Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

www.alkas.lt
2020-07-30 19:32:52
2
Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.

KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.
KTU mokslininkė Rasa Šlinkšienė | KTU nuotr.

Pastaraisiais metais klimato kaita pasaulyje pripažįstama kaip viena iš didžiausių ypač svarbių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių grėsmių. Didėjantis žemdirbystės intensyvumas – vienas iš veiksnių, sukeliančių neigiamus klimato kaitos pokyčius. Todėl siekiant išvengti negatyvių intensyvaus ūkininkavimo padarinių, siūlomi įvairūs tausojančiosios žemdirbystės variantai, dalinai pakeičiant sintetines trąšas ar chemines augalų apsaugos priemones keičiant biologinėmis.

Spartus žemės ūkio veiklos intensyvumo augimas, kuris susijęs su dirvožemio sudėties ir galimybių pokyčiais, sukelia biologinės įvairovės struktūros ir rūšių skaičiaus svyravimus. Dirvožemio pokyčiai mažina auginamų augalų derlingumą, prastina gamybos kokybę, didina aplinkos užterštumą.

Dirvožemio išsaugojimas ir būklės pagerinimas yra ES agrarinės aplinkosaugos politikos prioritetas. Tačiau dirvožemio kokybės išsaugojimas ar pagerinimas – vienas sunkiausių uždavinių žemės ūkyje.

Tai apima organinių medžiagų išsaugojimo dirvožemyje, fizikinių savybių, mikrobiologinio aktyvumo, atsparumo erozijai, dirvožemio oro bei drėgmės režimų, o taip pat užteršimo sunkiaisiais metalais problemas.

Dėmesio centre – bioaktyvios trąšos

Kaip alternatyva įvairioms cheminėms priemonėms patariami biologiniai preparatai, kurie būtų gaunami kaip gyvų mikroorganizmų gaminiai. Tikėtina, kad tai ilgainiui sumažintų netinkamo ūkininkavimo žalos padarinius.

Siekiant agrarinės aplinkosaugos problemų sprendimo, laikantis veiksmingo išteklių naudojimo (žiedinės ekonomikos) strateginių principų vis svarbesniu uždaviniu tampa naujoviškų augalų maisto medžiagų pakartotinio panaudojimo technologijų diegimas, biotrąšų naudojimas ir tręšimo technologijų veiksmingumo didinimas.

Vykdant mokslinius tyrimus ir plečiant naujų trąšų pasirinkimą visame pasaulyje didesnio dėmesio sulaukia darbai, susieti su aplinkai draugiškomis bioaktyviomis trąšomis, kurios ne tik turi pagrindinių augalams būtinų maisto elementų, bet ir yra praturtinti mikroelementais bei kitomis augimą ar maisto medžiagų pasisavinimą skatinančiomis medžiagomis.

Jungtinių tautų ir Pasaulinės biologinių preparatų organizacijos duomenimis, tokių biologiniais priedais praturtintų trąšų ir pačių biologinių preparatų gamyba iki 2026 metų turėtų padidėti dvigubai.

Biotrašos | KTU nuotr.

Didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu

Tręšimo poveikis priklauso ne tik nuo trąšų savybių – maisto medžiagų kiekio, jų santykio, fizikinių cheminių rodiklių, bet ir nuo to, kiek augalai pasisavina trąšų per augimo laikotarpį. Yra žinoma, kad apie 30-40 proc. trąšų prarandama dėl dirvos struktūros ir meteorologinių bei klimatinių sąlygų. Iš dirvos išplaunamos trąšos teršia aplinką, sukelia nemažai ekologinių problemų.

Pagrindiniai elementai, reikalingi augalams – azotas, fosforas ir kalis. Nemaži jų kiekiai dėl greito trąšų tirpimo ir nesubalansuoto naudojimo patenka į gruntinius vandenis.

Azoto ir fosforo junginių, kurie sukelia eutrofikaciją, gausu įvairiose nuotekose ir substratuose, gaunamuose biodujų gamyboje. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrobiologiniai gaminiai ne tik paspartina augalų šaknų vystymąsi ir maisto medžiagų pasisavinimą, bet mažina dujinių išlakų išsiskyrimą iš koncentruotų azoto trąšų.

Analizuojant mikroorganizmų įtaką augalams dažniausiai tyrinėjamos įvairios bakterijos (Azotobacter chroococcum, Azospirillum Lipoferum Bacilusmegatterium), tuo tarpu mikrodumblių panaudojimas trąšoms gaminti tyrinėjamas mažai, nors kaip bioaktyvios medžiagos, darančios poveikį augalams, jie yra žinomi ir naudojami.

Yra žinoma, kad mikrodumbliai šalina azoto ir fosforo junginius, juos panaudodami biomasės kaupimui. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu įvairiems žmonijos poreikiams tenkinti.

Greta mikrodumblių panaudojimo biodyzelinui, kosmetikos ir farmacijos priemonėms, maisto papildams gaminti, tikslinga juos būtų naudoti sudėtinėms specialiosioms bioaktyvioms trąšoms gaminti.

