokybės išsaugojimas ar pagerinimas – vienas sunkiausių uždavinių žemės ūkyje.

Tai apima organinių medžiagų išsaugojimo dirvožemyje, fizikinių savybių, mikrobiologinio aktyvumo, atsparumo erozijai, dirvožemio oro bei drėgmės režimų, o taip pat užteršimo sunkiaisiais metalais problemas.

Dėmesio centre – bioaktyvios trąšos

Kaip alternatyva įvairioms cheminėms priemonėms patariami biologiniai preparatai, kurie būtų gaunami kaip gyvų mikroorganizmų gaminiai. Tikėtina, kad tai ilgainiui sumažintų netinkamo ūkininkavimo žalos padarinius.

Siekiant agrarinės aplinkosaugos problemų sprendimo, laikantis veiksmingo išteklių naudojimo (žiedinės ekonomikos) strateginių principų vis svarbesniu uždaviniu tampa naujoviškų augalų maisto medžiagų pakartotinio panaudojimo technologijų diegimas, biotrąšų naudojimas ir tręšimo technologijų veiksmingumo didinimas.

Vykdant mokslinius tyrimus ir plečiant naujų trąšų pasirinkimą visame pasaulyje didesnio dėmesio sulaukia darbai, susieti su aplinkai draugiškomis bioaktyviomis trąšomis, kurios ne tik turi pagrindinių augalams būtinų maisto elementų, bet ir yra praturtinti mikroelementais bei kitomis augimą ar maisto medžiagų pasisavinimą skatinančiomis medžiagomis.

Jungtinių tautų ir Pasaulinės biologinių preparatų organizacijos duomenimis, tokių biologiniais priedais praturtintų trąšų ir pačių biologinių preparatų gamyba iki 2026 metų turėtų padidėti dvigubai.

Biotrašos | KTU nuotr.

Didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu

Tręšimo poveikis priklauso ne tik nuo trąšų savybių – maisto medžiagų kiekio, jų santykio, fizikinių cheminių rodiklių, bet ir nuo to, kiek augalai pasisavina trąšų per augimo laikotarpį. Yra žinoma, kad apie 30-40 proc. trąšų prarandama dėl dirvos struktūros ir meteorologinių bei klimatinių sąlygų. Iš dirvos išplaunamos trąšos teršia aplinką, sukelia nemažai ekologinių problemų.

Pagrindiniai elementai, reikalingi augalams – azotas, fosforas ir kalis. Nemaži jų kiekiai dėl greito trąšų tirpimo ir nesubalansuoto naudojimo patenka į gruntinius vandenis.

Azoto ir fosforo junginių, kurie sukelia eutrofikaciją, gausu įvairiose nuotekose ir substratuose, gaunamuose biodujų gamyboje. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrobiologiniai gaminiai ne tik paspartina augalų šaknų vystymąsi ir maisto medžiagų pasisavinimą, bet mažina dujinių išlakų išsiskyrimą iš koncentruotų azoto trąšų.

Analizuojant mikroorganizmų įtaką augalams dažniausiai tyrinėjamos įvairios bakterijos (Azotobacter chroococcum, Azospirillum Lipoferum Bacilusmegatterium), tuo tarpu mikrodumblių panaudojimas trąšoms gaminti tyrinėjamas mažai, nors kaip bioaktyvios medžiagos, darančios poveikį augalams, jie yra žinomi ir naudojami.

Yra žinoma, kad mikrodumbliai šalina azoto ir fosforo junginius, juos panaudodami biomasės kaupimui. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu įvairiems žmonijos poreikiams tenkinti.

Greta mikrodumblių panaudojimo biodyzelinui, kosmetikos ir farmacijos priemonėms, maisto papildams gaminti, tikslinga juos būtų naudoti sudėtinėms specialiosioms bioaktyvioms trąšoms gaminti.

Mikrodumblių biomasė – biotrąšų gamybai

KTU CTF Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkės vykdo projektą, kurio metu numatoma ištirti galimybes būtent mikrodumblių biomasę panaudoti reguliuojamo veikimo biotrąšų gamybai.

Mokslinėje literatūroje yra duomenų apie trąšoms naudojamą sausą jūros makrodumblių biomasę, kurios džiovinimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Vykdant projektą numatoma tirti mikrodumblių suspensijos panaudojimą, išvengiant papildomų sąnaudų džiovinant, ir taip užtikrinti energetinių sąnaudų sumažinimą. Tai leistų sukurti aplinką tausojančias biotrąšas ir tikslingai panaudoti mikrodumbliuose esančias augalų maisto medžiagas, kurios būtų veiksmingas pasirinkimas, leidžianti pakeisti tradicines chemines žaliavas.

Išsprendus projekte iškeltus uždavinius būtų sukurtos naujos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos, kurios pasižymėtų ekosistemų (vandens telkinių ir dirvožemio) tvarumą skatinančiomis savybėmis nualintos dirvos atnaujinimas, cheminių medžiagų išsiplovimo į gruntinius vandenis ir azoto oksidų emisijos į orą mažinimu.

