Naujų mokslo metų pradžią mokyklos pasitinka ne tik sugrįžtančiais mokiniais, bet ir sparčiai besikeičiančiu požiūriu į patį ugdymą. Dirbtiniam protui (DI) tampant kasdieniu įrankiu, gebančiu per kelias sekundes pateikti žinias, paaiškinti sudėtingas temas ar padėti atlikti užduotis, kyla klausimas – koks šiandien yra mokytojo vaidmuo?
Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė įsitikinusi, kad ateityje mokytojo vertę vis mažiau lems vien jo turimos žinios, ir vis svarbesnis bus gebėjimas kurti ryšį su vaiku, ugdyti jo sąmoningumą ir žmogiškumą.
„Individualus dėmesys vaikui visada buvo svarbus, nes ugdymas yra žmogiškieji mainai tarp mokinio ir mokytojo. Dirbtinio proto eroje žmogiškasis ryšys, dėmesingumas asmeniui išliks kaip niekad svarbus.
DI sugeneruos visas būtinas žinias, ir mokytojo, kuris didžiuojasi savo žiniomis, nebereikės, nes jis negalės rungtis su mašinų protu. Išliks tie mokytojai, kurie lavins vaikų sąmoningumą, apgaubs juos dėmesingu rūpesčiu. Žmogiškasis ryšys taps ne tik ypatinga vertybe, bet gal ir elitine paslauga“, – sako S. Petraitienė.
Keičiasi ne tik mokytojo vaidmuo
Pasak mokyklos direktorės, technologijų pažanga verčia iš naujo įvertinti ir tai, kokių gebėjimų vaikams iš tiesų reikės ateityje. Jei žinias vis lengviau galima gauti pasitelkus technologijas, vien jų kaupimas negali būti pagrindinis ugdymo tikslas.
Paklausta, ką, turėdama galimybę, pirmiausia keistų Lietuvos švietimo sistemoje, S. Petraitienė išskiria ne naujas dienotvarkės ar technologijas, o vaikų sąmoningumo ugdymą.
„Visas jėgas nukreipčiau į vaikų sąmoningumo ugdymą, kad jie kuo anksčiau suvoktų savo pašaukimą ir išmoktų mylėti žmones. Artėja robotų ir dirbtinio proto era, todėl žmogiškumo ugdymas yra svarbiausia. Svarbiausia išlikti Žmogumi“, – teigia ji.
Augant vaikui, keičiasi ir tėvų lūkesčiai
S. Petraitienės teigimu, renkantis mokyklą vienu svarbiausių bruožų vis dar išlieka pasitikėjimas – tėvams svarbu jausti, kad jie gali pasikliauti tiek ugdymo įstaiga, tiek joje dirbančiais mokytojais. Tačiau konkretūs lūkesčiai priklauso ir nuo vaiko amžiaus.
„Kol vaikas dar nedidelis, tėvams svarbiausia, kad jis būtų mylimas ir gerai jaustųsi, kai vaikas paauga, keičiasi tėvų užsakymas – tada jie nori kuo aukštesnių pasiekimų, kurie vestų vaikus į profesinę sėkmę“, – pastebi mokyklos direktorė.
Jos teigimu, sėkmingos mokyklos ir šeimos partnerystės pagrindas yra abipusis pasitikėjimas. Būtent jis leidžia derinti vaiko jausmų gerovę, individualius poreikius ir akademinius lūkesčius.
Tėvų pasitikėjimas mokykla glaudžiai susijęs ir su joje dirbančiais mokytojais, tačiau gerų mokytojų, anot S. Petraitienės, šiandien trūksta. Kartu vis daugiau dėmesio tenka ir mokytojo profesijos garbei, kurį, pasak jos, kuria ne vien atlygis, bet ir autoritetas, geras vardas bei visuomenės pagarba.
„Jaunam mokytojui, deja, reikia nueiti gana ilgą kelią, kol jis įgis autoritetingą vardą, bet tokių mokytojų yra, o kai kurie iš jų turi pašaukimą dirbti su vaikais, tad telieka rūpintis savo reputacija, nuolat mokytis ir gerinti mokytojų meistriškumą. Prireiks bent dešimt metų, kol iš jauno žinovo išaugs geras mokytojas“, – sako švietimo žinovė.
Pirmą kartą išlydės abiturientus
Sonatos vadovaujamai mokyklai šie mokslo metai bus išskirtiniai – pirmą kartą mokyklos istorijoje ji išleis abiturientų laidą. Todėl vienu pagrindinių šių metų prioritetų taps gimnazistų pasirengimas valstybiniams brandos egzaminams.
Šią simbolinę mokyklos bendruomenei sukaktį atspindės ir mokslo metų pradžia. Rugsėjo 1-ąją bendruomenė pasitiks neseniai Anapilin išėjusios poetės Violetos Palčinskaitės, su kuria užaugo ne viena Lietuvos vaikų karta, eilėraščio „Taip mes tapome suaugę“ žodžiais.
