Tyrimas: stresą dėl pandemijos jaučia 3 iš 5 šalies gyventojų, asmeninę sveikatą vertina bene dvigubai blogiau

Šalies gyventojų asmeninės sveikatos vertinimas lyginant su pandemijos pradžia pablogėjo bene dvigubai. Be to, net 3 iš 5 lietuvių dėl pandemijos patiria daugiau streso, rodo nauja gyventojų apklausa. Nors apklaustieji dažniau rinkosi judėjimo nereikalaujančias veiklas, ateityje jie norėtų tapti fiziškai aktyvesniais.

Jei prieš koronaviruso pandemiją savo asmeninę sveikatą kaip labai blogą ar labiau blogą nei gerą galėjo apibūdinti 11 proc. šalies gyventojų, šiandien tokių žmonių padaugėjo beveik du kartus – prastai savo asmeninę sveikatą įvertino 20 proc. respondentų, rodo sveikatos ir aktyvumo stebėjimui skirtų išmaniųjų įrenginių gamintojo „Fitbit“ užsakymu rugsėjo–spalio mėnesiais tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 64 m.

Bene labiausiai pandemija paveikė jauniausios – 18–24 metų grupės – atstovus. Prieš pandemiją savo asmeninę sveikatą labai blogai arba labiau blogiau nei gerai vertino 8 proc. jaunuolių, šiuo metu šis skaičius yra išaugęs beveik triskart – iki 23 proc.

Savo verslą kurianti jaunosios kartos tinklaraštininkė Simona Cymbaliukaitė pasakoja, kad nors ir pastebi neigiamų tendencijų, jai pačiai, priešingai nei daliai bendraamžių, pandemija padėjo atrasti naujų ir pozityvių, su asmenine sveikata susijusių įpročių.

„Teigiami asmeninės sveikatos pokyčiai atkeliauja iš supratimo, kad turiu būti dėkinga savo kūnui už įvairiausius dalykus – energiją, gebėjimą matyti ir klausyti. Todėl rūpinimasis kūnu – fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ar rūpinimasis emocine sveikata – yra būdai, kuriais aš jam atsidėkoju. Savo sveikatą laikant prioritetu, lengviau tampa ne tik jaustis energingesniam, bet ir suspėti nuveikti daugiau, tapti labiau motyvuotam, tą šilumą spinduliuoti ir kitiems“, – sako pašnekovė.

Karantino metu vengė fizinio aktyvumo

Prastesniam šalies gyventojų asmeninės sveikatos vertinimui įtakos galėjo turėti ir mažas fizinis aktyvumas bei karantinų metu naujai įgyti hobiai bei veiklos. Apklausa parodė, kad dažniausiai šalies gyventojai ėmėsi mažai judėjimo reikalaujančių veiklų.

Maždaug 1 iš 4 respondentų nurodė, kad dėl pandemijos dažniau ėmė žiūrėti filmus ar serialus, skaityti, gaminti bei tvarkyti ir gražinti namus.

Fiziškai aktyvias veiklas kaip savo naujus pomėgius nurodė gerokai mažiau apklausos dalyvių – bėgioti pradėjo vos 4 proc. žmonių, važinėti dviračiu – 11 proc., o eiti į žygius – 14 proc. šalies gyventojų.

Dalindamasi savo patirtimi S. Cymbaliukaitė pažymi, kad nors jau ilgą laiką stengiasi pakankamai judėti, tik ganėtinai neseniai pasikeitęs požiūris į fizinio aktyvumo reikšmę leido pasiekti norimų teigiamų pokyčių.

