Gruodžio 20 d. – 2022 m. sausio 7 dienomis Seimo nario dr. Stasio Šedbaro sumanymu Seimo III rūmų parodų galerijoje rodoma dailininko Vytauto Buto darbų paroda „Buvęs Vilnius“.
Dailininko darbuose užfiksuotas amžių sankirtos Vilnius. Tapybos darbuose Vilniaus kiemai ar jo gatvelės nutapytos taip, kaip jie atrodė 1974 metais, kai dailininkas atvyko į Vilnių dirbti restauratoriumi.
Tada jis įsidėmėjo vingiuotas Vilniaus gatveles ir vidinius kiemelius. Suprato, kad tai tikras klondaikas tapytojui. Ypač žavėjo Užupis ir jo nepakartojami bromai.
Per tą ilgą laiką susikaupė daug medžiagos, eskizų, fotografijų ir piešinių. Ir šiandien iš viso to randasi paveikslai.
Ir nors jie arti tos ankstesnės tikrovės, bet ir su nemaža autoriaus interpretacija. Dabartinis Vilnius išgražėjęs ir tarsi atjaunėjęs.
„Kai vaikštau po tuos pačius senus kiemelius, randu, kad dažnai vartai jau su įtaisytomis spynomis ir jau neužeisi. O jei užeini, pamatai supaprastintą restauratorių darbą.
Ten, kur buvo gražūs, įmantrūs balkonėliai, lietvamzdžiai ar sudėtingi laiptai, dažnai to nerandu. Ir norisi vietoje žodžio restauracija, pavartoti žodį renovacija.
Su atsinaujinimu, tarsi po truputį išnyksta ir senoji dvasia, kuri ir buvo pagrindinė įkvėpėja tapyti senamiestį“, – sako Vytautas Butas.
Dailininkas Vytautas Butas gimė 1956 m. Jonavoje, kur kuria ir gyvena iki šiol. Nuo 1980 m. autorius tapo, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, didžiausia jų surengta 1995 m. Augustusburgo pilyje (Vokietija).
Jo kūryboje vyrauja žmogaus ir gamtos motyvų variacijos. Tapytoją įkvepia gamta, jos formos, spalva, ritmai, šviesa.
Žmogus – dažnas vaizdinys jo drobėse. Nenugludintas, kartais groteskiškas, skirtingų būsenų ir amžiaus tarpsnių jo drobių veikėjus įsimena ir intriguoja.
Parodoje „Buvęs Vilnius“ atspindėtos amžių sankirtos Lietuvos sostinėje. Seni Vilniaus kiemai ar jo gatvelės taip atrodė, kai 1974 m. dailininkas atvyko į Vilnių ir dirbo restauratoriumi.
Tapytoją ypač žavi senasis Užupis, jo nepakartojami bromai. Paveiksluose išlikęs Vilnius, kaip teigia V. Butas, yra arti ankstesnės tikrovės, tačiau juose ryški ir asmeninė tapytojo interpretacija.