Mikrodumblių biomasė – biotrąšų gamybai

KTU CTF Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkės vykdo projektą, kurio metu numatoma ištirti galimybes būtent mikrodumblių biomasę panaudoti reguliuojamo veikimo biotrąšų gamybai.

Mokslinėje literatūroje yra duomenų apie trąšoms naudojamą sausą jūros makrodumblių biomasę, kurios džiovinimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Vykdant projektą numatoma tirti mikrodumblių suspensijos panaudojimą, išvengiant papildomų sąnaudų džiovinant, ir taip užtikrinti energetinių sąnaudų sumažinimą. Tai leistų sukurti aplinką tausojančias biotrąšas ir tikslingai panaudoti mikrodumbliuose esančias augalų maisto medžiagas, kurios būtų veiksmingas pasirinkimas, leidžianti pakeisti tradicines chemines žaliavas.

Išsprendus projekte iškeltus uždavinius būtų sukurtos naujos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos, kurios pasižymėtų ekosistemų (vandens telkinių ir dirvožemio) tvarumą skatinančiomis savybėmis nualintos dirvos atnaujinimas, cheminių medžiagų išsiplovimo į gruntinius vandenis ir azoto oksidų emisijos į orą mažinimu.

Prisideda prie klimato atšilimo mažinimo

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrodumbliuose yra pagrindinių augalų maisto medžiagų, įvairių mikroelementų, baltymų, angliavandenių, proteinų, vitaminų, priešgrybinių medžiagų bei biologiškai aktyvių medžiagų (bioaktyvių augimo stimuliatorių, amino rūgščių), skatinančių pilnavertį augalų aprūpinimą maisto medžiagomis per visą jų vegetacijos laikotarpį.

Mikrodumbliai patrauklūs tuo, kad jų auginimui nereikalingi žemės ūkio paskirties plotai, biomasės kaupimui jie naudoja anglies dvideginį, azoto ir fosforo junginius, yra draugiški aplinkai ir jų naudojimas leidžia sukurti uždarą ciklą. Esant šviesos šaltiniui dumbliai fotosintezės metu naudoja neorganinę anglį (fotosintetiškai fiksuoja anglies dioksidą) savo ląstelių gamybai. Anglies dioksidas šiuo atveju biomasės gamybos eigoje vaidina itin svarbų vaidmenį, nes didžiausią mikrodumblių ląstelių dalį (45-50 proc. sausos masės) sudaro anglis.

Dumblių gebėjimas paversti anglies dioksidą į biomasę fotosintezės prisideda prie klimato atšilimo mažinimo. Tai labai svarbu aplinkosauginiu bei tvariosios bioekonomikos požiūriu. Auginamų nuotekose ar atliekose mikrodumblių biomasės panaudojimas maistui ar kosmetikai neleidžiamas. Tačiau išanalizavus ir įvertinus sudėtį jie gali būti naudojami „žaliosioms“ trąšos gaminti.

Jūroje augančių makrodumblių panaudojimas šiam tikslui yra vykdomas palyginti plačiai. Nustatyta, kad tada augalai greičiau auga, yra sveikesni, geriau toleruoja biotinį ir abiotinį stresą, gryna dumblių biomasė pasižymi augalų poreikius atitinkančiu lėtu azoto, fosforo ir kalio atpalaidavimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  2. KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos
  3. KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais
  4. Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas
  5. Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai
  6. Baltijos Asamblėjos komitetas: bendradarbiaudami kultūros srityje kurkime regioną, išsiskiriantį mažiausiu poveikiu aplinkai
  7. „Žalios Lietuvos“ pokalbiuose – apie plastiko gaminių ir išmetamo maisto mažinimo kiekį
  8. Ketinama jungti ministerijas ir panaikinti aplinkosaugos ministeriją
  9. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą
  10. Kartu su gamta, o ne prieš ją
  11. „Žalioji olimpiada“ moksleivius kviečia atkreipti dėmesį į aplinkosaugos skaudulius
  12. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  13. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  14. Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva
  15. Prezidentūroje – pokalbis apie žalesnę ir švaresnę Lietuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    3 metai ago

    Šiandienos (31 d.) du ,,10-12″ pokalbiai:
    pirmas mūsų žiniai
    ,,JAV dirbantis lietuvių mokslininkas: kodėl vieni vėžio tipai visiškai išgydomi, o kiti reiškia beveik mirties nuosprendį” ,
    antras – su VU filosofu Kristupu Saboliumi, nepaprastai įtraukiantis beveik valandos trukmės pokalbis apie dirbtinį protą ir mus.
    Juos rasite
    – lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/10-12-pokalbis bei
    – lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it

    Čia pirmojo pokalbio tekstą rasite (gal ir antrojo atsiras?)
    – lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1199133/jav-dirbantis-lietuviu-mokslininkas-kodel-vieni-vezio-tipai-visiskai-isgydomi-o-kiti-reiskia-beveik-mirties-nuosprendi
    (prieš šį pokalbį autorė žadėjo visą rugpjūtį penktadienio rytais pasakoti apie užsienyje dirbančius LT mokslininkus)
    ,,Alkui” užduotis: pagrobti Sabolių, apgyvendinti jį čia specialiai jam sukaltame inkilėlyje, ir liepti kasdien po kažką tokio pasakoti… Jo beklausant, mūsų mintys atitrūks nuo politikų nuodijamos kasdienybės, nuo jų be atvangos krečiamų šunybių, ir vėl tapsime svajokliais, kurių kūnai čia, o mintys kažkur TEN, mūsų susikurtoje ATEITYJE, kurią stebuklingą ir pasakišką įsivaizduojame…
    (Gilus atodūsis)

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 metai ago

    Fantastika! Gal prasidės virsmas, gal liausimės elgtis su Žeme kaip buki išnaudotojai.
    O kol kas… žiūrim, ką turim.
    Aplink mus tiek to, iš ko galime pasigaminti Žemei sveikatos negadinančio maisto (trąšų), o mes (ir profesionalūs atliekų tvarkytojai!) tai tiesiog naikiname. Žinoma, savo virtuvės ,,mokslinių bandymų laboratorijoje”, ko gero, nebent maistinių kandžių galėčiau priauginti, tačiau joje tiek susirenka to, ką tiesiog PRIVALOME grąžinti žemei (kaip tai daro medžiai miške – kad ir numetamų lapų pavidalu), bet to nedarome! Jau gal porą dešimtmečių visur burbu apie tai, kad maisto atliekos neturi būti renkamos sunaikinimui: nesunaudotam maistui turime duoti ANTRĄ gyvenimą – iš atliekų turi būti trąšos gaminamos bei kažkas panašaus į dabar maišais parduodamus įvairius žemių mišinius. Miestas tiek maisto atliekų išmeta, kad iš jų jau seniai galėjome žemę aplink jį RIEBIU juodžemiu paversti.
    Kol verčiame viską į konteinerį su užrašu ,,Mišrios atliekos”, savo ,,mokslinių tyrimų laboratorijoje” štai ką sugalvojau: maisto atliekas rūšiuoju ir DŽIOVINU (DĖMESIO – labai pravers tiems, kas moka už išmetamų atliekų svorį – jos tiesiog pūkeliu tampa 🙂 … )
    Mintis tokia – visų pirma šios atliekos bus naudingos ten, kur auginame tokius pačius augalus – daržovių lupenos pravers jų lysvėse ir vagose, arbatžolių, vaistažolių, bananų, avokadų – kone visur. Kava – spygliuočiams* (ir dar: kavos tirščiai, paberti aplink augalą ar jų grupę veiks kaip apsauginė tvora, per kurią sraigės nelips.) Beje, nedžiovintos atliekos ir sunkios, ir daug vietos užima, ir, jei kam sunku dažnai iki konteinerio lakstyti, kvapą paskleidžia. Išdžiovintos jos kad ir iki kitos ,,piatiletkos” laukti gali… Tik reikia į atskiras dėžutes išberti ir vėdinamame balkone, o žiemą ant radiatorių išdžiovinus ir susmulkinus į atskirus maišelius suberti. Tokius maišelius miestiečiams bus nesunku ir į savo užmiesčio sodą, ir į kapelius nuvežti, ar po daugiabučio langu auginamoms gėlėms, pievelei, medžiams patręšti panaudoti. O ateityje gal bus sugalvota ir kas gudresnio.
    O kol kas žiūrėsime, kaip dumbliai susidoros su užduotimi gelbėti, ką dvikojai pridirbo.
    ——————-
    * Tik svarbu į šias nedėti nieko sūdyto, marinuoto ir rauginto…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

2023 03 23
Omega-3 | ginseng.com nuotr.

Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame

2023 03 22
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Akcija „Saugom mišką“ | aad.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“

2023 03 15
Konteineris | Pixabay nuotr.

Kaip atskirti, ar atliekų tvarkytojas dirba legaliai?

2023 03 08
Skambučių centras | aad.lrv.lt nuotr.

Pradeda veikti aplinkosaugos skambučių centras

2023 03 01
R. Požėla ir S. Gentvilas | am.lrv.lt nuotr.

Stiprinami aplinkosauginių nusikaltimų tyrimai

2023 02 24
Aplinkosauga | thesleuthjournal.com nuotr.

Griežtinama atsakomybė už aplinkai padarytą žalą

2023 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
  • Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai,...

Skaityti toliau

Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 23
1
Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių. Karo Ukrainoje...

Skaityti toliau

Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Omega-3 | ginseng.com nuotr.

Omega-3 riebalų rūgštys – polinesočiosios, žmogui būtinos medžiagos, kurių mūsų kūnas natūraliai pagamina tik nedidelį kiekį. Štai kodėl ypač svarbu...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Karantinas | vilnius.lt. nuotr.

Vilnius ruošiasi antrajai koronaviruso bangai, parengtas planas iki Kalėdų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai