Lapkričio 17 d. įvyko vienas iš paskutinių šios kadencijos
Etninės kultūros globos tarybosos posėdžių. Jame dalyvavo ne tik EKGT nariai, bet ir su etnine kultūra susijusių Seimo laikinųjų grupių atstovai –
Etno bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir narys Robertas Šarknickas, Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
Svečiai pasidžiaugė dabartinės kadencijos EKGT darbu, palinkėjo, kad ir kitos kadencijos EKGT taip pat sėkmingai analizuotų ir spręstų etninės kultūros problemas.
Posėdžio metu EKGT išgrynino keletą svarbių etninės kultūros lauko klausimų, kuriuos pateiks Seimo laikinajai Etno bičiulių grupei svarstyti. Pirmasis iš jų – dėmesio etninei kultūrai stygius rugsėjo mėnesį Vyriausybės patvirtintoje Kultūros ir kūrybingumo programoje. EKGT siūlymai dėl etninės kultūros integravimo į Kultūros ir kūrybingumo programą buvo ne kartą pateikti programos rengėjams: įtraukti daugiau priemonių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo aktualumui visuomenėje didinti, daugiau dėmesio skirti etnografinių regionų tapatybės išsaugojimui, į valstybinių archyvų sistemą įtraukti folkloro ir kitus nematerialaus kultūros paveldo archyvus, skirti dėmesio ne tik Lietuvos tautinių mažumų, bet ir lietuvių etninės kultūros plėtrai ir t. t. Deja, į šiuos EKGT siūlymus atsižvelgta nebuvo.
Kitas klausimas, kurį EKGT siūlys apsvarstyti Seimo Etno bičiulių grupei – etninės kultūros integravimas į švietimo sistemą, kuris siejasi su kitu – etninės kultūros specialistų rengimo klausimu. Jau keletą metų EKGT siekia, kad etninės kultūros mokymas viena ar kita forma atsirastų mokykloje ir vaikai gautų sistemingų žinių iš įvairių etninės kultūros sričių – susipažintų su sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybėmis, simbolika, kalendoriniais papročiais, tautosaka, folkloru, mitologija ir t. t. Šį siekį stabdo tai, kad sistemingų žinių apie etninę kultūrą negauna ir mokytojai. Šis užburtas ratas švietimo sistemoje yra viena iš esminių priežasčių, kodėl etninė kultūra yra nepakankamai vertinama visuomenėje.
Posėdyje taip pat aptartas šių metų Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laimėtojo pagerbimo šventės organizavimas. Šių metų premijos laimėtojas dr. Juvencijus Eligijus Morkūnas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrimui. Tad be didelių diskusijų sutarta, jog laureato pagerbimo šventė vyks būtent šiame muziejuje. Muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė patikino, kad muziejus su dideliu malonumu imsis šios šventės rengimo.
EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad rengiant siūlymus dėl Lietuvos etnografiniams regionams skirtų atmintinų metų, išaiškėjo, jog internete skelbiamame Vietovardžių žodyne trūksta tokių vietovardžių kaip „Mažoji Lietuva“ ir „Dainava“. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme šie vietovardžiai yra įteisinti kaip Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai – Mažoji Lietuva ir Dzūkija (Dainava). Svarbu, kad jie atsirastų ir informacijos sklaidos požiūriu svarbiame virtualiame Vietovardžių žodyne. Sutarta kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašant papildyti Vietovardžių žodyną minėtais vietovardžiais.
Posėdis užbaigtas pritarimu prof. dr. Daivos Vyčinienės idėjai lapkričio 16 dieną paskelbti Sutartinių diena.
Lietuviškai ištarti „tauta“ galimai gėda, kalbate ir rašote graikiškai? Kaip žmogui iš gatvės atskirti, kas čia tikra, o kas tik vaidyba? Mano nuomone, perteklinis tarptautinių žodžių folkloras, regionai, informacija, nematerialus, integravimas, nacionalinės, analizuoti, aktualumas ir pan. vartojimas šiame straipsnyje nerodo meilės ir jautrumo lietuvių kalbai. Ar ne graudu, kad yra Etno (graikiškai) bičiulių grupė, bet ne Tautos (lietuviškai) bičiulių grupė. Minimos „Lietuvos tautinės mažumos“. O Konstitucijos 37 ir 45 str.?
„ [… ] stabdo tai, kad sistemingų žinių apie etninę kultūrą negauna ir mokytojai. [… …] EKGT siūlys aptarti Seimo Etno bičiulių grupei ir etninės kultūros specialistų stygių Kultūros ministerijoje [!!!] , primindama, kad atgavus Lietuvos nepriklausomybę KM buvo net atskiras Etninės kultūros skyrius. ”
Taip tyliai, be triukšmo, plunksną po plunksnos plikai nupešė? Beliko tik bičiulių būrelis, o jo įgaliojimai?
Teisus esate Pajūrieti, perteklinių tarptautinių žodžių perteklius užkniso juodai. Netgi atsirado tokia atseit tautos kultūros ugdymo įstaiga kaip Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Gerai dar kad ir Lietuvos neužtarptautino. O juk tai Vilniuje B. Radvilaitės g. 8 esanti Dainų švenčių ir kitų tautinių renginių tvarkytoja. Ją siūlyčiau pervadinti taip: LIETUVOS TAUTINĖS KULTŪROS ŽIDINYS. O Etninės kultūros globos tarybai geriau pritiktų irgi vadintis Tautinės kultūros globos taryba. Gal pradėkim plačiau atlietuvinti Lietuvą.
ETNO dvaras – lietuviškų patiekalų restoranų tinklas
ETNO SPA
ETNINĖS kultūros bendrosios programos projektas
arbatos rinkinys ETNO
medus ETNO
Vilniaus ETNINĖS kultūros centras
Lietuviškų ETNO raštų vilnonis pledas su dovanų dėžute
Sėdimas hamakas SP ETNO
Seimo ETNO bičiulių grupė
…
O ugnikalnis?
Etna? Kilmininkas – Etnos. Bet galime įtraukti dėl skaičiaus 🙂 TAUTODAILĖ – dar galima vartoti? Juk yra Nacionalinė dailės galerija. Dar radau internete:
NVŠ programa „Mes esam ETNO II“: „Dailės terapija kūryboje“
Dailės mokykloje vyko tekstilės kūrybinės dirbtuvės ETNO JAZZ
Vakaras su etno muzika – Mažasis festivalis “Folk ratu”
BLACK BICEPS KONCERTAS | ETNO TRAKAI 2021
…
Beviltiška.
Visi tie ETNO yra sovietinis palikimas. O buvo taip: N. Vėlius ir kiti tyrėjai panaudojo ezopinę kalbą, nes lkp ck instruktoriai bijojo Tautotyros (Jono Balio pasiūlyta dar 1934 metais), nes vaidenosi jiems tautininkai ir burž. nacionalizmas. Tada ir buvo įvestas Tautotyros atitikmuo Etnologija, mat politškolose graikų kalbos nemokė, todėl ir leido tirti etninę kultūrą. Tad be baimės atkurkime TAUTOTYRĄ ir TAUTINĘ kultūrą ir atsikratykime sovietmečio laikų palikimo.
Gal reiktų pradėti nuo okupantų kryzininku mirties kryžių sudeginimo?