Prisideda prie klimato atšilimo mažinimo

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrodumbliuose yra pagrindinių augalų maisto medžiagų, įvairių mikroelementų, baltymų, angliavandenių, proteinų, vitaminų, priešgrybinių medžiagų bei biologiškai aktyvių medžiagų (bioaktyvių augimo stimuliatorių, amino rūgščių), skatinančių pilnavertį augalų aprūpinimą maisto medžiagomis per visą jų vegetacijos laikotarpį.

Mikrodumbliai patrauklūs tuo, kad jų auginimui nereikalingi žemės ūkio paskirties plotai, biomasės kaupimui jie naudoja anglies dvideginį, azoto ir fosforo junginius, yra draugiški aplinkai ir jų naudojimas leidžia sukurti uždarą ciklą. Esant šviesos šaltiniui dumbliai fotosintezės metu naudoja neorganinę anglį (fotosintetiškai fiksuoja anglies dioksidą) savo ląstelių gamybai. Anglies dioksidas šiuo atveju biomasės gamybos eigoje vaidina itin svarbų vaidmenį, nes didžiausią mikrodumblių ląstelių dalį (45-50 proc. sausos masės) sudaro anglis.

Dumblių gebėjimas paversti anglies dioksidą į biomasę fotosintezės prisideda prie klimato atšilimo mažinimo. Tai labai svarbu aplinkosauginiu bei tvariosios bioekonomikos požiūriu. Auginamų nuotekose ar atliekose mikrodumblių biomasės panaudojimas maistui ar kosmetikai neleidžiamas. Tačiau išanalizavus ir įvertinus sudėtį jie gali būti naudojami „žaliosioms“ trąšos gaminti.

Jūroje augančių makrodumblių panaudojimas šiam tikslui yra vykdomas palyginti plačiai. Nustatyta, kad tada augalai greičiau auga, yra sveikesni, geriau toleruoja biotinį ir abiotinį stresą, gryna dumblių biomasė pasižymi augalų poreikius atitinkančiu lėtu azoto, fosforo ir kalio atpalaidavimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  2. KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos
  3. KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais
  4. Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas
  5. Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai
  6. Baltijos Asamblėjos komitetas: bendradarbiaudami kultūros srityje kurkime regioną, išsiskiriantį mažiausiu poveikiu aplinkai
  7. „Žalios Lietuvos“ pokalbiuose – apie plastiko gaminių ir išmetamo maisto mažinimo kiekį
  8. Ketinama jungti ministerijas ir panaikinti aplinkosaugos ministeriją
  9. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą
  10. Kartu su gamta, o ne prieš ją
  11. „Žalioji olimpiada“ moksleivius kviečia atkreipti dėmesį į aplinkosaugos skaudulius
  12. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  13. Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą
  14. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  15. Žagarės regioninio parko direkcija ragina atsisakyti plastikinių indų renginiuose
  16. Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva
  17. Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais
  18. Prezidentūroje – pokalbis apie žalesnę ir švaresnę Lietuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    2 metai ago

    Šiandienos (31 d.) du ,,10-12″ pokalbiai:
    pirmas mūsų žiniai
    ,,JAV dirbantis lietuvių mokslininkas: kodėl vieni vėžio tipai visiškai išgydomi, o kiti reiškia beveik mirties nuosprendį” ,
    antras – su VU filosofu Kristupu Saboliumi, nepaprastai įtraukiantis beveik valandos trukmės pokalbis apie dirbtinį protą ir mus.
    Juos rasite
    – lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/10-12-pokalbis bei
    – lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it

    Čia pirmojo pokalbio tekstą rasite (gal ir antrojo atsiras?)
    – lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1199133/jav-dirbantis-lietuviu-mokslininkas-kodel-vieni-vezio-tipai-visiskai-isgydomi-o-kiti-reiskia-beveik-mirties-nuosprendi
    (prieš šį pokalbį autorė žadėjo visą rugpjūtį penktadienio rytais pasakoti apie užsienyje dirbančius LT mokslininkus)
    ,,Alkui” užduotis: pagrobti Sabolių, apgyvendinti jį čia specialiai jam sukaltame inkilėlyje, ir liepti kasdien po kažką tokio pasakoti… Jo beklausant, mūsų mintys atitrūks nuo politikų nuodijamos kasdienybės, nuo jų be atvangos krečiamų šunybių, ir vėl tapsime svajokliais, kurių kūnai čia, o mintys kažkur TEN, mūsų susikurtoje ATEITYJE, kurią stebuklingą ir pasakišką įsivaizduojame…
    (Gilus atodūsis)