„Dar prieš trejus metus sportą naudojau kaip priemonę bausti save už suvalgytą maistą – turėjau valgymo sutrikimą, tad santykiai su maistu ir fiziniu aktyvumu buvo itin ydingi. Teko įdėti daug pastangų, kad sportą pradėčiau matyti ne kaip veiklą, deginančią kalorijas, tačiau kaip priemonę, padedančią jaustis gerai, pasikrauti energijos ir jaustis stipresnei. Labai svarbu atrasti mėgstamas judėjimo rūšis – mano atveju tai yra bėgimas, vaikščiojimas, joga ir pilatesas. Pradėjus iš savęs nebereikalauti atlikti įvairių jėgos pratimų ar didelio intensyvumo treniruočių, kurių labai nemėgau, ilgalaikį fizinio aktyvumo įprotį išsiugdyti tapo gerokai lengviau“, – teigia tinklaraštininkė.

Pandemija lėmė išaugusį streso lygį

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad daugiau kaip 2 iš 3 (68 proc.) lietuvių mano, jog jų asmeninei sveikatai didelę įtaką daro patiriamas stresas.

Streso įtaką apklausos dalyviai jaučia kasdien – 70 proc. mano, kad tai neigiamai veikia jų nuotaiką, o 50 proc. jaučia nuolatinę įtampą. 59 proc. respondentų teigia, kad stresas lemia suprastėjusį miegą, energijos trūkumą ar kelia sunkumų susikaupti.

Dorodamiesi su stresu gyventojai dažniausiai bando užsiimti fizine veikla – 37 proc. respondentų stengiasi leisti laiką gryname ore – žygiuoja ar vaikšto, dar 16 proc. apklausos dalyvių nurodo tokiose situacijose užsiimantys sportu.

Tiesa, panašu, kad pandemija įtampos lygį išaugino dar labiau – net 3 iš 5 (60 proc.) šalies gyventojų mano, kad dabar, lyginant su pandemijos pradžia, jie patiria daugiau streso, atskleidė apklausa.

„Pandemijos pradžioje jaučiau didesnį stresą, nes atrodė, kad kiti žmonės karantiną leidžia produktyviau, nuveikia žymiau daugiau. Tuomet pradėdavau bijoti, kad kažką svarbaus praleidžiu, lygindavausi su kitais. Tai sukėlė ir nerimą, ir stresą, kuris atsiliepia ir mano sveikatai, ypač odai, nukenčia ir miegas“, – dalinasi S. Cymbaliukaitė.

Anot jos, išvengti šių iššūkių gali padėti vidinis dialogas su savimi ir gebėjimas prisiminti, kaip svarbu mėgautis esamu momentu, kad ir kuo beužsiimtumei: „Tai padeda išlikti ramesnei.“

Norėtų pokyčių mitybos ir judėjimo srityse

Kalbėdami apie gyvenimo sritis, kuriose norėtų turėti daugiau motyvacijos siekiant išsiugdyti geresnius asmeninės sveikatos įpročius ateityje, apklaustieji dažniausiai išskyrė mitybą ir jos planavimą bei kasdienį aktyvumą. Šiose srityse teigiamų pokyčių per artimiausius metus tikėtųsi atitinkamai 41 proc. ir 37 proc. respondentų.

S. Cymbaliukaitės teigimu, jai imtis pokyčių, susijusių su asmenine sveikata, padeda aiškus savo įpročių stebėjimas ir kasdienės rutinos fiksavimas. Tam pasitelkti galima ir išmaniąsias technologijas.

„Prieš siekiant bet kokių permainų, pirmiausia privalu pamatyti, ką jau darai gerai, o ko dar ne. Pavyzdžiui, tik pradėjusi stebėti, kiek valandų per parą miegu ir kaip tai susiję su mano savijauta, supratau, kad ilsiuosi per mažai. Be to, aiškus matymas, kiek per savaitę dienų sportavau, kiek žingsnių nuėjau, motyvuoja kiekvieną savaitę pasiekti išsikeltą tikslą. Tai darau reguliariai tikrindama su išmaniuoju „Fitbit“ laikrodžiu susietą programėlę, kuri leidžia stebėti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą“, – sako pašnekovė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. rugsėjo–spalio mėn. „Fitbit“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 64 metų amžiaus.