Salantų regioniniame parke, viename įspūdingiausių Minijos upės vingių, kur ošia Dauginčių arba Šilpelkės miškas baigtas įrengti apie 1,5 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas.
Eidami Šilpelkės miško pažintiniu pėsčiųjų taku pamatysite ir susipažinsite su Natura 2000 buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST), Minijos slėnio ties Dyburiais ekosistema ir joje aptinkamomis europinės svarbos buveinėmis. Būtent šiuo tikslu bei siekiant sumažinti daromą neigiamą lankytojų srautų poveikį čia esančioms europinės svarbos vertybėms ir buvo įrengtas Šilpelkės miško pažintinis pėsčiųjų takas.
Natūralus, savaime susiformavęs Šilpelkės miškas, kurio ištakos siekia seniausius priešistorinius laikus, turtingas ir čia esančiomis kultūros paveldo vertybėmis. Viena jų – Dauginčių piliakalnis, dar vadinamas Pilale arba Mėnulio kalnu. Pastarąjį vardą gavęs dėl pietrytinėje dalyje esančio pusmėnulio formos kauburio. Būtent Dauginčių piliakalnis ir pasitiks visus atvykusius į Šilpelkės pažintinį pėsčiųjų taką.
Transporto priemones palikę atokvėpio vietoje ties Dauginčių kaimo senosiomis kapinėmis, toliau keliaukite sekdami nuorodas. Pro didingąjį Dauginčių piliakalnį, senuoju miško keliuku vingiuojantis takas, kviečia pasimėgauti miško skleidžiamais kvapais ir garsais.
Netrukus pasieksite ir vieną įspūdingiausių Minijos skardžių – Dauginčių atodangą. Nors įvairaus dydžio atodangų gausu palei visą Minijos upę, tačiau nuo Dauginčių atodangos atsiveriantis vaizdas į Minijos slėnį – vienas įspūdingiausių. Ne veltui šią vietovę vietiniai gyventojai dar vadina Lietuvos Šveicarija.
O galbūt jums pavyks pastebėti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą paukščių rūšį – tulžį, kuris lizdą įsirengia ir peri tokiuose, ties staigesniais upės vingiais ardomuose šlaituose – atodangose.
Pasigrožėję griovų ir šlaitų miškais apaugusiais upės skardžiais, raguvomis, pro parką primenantį skroblyną vėl pasieksite Miniją. Jos šniokščiančių vandenų garsas lydės jūs iki pat Dauginčių piliakalnio, kur ir pradėjote keliauti.
Darbai buvo vykdomi Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
Susiję straipsniai:
- Salantų regioniniame parke įrengtas naujas pažintinis takas
- Sutvarkytas Jurakalnio pažintinis takas Ventos regioniniame parke
- Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis
- Ar esate buvę Salantų regioniniame parke?
- Salantų regioniniame parke buvo sužieduotas gandras
- Mūšos tyrelio pelkėje bus įrengtas pažintinis takas
- Ventos regioninio parke rengiamas vandens pažinimo takas
- Kauno marių regioninio parko pažintinis takas gavo tarptautinį įvertinimą
- Neries regioniniame parke rastas koralą primenantis grybas
- Asvejos regioniniame parke vyks konferencija apie saugomas teritorijas
- Kalniškių konglomerato ir Žiegždrių atodangų pažintinis takas: kažkas seno, kažkas naujo, kažkas ekstremalesnio
- Savanoriška veikla Gražutės regioniniame parke
- Atliekami tvarkymo darbai Metelių regioniniame parke
- Pasaulinė pelkių diena paminėta Sirvėtos regioniniame parke
- Siūloma steigti naujas jūrines saugomas teritorijas
- Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradės darbą saugomų teritorijų pareigūnai
- Žemaitijos nacionalinio parko atstovai patirties sėmėsi Švedijoje
- Aukštadvario regioninis parkas kviečia į atsinaujinusį Lankytojų centrą
- Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia į žygį
- Kodėl Kuršių nerijoje kertamos kalnapušės?
- Sutvarkytos saugomos teritorijos traukia lankytojus
- Nevėžio senvages jau galima stebėti nuo naujo apžvalgos bokšto
- Žemėlapiuose atsispindi potvynių grėsmės ir rizikos
- Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
- Gamtos perlai sužiba nauja šviesa
- Nauju taku į svečius pas pelkių senį
- Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose
- Šiandien minima Geologinio paveldo diena, skirta Dzūkijos geologinei savasčiai
- Atėjo ruduo į Viešvilės gamtinį rezervatą
- Mažasis erelis rėksnys – saugomas Lietuvos miškų plėšrūnas