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 metai ago

    Fantastika! Gal prasidės virsmas, gal liausimės elgtis su Žeme kaip buki išnaudotojai.
    O kol kas… žiūrim, ką turim.
    Aplink mus tiek to, iš ko galime pasigaminti Žemei sveikatos negadinančio maisto (trąšų), o mes (ir profesionalūs atliekų tvarkytojai!) tai tiesiog naikiname. Žinoma, savo virtuvės ,,mokslinių bandymų laboratorijoje”, ko gero, nebent maistinių kandžių galėčiau priauginti, tačiau joje tiek susirenka to, ką tiesiog PRIVALOME grąžinti žemei (kaip tai daro medžiai miške – kad ir numetamų lapų pavidalu), bet to nedarome! Jau gal porą dešimtmečių visur burbu apie tai, kad maisto atliekos neturi būti renkamos sunaikinimui: nesunaudotam maistui turime duoti ANTRĄ gyvenimą – iš atliekų turi būti trąšos gaminamos bei kažkas panašaus į dabar maišais parduodamus įvairius žemių mišinius. Miestas tiek maisto atliekų išmeta, kad iš jų jau seniai galėjome žemę aplink jį RIEBIU juodžemiu paversti.
    Kol verčiame viską į konteinerį su užrašu ,,Mišrios atliekos”, savo ,,mokslinių tyrimų laboratorijoje” štai ką sugalvojau: maisto atliekas rūšiuoju ir DŽIOVINU (DĖMESIO – labai pravers tiems, kas moka už išmetamų atliekų svorį – jos tiesiog pūkeliu tampa 🙂 … )
    Mintis tokia – visų pirma šios atliekos bus naudingos ten, kur auginame tokius pačius augalus – daržovių lupenos pravers jų lysvėse ir vagose, arbatžolių, vaistažolių, bananų, avokadų – kone visur. Kava – spygliuočiams* (ir dar: kavos tirščiai, paberti aplink augalą ar jų grupę veiks kaip apsauginė tvora, per kurią sraigės nelips.) Beje, nedžiovintos atliekos ir sunkios, ir daug vietos užima, ir, jei kam sunku dažnai iki konteinerio lakstyti, kvapą paskleidžia. Išdžiovintos jos kad ir iki kitos ,,piatiletkos” laukti gali… Tik reikia į atskiras dėžutes išberti ir vėdinamame balkone, o žiemą ant radiatorių išdžiovinus ir susmulkinus į atskirus maišelius suberti. Tokius maišelius miestiečiams bus nesunku ir į savo užmiesčio sodą, ir į kapelius nuvežti, ar po daugiabučio langu auginamoms gėlėms, pievelei, medžiams patręšti panaudoti. O ateityje gal bus sugalvota ir kas gudresnio.
    O kol kas žiūrėsime, kaip dumbliai susidoros su užduotimi gelbėti, ką dvikojai pridirbo.
    ——————-
    * Tik svarbu į šias nedėti nieko sūdyto, marinuoto ir rauginto…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.

Pastebėjus aplinkosaugos pažeidimus, rinkite 112

2022 06 19
Laboratorija | VDU nuotr.

Ateities specialybė – aplinkos apsaugos žinovai

2022 06 17
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Klimatologas E. Rimkus: oro kaitos atnešamos bėdos

2022 06 16
Dr. Ievai Plikusienei skirtas vienas iškiliausių – Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas

Dr. Ievai Plikusienei skirtas vienas iškiliausių – Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas

2022 06 05
Prezidentūra kviečia „Žaliųjų idėjų festivalį“

Prezidentūra kviečia „Žaliųjų idėjų festivalį“

2022 06 03
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?

2022 05 29
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Geras pasiruošimas – sklandi kelionė į užsienį
Įvairenybės

Karštis daro įtaką ir vairuotojams

2022 07 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Išrinkti geriausi jaunimo darniojo turizmo pasiūlymai
Įvairenybės

Vis dar karšta?.. Imkite baidarę

2022 07 01
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai
Lietuvoje

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Audra | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

2022 07 01
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiasi žemės ūkio naudmenų deklaravimas

2022 07 01
I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems?
Lietuvoje

Nuo liepos daugės slaugos paslaugų

2022 07 01
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karštis daro įtaką ir vairuotojams
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00
  • Vis dar karšta?.. Imkite baidarę
  • Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2013; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1060; komentarų: 0
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 629; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 585; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 577; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 544; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

by Kristina Aleknaitė
2022 07 01
1
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.

Birželio 29 d. naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for...

Skaityti toliau

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

by Kristina Aleknaitė
2022 06 30
0
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Nedaug buvo ir yra mokslininkų, kurie skirtų tiek daug laiko mokslo garsinimui ir gebėtų taip vaizdžiai aiškinti savo tyrimų išvadas...

Skaityti toliau

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

by Kristina Aleknaitė
2022 06 27
5
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Kitas straipsnis
Karantinas | vilnius.lt. nuotr.

Vilnius ruošiasi antrajai koronaviruso bangai, parengtas planas iki Kalėdų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai