Svarbiausi etninės kultūros klausimai perduodami Seimo Etno bičiulių grupei

Lapkričio 17 d. įvyko vienas iš paskutinių šios kadencijos Etninės kultūros globos tarybosos posėdžių. Jame dalyvavo ne tik EKGT nariai, bet ir su etnine kultūra susijusių Seimo laikinųjų grupių atstovai – Etno bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir narys Robertas Šarknickas, Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Svečiai pasidžiaugė dabartinės kadencijos EKGT darbu, palinkėjo, kad ir kitos kadencijos EKGT taip pat sėkmingai analizuotų ir spręstų etninės kultūros problemas.

 

Posėdžio metu EKGT išgrynino keletą svarbių etninės kultūros lauko klausimų, kuriuos pateiks Seimo laikinajai Etno bičiulių grupei svarstyti. Pirmasis iš jų – dėmesio etninei kultūrai stygius rugsėjo mėnesį Vyriausybės patvirtintoje Kultūros ir kūrybingumo programoje. EKGT siūlymai dėl etninės kultūros integravimo į Kultūros ir kūrybingumo programą buvo ne kartą pateikti programos rengėjams: įtraukti daugiau priemonių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo aktualumui visuomenėje didinti, daugiau dėmesio skirti etnografinių regionų tapatybės išsaugojimui, į valstybinių archyvų sistemą įtraukti folkloro ir kitus nematerialaus kultūros paveldo archyvus, skirti dėmesio ne tik Lietuvos tautinių mažumų, bet ir lietuvių etninės kultūros plėtrai ir t. t. Deja, į šiuos EKGT siūlymus atsižvelgta nebuvo.

 

Kitas klausimas, kurį EKGT siūlys apsvarstyti Seimo Etno bičiulių grupei – etninės kultūros integravimas į švietimo sistemą, kuris siejasi su kitu – etninės kultūros specialistų rengimo klausimu. Jau keletą metų EKGT siekia, kad etninės kultūros mokymas viena ar kita forma atsirastų mokykloje ir vaikai gautų sistemingų žinių iš įvairių etninės kultūros sričių – susipažintų su sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybėmis, simbolika, kalendoriniais papročiais, tautosaka, folkloru, mitologija ir t. t. Šį siekį stabdo tai, kad sistemingų žinių apie etninę kultūrą negauna ir mokytojai. Šis užburtas ratas švietimo sistemoje yra viena iš esminių priežasčių, kodėl etninė kultūra yra nepakankamai vertinama visuomenėje.

 

EKGT siūlys aptarti Seimo Etno bičiulių grupei ir etninės kultūros specialistų stygių Kultūros ministerijoje, primindama, kad atgavus Lietuvos nepriklausomybę KM buvo net atskiras Etninės kultūros skyrius. Taip pat nutarta teikti siūlymą Etno bičiulių grupei apsvarstyti klausimą dėl Valstybinių pensijų įstatymo keitimo, siekiant suteikti teisę Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laimėtojams gauti valstybinę pensiją, kaip ją gauna Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojai.

 

Posėdyje taip pat aptartas šių metų Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laimėtojo pagerbimo šventės organizavimas. Šių metų premijos laimėtojas dr. Juvencijus Eligijus Morkūnas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrimui. Tad be didelių diskusijų sutarta, jog laureato pagerbimo šventė vyks būtent šiame muziejuje. Muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė patikino, kad muziejus su dideliu malonumu imsis šios šventės rengimo.

 

EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad rengiant siūlymus dėl Lietuvos etnografiniams regionams skirtų atmintinų metų, išaiškėjo, jog internete skelbiamame Vietovardžių žodyne trūksta tokių vietovardžių kaip „Mažoji Lietuva“ ir „Dainava“. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme šie vietovardžiai yra įteisinti kaip Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai – Mažoji Lietuva ir Dzūkija (Dainava). Svarbu, kad jie atsirastų ir informacijos sklaidos požiūriu svarbiame virtualiame Vietovardžių žodyne. Sutarta kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašant papildyti Vietovardžių žodyną minėtais vietovardžiais.

 

Posėdis užbaigtas pritarimu prof. dr. Daivos Vyčinienės idėjai lapkričio 16 dieną paskelbti Sutartinių diena.