Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

Vis didesnį dėmesį skiriant biologinės įvairovės apsaugai ir gamtai artimiems gamtotvarkos būdams, kovo 17 dieną Lietuvoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Ugnies vaidmuo miško ekosistemoje. Kontroliuojamas deginimas kaip gamtotvarkos priemonė“.

Šią Lietuvoje dar mažai pažįstamą ir tik pradedamą tyrinėti sritį pristatė užsienio ekspertai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos, Suomijos ir Latvijos, taip pat ugnies ekologijos ir gaisrų istorijos tyrimus Lietuvoje atliekantys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Renginį organizavo Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, įgyvendindamos LIFE programos integruotąjį projektą „Naturalit“. Projekto tikslas – užtikrinti vertingiausių Lietuvos gamtinių teritorijų, priklausančių „Natura 2000“ tinklui, apsaugą.

„Miškų priešgaisrinė sauga yra svarbus ir reikalingas miškininkų darbas, kurį jie daro tikrai gerai“, – teigė konferencijos dalyvius pasveikinęs Aplinkos viceministras Danas Augutis. – Todėl natūralu, kad girdėdama apie gaisrus visuomenė vertina ugnį miške kaip absoliučią blogybę. Vis dėlto mes, miškų ekologai, suprantame, jog nevaldomas miško gaisras ir kontroliuojamas deginimas yra du skirtingi dalykai, o ugnis reikalinga dalies rūšių išlikimui. Ši konferencija – tai proga profesionaliai kalbėti apie temą, kuri ilgą laiką buvo tabu, – sakė D. Augutis.

Į nuotolinę erdvę perkeltas renginys sulaukė didžiulio vietinio ir tarptautinio susidomėjimo – konferencijoje dalyvavo per 300 įvairių sričių specialistų iš Lietuvos, taip pat gamtosaugos ekspertai iš 36 pasaulio valstybių ir net penkių žemynų, pradedant nuo kaimyninių Latvijos ir Lenkijos ir baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Meksika, Pietų Afrikos Respublika ir Naująja Zelandija. „Toks stulbinantis aktyvumas, kuriam nesutrukdė net dideli laiko skirtumai tarp valstybių, rodo šios temos aktualumą ir reikalingumą“, – teigė „Naturalit“ projekto vadovė Birutė Valatkienė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros.

„Nors išgirdus žodį ugnis pirmoji reakcija dažniausiai yra išgąstis ir grėsmė, tačiau gamtoje nereikalingų dalykų nebūna, – teigė vienas iš pranešėjų, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas prof. Vitas Marozas. – Žaibų sukelti miškų gaisrai tūkstantmečius buvo natūralus periodiškai pasitaikydavęs gamtos reiškinys, todėl kai kurie gyvūnai ir augalai prie jų prisitaikė ir ugnis tapo būtina jų išlikimui. Galėčiau paminėti daugeliui pažįstamus paukščius žalvarnį, teterviną, kurtinį, taip pat apdainuotą šilagėlę. Valstybėms pradėjus aktyviai užsiimti miškų priežiūra ir gaisrų prevencija, daliai gamtinių buveinių ir rūšių iškilo pavojus išnykti. Todėl kitos šalys jau kelis dešimtmečius gamtotvarkoje naudoja savaiminių gaisrų imitaciją, vadinamą kontroliuojamu miško paklotės deginimu. Tai aplinkosaugos ekspertų pripažintas būdas padėti gamtai, kartu išvengiant žalingų didelio masto gaisrų. Taigi šioje mokslinėje konferencijoje norėjome pasisemti patirties iš labiau patyrusių užsienio kolegų“, – teigė V. Marozas.

Lietuva, kartu su Švedija, Suomija ir Latvija, pagal dominuojančias gamtines buveines patenka į šiaurinį biogeografinį regioną, kuriame reikšmingą dalį sudaro Vakarų taigos miškai. Pranešėjai iš Šiaurės šalių pristatė, kaip kontroliuojamas deginimas jų šalyse jau daugiau nei 30 metų naudojamas šios buveinės palaikymui ir atkūrimui, kokia jo reikšmė biologinei įvairovei ir kaip kontroliuojamas deginimas prisideda prie stichinių miško gaisrų prevencijos. Prof. Čarlzas Rafneris (Charles Rufner) iš JAV, glaudžiai bendradarbiaujantis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais tyrinėjant gaisrų istoriją Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, pristatė kontroliuojamo deginimo pritaikymo galimybes Lietuvoje.

Atlikus kruopštų pasiruošimą ir būtinus tyrimus, kontroliuojamo miško paklotės deginimo priemonę planuojama išbandyti atskirose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose, įvertinant jos platesnio pritaikymo galimybes bei naudingumą Lietuvos kontekste.