Etninės kultūros ugdytojų konferencijai Gargžduose pasibaigus

Rugsėjo 12 d. Gargžduose įvyko etninės kultūros specialistų, pedagogikos mokslo ir kultūros darbuotojų bei Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etninės kultūros globos tarybų narių bendra konferencija „Etninės kultūros ugdymas – švietimo, kultūros įstaigų ir bendruomenių sąveika“.

Renginys naujų mokslo metų pradžioje, pasitinkant  2015-uosius –  Etnografinių regionų metus,  pasiteisino su kaupu, dalyvių pagal registraciją susirinko net 99. Konferencijos dalyvius pasveikino Klaipėdos r. mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Be teorinių etninės kultūros ir etnologijos giluminių gijų ir praktinių ugdymo formų bei būdų, buvo aptarti ir juridiniai ugdymo programų ir projektų įgyvendinimo klausimai bei perspektyvos.

Prieš akis turint 2013-ųjų – Tarmių metų – renginių ir priemonių pasisekusias ir tobulintinas dalis, kalbėta apie Etnografinių regionų renginių ir priemonių planavimą iš savo turimų resursų, pasinaudojant išmone ir etninės kultūros išmanymu. Dalytasi patirtimi sudarant savivaldybių etninės kultūros plėtros programas, kalbėta apie liaudies teatro tradicijas ir mokyklinio teatro galimybes etninės kultūros ugdymo procese. Pabrėžta, kad etninė kultūra ir tradicinis dainavimas yra vertingiausi asmenybės meninės saviraiškos būdai. Priminta, kad šokis – universali, jaunuolius ugdanti priemonė, užpildanti ir jungianti fizinio lavinimo bei etninės kultūros turinį.

Atkreiptas dėmesys į ilgaamžę istoriją turintį nacionalinį sporto žaidimą – lietuvišką ritinį (ripką), kuris po vertinimo kriterijų pakeitimo pateko į kitų sporto šakų užribį ir jam reikalingas mūsų visų palaikymas. Pasidžiaugta vidurinių mokyklų pasiekimais ugdant ir integruojant etninę kultūrą į mokyklos gyvenimą. Kalbėta apie jaunosios kartos įtraukimą į tradicijų ir papročių pažinimą jai suprantamomis formomis per naujas technologijas, per sąlytį su gamta, bendrus renginius su bendruomenėmis, šeimomis istorinėse ir sakraliose savo gyvenamose vietovėse.

Po pranešimų ir diskusijų išryškėjo glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnės sąveikos tarp kultūros ir švietimo įstaigų, šeimų, teritorinių bendruomenių bei visuomeninių draugijų siekiamybė.

Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė penkių punktų nutarimą,  atkreipdami įvairių lygių valdžios ir ugdymo institucijų dėmesį bei primindami dirbantiesiems apie etninės kultūros ugdymo, plėtros ir globos problemas bei galimybes.

Nutarimas dėl etninės kultūros mokymo ir sklaidos bei įvairių jos formų palaikymo ugdymo įstaigose ir bendruomenėse.

1.  Dėl privalomo etninės kultūros dėstymo pradinių klasių mokytojams visose aukštosiose mokyklose. Išreikšdami mokytojų, kultūros darbuotojų bei akademinės visuomenės atstovų nuomonę, prašome numatyti privalomą etninės kultūros dėstymą pradinių klasių mokytojams visose aukštosiose mokyklose, taip pat galimybę šios srities patirties pasisemti papildomuose ugdymo užsiėmimuose.
2.  Dėl mokyklinio teatro. Palaikyti mokyklinių teatrų ir klojimo teatrų entuziastų bei teatrinio ugdymo specialistų prašymą suteikti didesnes galimybes ir palaikymą mokyklos programose ir neformaliuose užsiėmimuose aktyviau išnaudoti mokyklinio teatro galimybes etninės kultūros ir bendrakultūrinio ugdymo procese.
3.  Dėl tradicinių šokių. Įvertinant šokio judesio prieinamumą, siūlyti mokslo ir ugdymo įstaigoms aktyviau išnaudoti jį kaip universalią priemonę tarp fizinio lavinimo ir etninės kultūros pažinimo.
4.  Dėl lietuviško ritinio (ripkos). Palaikyti Lietuvos ritinio sporto federacijos, šimtametės nacionalinės sporto šakos entuziastų prašymą skirti didesnį dėmesį šiai sporto šakai populiarinti, plačiau supažindinti ugdymo įstaigas ir bendruomenes bei sudaryti galimybes sportuoti įvairaus amžiaus moksleiviams.
5.  Dėl Baltų vienybės dienos. Palaikyti „Aukuro“ klubo daugiametę iniciatyvą visuotinai švenčiant Baltų vienybės dieną rugsėjo 22 d. organizuoti baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose, esant nepalankioms oro sąlygoms gyvosios tradicijos renginius tęsti drauge patalpose: susitikti su šeimomis, bendruomenėmis, klasėmis, drauge padainuoti, pasidalyti istorijomis apie įvairių amžių nepriklausomybės kovų akimirkas (p. s. mūsų visų žodinės ir rašytinės pastangos davė vaisių: šiemet net ant 100 piliakalnių degė baltų vienybės laužai).

Konferencijos organizatoriai ir informacijos skleidėjai: Etninės kultūros globos taryba, Klaipėdos universiteto Humanitarinis fakultetas, Kretingalės kultūros centras, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga.

EKGT informacija