Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vladas ir Laima Chockevičiai didmiestį iškeitė į Žemaitijos kaimą (video)

www.alkas.lt
2021 12 06 12:00
2
Vladas ir Laima Chockevičiai didmiestį iškeitė į Žemaitijos kaimą (video)

Chockevičių auginamos ožkos | „Naturalit“ nuotr.

Ramioje Gulbinų gyvenvietėje Akmenės rajone jau aštuonerius metus įsikūrusi Vlado ir Laimos Chockevičių bei trijų jų vaikų šeima.

Londono šurmulyje susipažinusi šeima ramaus, sėslaus ir gamtai artimo gyvenimo nusprendė ieškoti Lietuvoje. Šiuo metu nedideliame ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o sumanymą.

Sumanymą, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi. Už gamtai palankų ūkininkavimą Vladas ir Laima Chockevičiai paskirti vienais iš pirmą kartą rengiamo „Gero ūkininko čempionato“ atstovų.

Didmiestį iškeitė į kaimą

Prieš išvykdamas į Londoną, Vladas gyveno eiliniame Kauno daugiabutyje, po to devynerius metus praleido Londone. Ten sutiko savo būsimą žmoną ir kartu nusprendė imtis naujo iššūkio – grįžti į Lietuvą bei įsikurti kaime.

Nusižiūrėjo sodybą Akmenės rajone. Įsikūrimas vyko palengva – pradžioje atsirado kelios ožkos. Vladas ir Laima norėjo jas maitinti savo užaugintais grūdais, tad išsinuomoję keletą aplinkinių laukų pradėjo sėti avižas, rugius, taikyti sėjomainą. Užmojai po truputį plėtėsi.

„Mus sužavėjo pati vieta ir medinė sodyba. Aplinkoje labai žalia, didžiulis kiemas, medžiai. Ta vieta ir prisišaukė gyvybės“, – apie jausmus atsikėlus gyventi į kaimą pasakojo Laima Chockevičienė.

Šiuo metu šeima dirba apie 10 ha žemės ir pievų, laiko 10 ožkų, sėja rugius, avižas, speltą ir Lietuvoje retą senovinę einkorno kviečių rūšį.

Vlado žiniomis, jų ūkis – pirmasis Lietuvoje ne tik auginantis, bet ir parduodantis einkorno gamybą.

Sutuoktinius imtis savarankiško grūdų auginimo paskatino noras mėgautis švariai gaminiais ir grynu oru iš nepurškiamų laukų.

Šis noras itin sustiprėjo, kai aplink jų gyvenvietę ėmė plėstis chemizuoti ūkiai bei pradėjo dar intensyviau purkšti laukus. Norėjosi sukurti jiems atsvarą bei džiaugtis grynu ir švariu kaimo oru.

Chockevičių šeima | „Naturalit“ nuotr.
Auginosi sau – sužavėjo kitus

Supratę, jog atidžiai prižiūrint ir gamtai draugiškais būdais besidomint užaugintu derliumi nori mėgautis ir patys, ne tik lepinti auginamas ožkas, Vladas ir Laima įsigijo nedidelį akmens girnų malūną iš Austrijos.

Grūdus mala į miltus ir jau turi gausų klientų būrį, kurie džiaugiasi švaria ir kokybiška gamyba, užauginta be trąšų, pesticidų ir kitos chemijos. Šiemet – pirmieji pereinamieji metai, kuomet ūkis sertifikuojasi kaip ekologinis.

Vladas tikina, jog darbo – su kaupu. Miltų poreikis didelis, malūno ir pačios šeimos pajėgumai ne visada spėja koja kojon.

Visgi, pavyksta užsidirbti ir kartu laikytis savo puoselėjamų sumanymų. Artimiausiu metu šeima žada įsigyti ir darbus palengvinsiantį lukštintuvą.

Ūkininkas, prieš persikeldamas į kaimą užsiėmęs IT darbais, dabar nuolat intensyviai domisi tvaria ūkininkavimo praktika, visą laiką ieško žinių, domisi, skaito įvairius Lietuvos bei užsienio šaltinius.

Ūkininkai sėja tarpinius pasėlius, įsėlį – dobilus, kuriuos įterps į dirvą kaip trąšą. Augina kultūras, kurios atsparesnės piktžolėms ir kenkėjams. Todėl, pasak Vlado, piktžolės netrukdo sveikam derliui užaugti.

„Vadovaujuosi mintimi, jog svarbiausia prižiūrėti dirvą, o ne augalu rūpintis“, – savo ūkininkavimo pagrindą atskleidžia Vladas.

Kuria trumpąsias tiekimo grandines

Nuo ožkininkystės pradėjusi šeima ir šiuo metu mėgaujasi ožkų pieno gaminiais. Ne tik geria pieną, bet ir gaminasi sūrius, kuriuos guldo ant namie keptos duonos.

Šio amato mokėsi pas kitą „Gero ūkininko čempionate“ paskirtą garsų sūrininką Valdą Kavaliauską. Sūrio ir pieno užtenka ne tik patiems ir trims vaikams, bet ir kelioms apylinkėse gyvenančioms šeimoms.

Šeima savo reikmėms augina vištas, dedančias kiaušinius, sodyboje auga obelys, auginamos daržovės, uogos. Ūkyje visada darbuojasi tik patys, samdomų darbuotojų neturi, tik retkarčiais su ožkų darbais į pagalbą atskuba kaimynai.

Chockevičiai kuria šeimos ūkio „KasMes“ prekinį ženklą ir ūkio gamybą, miltus, parduoda vartotojams per internetinę parduotuvę arba tiesiogiai ūkyje, kurdami trumpąsias tiekimo grandines.

Chockevičių ūkis | „Naturalit“ nuotr.
Dera įvairūs pasauliai

Vladas ir Laima išsikėlę į kaimišką vietovę ir pradėję ūkininkauti, nepamiršta ir kitų savo pomėgių. Vladas – muzikantas.

Tad vasarą tenka derinti ūkio darbus su koncertiniais pasirodymais. Čia pat, sename ūkiniame pastate Vladas įsirengė ir įrašų studiją.

Kadangi kuria muziką ne tik sau, bet ir kitiems, čia kartais padirbėti atvažiuoja ir neįprasta aplinka atsistebėti negali kolegos muzikantai.

Laima taip pat randa laiko meniniams pomėgiams. Tarp ūkio darbų ir vaikų auginimo gražiai įsiterpia ir tapyba bei įvairūs rankdarbiai.

Abu džiaugiasi, jog tokį darnų gyvenimą sukūrė būtent Lietuvoje: „Londone, kur susipažinome, gyvenimas labai įtemptas. O čia, Lietuvoje, gyventi daugiau nei malonumas.

Čia viskas įmanoma – ir dirbti, ir užsidirbti. Ne veltui užsieniečiai taip palankiai žiūri į Lietuvą – čia palankios sąlygos ne tik ūkininkauti, bet ir užsiimti verslu.“

Kadangi ūkyje savo gamybą perdirba – mala miltus – tai mato, kad sukurta pridėtinė vertė leidžia uždirbti daugiau pajamų, taigi gali patikinti, kad tikrai verta ūkininkauti ekologišku būdu, tą nuolatos pabrėžia ir kitiems ūkininkams.

Įtraukė ir kitus

Šeimos pasiryžimas ūkininkauti gamtai draugiškai būdais sužavėjo ir aplinkinius. Ne vienas ūkininkams laukus nuomojantis žmogus itin džiaugiasi tuo, kad jo laukai nebus purškiami.

Aplink gyvenvietę plečiantis chemizuotiems ūkiams būtent ir gimė sumanymas sukurti savo, natūralų ūkį, kad nebūtų purškiamos apylinkės ir būtų tausojama gamta.

Šia mintimi susižavėję aplinkiniai net patys pradėjo siūlyti ūkininkams savo žemes, mat panoro, kad ir jose būtų tvarkomasi draugiškai su gamta.

Su kaimynais Chockevičiai ne tik dalinasi užaugintais ir pagamintais gaminiais, bet ir intensyviai bendrauja. Iš kaimynų pagalbos sulaukia ir prižiūrint ožkas, kai tenka išvykti.

Mėgsta rasti bendruomeniškų būdų susiburti, ne tik šventes atšvęsti, bet ir problemas išspręsti.

„Esame iš sumanymo kilęs ūkis. Tad auginame ne grūdus, o tai kas slypi už jų – žinutę, jog galima gyventi kitaip. Mums ekologiškumas yra vertybė, o ne išmokų šaltinis.

Galbūt todėl mums taip ir sekasi? Norime būti tais, kurie įkvepia kitus“, – sako „Gero ūkininko čempionato“ atstovas V. Chockevičius.

Ūkyje vyksta ir ekskursijos, rodomas ūkininkavimo ir perdirbimo procesas, ūkininkas mielai pasakoja, kodėl ir kaip reikia saugoti žemę, kiek užtenka žinių, pataria ir kitiems ūkininkams.

Mielai bendrauja ir patirtimi dalinasi su kitais ūkiais. Pernai savivaldybės skyrius pasiūlė ūkį prezidentūrai kaip pavyzdinį bei išskirtinį ir ūkininkai buvo aplankyti prezidento G. Nausėdos.

Ūkininkai Vladas ir Laima Chockevičiai yra vieni iš penkių „Gero ūkininko čempionato“ atstovų. Jeigu jums patiko jų veikla ir pasaulėžiūra, atiduoti savo balsą už Vladą ir Laimą galite čia.

Video:

Parengė Eglė Ruškutė-Klimavičienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasmės paieškos atvedė į kaimą (video)
  2. Žolininkė, į kurią kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos (video)
  3. Gero ūkininko varžytuvių baigiamasis žingsnis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Zemaitis. Jeigu atvirai says:
    1 metai ago

    Taip ir isnyks zemaiciai kai visokiu is didmiesciu cia privaziuoja. Kaiminyste ne vienas jau toks ponas atsibeldes. Bet nuo zemaicio skiriasi kaip musele nuo bites. Gaila. Maisalyne kazkokia. Neduok Dieve dar koks mandras ponas atsikrausto su savo vertybem.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    1 metai ago

    Žemaičiai, būkit pagarbūs savo bočiams. Jūsų pirminė ir labai garbinga pavardės pradžių , pradžia yra Katkus.
    O visokie Katkiečiai, Chotkevičiai ir panašiai yra Lietuvos lenkinimo pasekmė. Grįžkit namo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

2023 01 25
Retas paukštis – Didysis baublys | lrv.lt nuotr.

Retas paukštis – Didysis baublys

2022 12 10
Tripirštis genys | R. Jakaičio nuotr.

Naujos žinios apie saugomus Lietuvos paukščius

2022 12 09
Atrinkti 5 darnoje su gamta veikiantys ūkiai | vstt.lrv.lt nuotr.

Atrinkti 5 darnoje su gamta veikiantys ūkiai – balsuokite už geriausią!

2022 12 01
Jūrinis erelis | R. Jakaičio nuotr.

Kur saugomas plėšrusis paukštis jūrinis erelis?

2022 11 04
Juodasis gandras | L. Kodžio nuotr.

Juodasis gandras – tikras slapukas

2022 10 19
„Miško burtai“ į Žemaitijos mišką pritraukė didžiulį dalyvių būrį | Jonkus Photography nuotr.

„Miško burtai“ į Žemaitijos mišką pritraukė didžiulį dalyvių būrį

2022 10 18
Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės | lrv.lt nuotr.

Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės

2022 07 15
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Kurtinys | R. Zizo nuotr.

Nematoma karinių poligonų pusė – poveikis paukščiams (II) (video)

2022 04 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos...

Skaityti toliau

Retas paukštis – Didysis baublys

by Kristina Aleknaitė
2022 12 10
5
Retas paukštis – Didysis baublys | lrv.lt nuotr.

Norime jus supažindinti su paslaptingiausiu mūsų krašto paukščiu, kurį turbūt retas esate matę, užtat dauguma girdėję. Tačiau ar girdėdami supratote,...

Skaityti toliau

Naujos žinios apie saugomus Lietuvos paukščius

by Kristina Aleknaitė
2022 12 09
1
Tripirštis genys | R. Jakaičio nuotr.

Ilgus dešimtmečius pagrindinis gamtininkų naudotas paukščių apskaitos būdas buvo gyvas jų balsų klausymasis miške, tačiau technologijos sėkmingai žengia ir į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
technologijos.lt nuotr.

Pavyzdys Lietuvai: daugkartinių vyno butelių sistema Katalonijoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai