Didžioji dalis – net 74 proc. – lietuvių tikina, kad skolintis jiems – gėda, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus.lt“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
Anot psichologų, kartais skolinimasis, ypač kai tai daroma svajonei įgyvendinti, sujaukia jausmus, tad jų randasi visa skalė: nuo gėdos, baimės iki džiaugsmo.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis lietuvių (33 proc.) jaučia gėdos, nepatogumo jausmą skolindamiesi iš giminių. Dar beveik trečdalis – 31 proc. – respondentų nurodė gėdą jaučiantys skolindamiesi iš draugų, o tik dešimtadalis – iš finansinių institucijų.
Niekada nejaučiantys gėdos ar nepatogumo jausmo skolindamiesi teigė tik 26 proc. apklaustųjų. Kad nejaučia gėdos skolindamiesi iš bet ko dažniau nurodė vyresnio amžiaus vyrai, gyvenantys kaimo vietovėse.
„Skolindamiesi žmonės gali jausti ne tik gėdos, bet ir kaltės, baimės, nerimo, pykčio, bejėgiškumo jausmą. Priklausomai nuo įvairių situacijų, kam skolinamasi, gali kilti skirtingi jausmai, o kartais jie gali būti ir persipynę.
Pavyzdžiui, jei žmogus skolinasi būstui, jis gali jausti džiaugsmą, nes įgyvendina svajonę, bet kartu ir nerimą, baimę, gėdą, nes savo tikslą įgyvendina padedamas kitų, o ne pats“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos dėstytoja, psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Svarbiausia – aiškus tikslas
Anot „Vivus.lt“ vadovės Giedrės Štuopės, neretam gėda skolintis iš draugų ar giminių, nes žmogus jaučia, kad artimasis daro jam paslaugą. Nors panašus jausmas apima ir skolinantis iš finansinių institucijų, tai vertinti reiktų kaip pirkimo procesą.
„Parduotuvėje įsigyjami reikalingi produktai ar daiktai, o skolinantis iš finansinių institucijų perkami pinigai – už juos sumokamos palūkanos. Vis dėlto skolinantis, kaip ir perkant bet kokias prekes ar paslaugas, svarbiausia apgalvoti, įvertinti situaciją ir pirkinio svarbą, – sako G. Štuopė. – Labai svarbu sau sąžiningai atsakyti, ar tikrai pirkinio reikia.
Siekiant didesnių tikslų, skolinimasis dažnai gali būti vienas iš sprendimų siekiant suremontuoti sugedusį automobilį ir vėl juo kiekvieną rytą nuvykti į darbą greitai, pakeliui nuvežant vaikus į mokyklą ar darželį, arba pakeisti iš rikiuotės išėjusią skalbimo mašiną ar šaldytuvą. Svarbiems poreikiams, įvertinus savo galimybes, skolintis neturėtų būti gėda.“
Vertinant skolinimosi tikslus, apklausa parodė, kad didžiajai daliai – 53 proc. – apklaustųjų daugiausia nepatogumo sukelia skolinimasis maistui. Dažniausiai tai – 26-45 m. aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai.
Pusei apklaustųjų, dažniausiai aukštesnes pajamas gaunantiesiems, nepatogu skolintis pramogoms, šventėms. Gėdą jaučiantys skolindamiesi rūbams ir kelionėms nurodė po 37 proc. apklausos dalyvių. Dažniausiai tai – moterys.
Lietuviams mažiausiai gėdinga skolintis automobilio išlaidoms (16 proc.), buitinei technikai (14 proc.) ir sveikatos išlaidoms (8 proc.), rodo tyrimo duomenys.
Mažiau gėda – iš finansinių įstaigų
Mažiausiai gėdos jausmo lietuviams sukelia skolinimasis iš finansinių institucijų – 63 proc. apklaustųjų nurodė, kad skolindamiesi iš bankų, skolinimosi platformų nepatogumo jausmo patiria mažiausiai. Penktadalis – skolindamiesi iš giminių, o 17 proc. – iš draugų.
Anot psichologės, dažnai gėdą jaučiantys žmonės linkę ją slėpti. Taip yra ir skolinantis, todėl daliai žmonių lengviau pasiskolinti iš finansinių institucijų nei atskleisti tai, kad reikia pinigų, artimiesiems.
„Daugelis nelinkę kalbėti apie tai, kas jiems kelia gėdą. Tad jei žmogus jaučiasi nepatogiai skolindamasis pinigų, jis gali net neužsiminti apie tai artimajam.
Todėl skolinimasis iš finansinių institucijų daliai žmonių yra priimtinesnis – mažiau asmeniškumo, emocinio ryšio, formalus bendravimas leidžia žmogui drąsiau pasiskolinti neatskleidžiant giminėms ar draugams fakto, kad šiuo metu trūksta pinigų svarbiam daiktui“, – atskleidžia L. Bagdonavičienė.
