Lietuvoje yra daugiau kaip tūkstantis įvairių užtvankų, beveik trečdalis tokių užtvankų galimai kelia grėsmę dėl jų nepatenkinamos būklės.
Užtvankos kenkia migruojančioms žuvims ir daro žalą visai ekosistemai. Pastaruoju metu po truputį imta ardyti užtvankas ir saugomose teritorijose.
Užtvankos ne tik užkerta žuvims migracijos kelius į nerštavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rūšių bendrijas.
Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais nugriauta užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti.
Išardžius avarinės būklės Bražuolės upelio užtvanką, turėtų pagerėti ekologinė padėtis, atsiverti nerštavietės migruojančioms žuvims – ypač lašišinėms.
Bražuolė teka išskirtinėje vietoje, kuri dėl savo išskirtinės buveinės priskirta ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.
Vasarą išlaisvinta ir Salanto upė: išvalyta 90 m ilgio upės atkarpa žemiau užtvankos, atlaisvintas 46 km migracijos kelias saugomoms žuvų rūšims, įrengta dirbtinė nerštavietė šlakiams, mažosioms ir upinėms nėgėms.
Salanto upė ir jos slėnis – viena svarbiausių Salantų regioninio parko gamtos vertybių, patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas.
Ventos regioniniame parke pašalintos Žerkščių užtvankos liekanos, pagerinta Ventos upės ekologinė būklė atkarpoje ties Žerkščių kaimu.
Dėl akmenų patvankos buvo pakitęs upės hidrologinis režimas, pakilęs vandens lygis, kaupėsi sąnašos. Tai nepalanku veistis ir gyvuoti saugomoms rūšims – ovaliosioms geldutėms, upinėms nėgėms.
Ovaliosios geldutės gyvena švariuose, šaltuose, tekančiuose vandenyse su smėlio ir smulkaus žvyro dugnu. Patvankos trukdo žuvų migracijai, kurios yra svarbios ovaliųjų geldučių dauginimuisi ir migracijai.
Atkurūs pažeistą Ventos upės ties Žerkščių malūnu hidrologinį režimą, atsirado palankios buveinės sąlygos šioms saugomoms rūšims: kartuolei, ovaliajai geldutei, upinei nėgei, paprastajam kirtikliui.
Dubysos regioniniame parke esančioje Dubysos upėje, siekiant sudaryti palankias sąlygas lašišinių žuvų migracijai, jau pradėtos šalinti gelžbetoninės tilto ir patvankos liekanos.
Šios patvankos įtakojo Dubysos upės srovės lėtėjimą, skatino vandens temperatūros kilimą, dugno dumblėjimą, eutrofikaciją.
Tokiu būdu jos ne tik sudaro kliūtis žuvų migracijai, bet ir lemia lašišinių žuvų buveinių blogėjimą. Numatyta galutinai iš Dubysos upės vagos pašalinti žuvų migracijos kliūtimis tapusias statybines atliekas.
Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau išardyta beveik 5 tūkstančiai užtvankų. Europos Komisijos neseniai paskelbta naujoji Biologinės įvairovės strategija numato išardyti užtvankas ir atverti 25 tūkstančius kilometrų laisvos upės ruožų.
