Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ perima visų Vilniaus kapinių administravimo ir priežiūros darbus – nuo spalio vidurio bendrovė pradėjo rūpintis Rokantiškių, Karveliškių, Saltoniškių, Grigiškių ir Kairėnų kapinių grupėmis, o po mėnesio perims ir Paveldo kapinių grupės priežiūrą.
Bendrovė sieks kurti tvaresnes kapų priežiūros tradicijas ir skatinti aktyviau rūšiuoti kapinėse susidarančias atliekas.
Administruos pusšimtį kapinių
Nuo šiol „Ecoservice“ trejus metus rūpinsis bendro naudojimo kapinių teritorijų švara – pagrindiniais takais ir žaliaisiais plotais, atliekų tvarkymu ir išvežimu iš kapinių teritorijos. Iš viso bendrovė administruos 52 kapines, kurios užima 242,54 ha plotą.
„Kapinių priežiūra priklausys nuo sezono – tai lapų sugrėbimas, išvežimas rudenį, sniego valymas žiemą, žolės pjovimas šiltuoju metu, kad kapinėse būtų tvarkinga ir gražu.
Rūpinsimės ir kapinėse susidarančių atliekų išvežimu, taip pat skatinti kapinių lankytojus taisyklingai rūšiuoti yra vienas mūsų prioritetų“, – sako „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorius Andrejus Barinovas.
Bendrovė rūpinsis ir laidojimo administravimu – išskirs ir žymės kapavietei skirtą plotą, parinks vietą laidojimui, teiks duomenis apie konkrečios kapavietės buvimo vietą kapinių lankytojams. Savo artimųjų kapų nerandantys gyventojai duomenis apie konkretaus kapo vietą galės gauti telefonu arba rasti internete, Vilniaus savivaldybės skaitmeniniame kataloge https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/
Investuoja į techniką
Siekdami tinkamai prižiūrėti didelius Vilniaus kapinių plotus, „Ecoservice“ į naujausią techniką investavo pusę milijono eurų ir daugelį darbų atliks mechanizuotai. Nauji traktoriai bus pasitelkiami žiemą valant pagrindinius kapinių takus, barstant slidžius takelius, vasarą jais bus pjaunama žolė.
„Kiek įmanoma siekiame, kad kapinių tvarkymo darbai būtų mechanizuoti, tačiau dėl nelygaus reljefo ir siaurų takelių, nemaža dalis darbų bus atliekama ir rankomis, todėl Vilniaus kapinių priežiūra rūpinsis daugiau kaip 50 darbuotojų“, – teigė A. Barinovas.
Didžiosiose Vilniaus kapinėse, kurios užima daugiau nei 60 hektarų, dirbs po 10 darbuotojų – 4 administratoriai ir 6 tvarkos prižiūrėtojai. Mažesnes kapines aptarnaus 4 mobilios brigados, kurios priežiūros darbus vykdys keliaudamos iš vienų kapinių į kitas.
Didesnis dėmesys rūšiavimui
Atliekų tvarkymas kapinėse – vienas didžiausių iššūkių. „Ecoservice“ plės rūšiavimo konteinerių tinklą Vilniaus kapinėse – žaliosioms atliekoms bus skirti 156 specialūs konteineriai, stovės 70 naujų plastiko ir stiklo konteinerių komplektų ir 565 konteineriai mišrioms atliekoms.
„Pagrindinis pokytis, kurį mes siekiame įnešti pradėję Vilniaus kapinių administravimą, tai daugiau dėmesio skirti rūšiavimui. Skatinsime gyventojus taisyklingai rūšiuoti kapinėse susidarančias atliekas, kad jas būtų galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.
Stengsimės sudaryti rūšiavimui palankias sąlygas – statome papildomus rūšiavimo konteinerius, atskirus konteinerius stiklui ir plastikui, vėliau atsiras ir stendai su paaiškinimais, kaip taisyklingai rūšiuoti“, – sakė A. Barinovas.
Iki šiol Vilniaus kapinėse buvo bendri konteineriai stiklui, plastikui ir metalui išmesti, o dabar lankytojus pasitiks atskiri rūšiavimo konteineriai-varpeliai šioms atliekoms rūšiuoti.
Tai leis perdirbti didžiąją dalį kapinėse susidarančių atliekų. Didžiosiose kapinėse rūšiavimo konteinerių vietą lankytojams nurodys stendai su žemėlapiais.
Kapų lankymas ekologiškiau
Kapinėse susidarančios atliekos, kurių ypač padaugėja prieš ir po Vėlinių, ateities kartoms žada mažiau švarią aplinką, todėl svarbu pasirūpinti, kad šias atliekas būtų galima perdirbti. Tinkamas rūšiavimas užtikrina, kad atliekas bus galima perdirbti ir žaliavas panaudoti pakartotinai.
„Svarbiausia, kad gyventojai atskirtų keturių rūšių atliekas – žaliąsias atliekas, stiklą, plastiką ir visas kitas, keliausiančias į mišrių atliekų konteinerį. Negerai, kai vainikai ir krepšeliai tiesiog išmetami, prieš metant juos į žaliąsias atliekas reikėtų atskirti dirbtines gėles, kurios kompostavimui netinka“, – sako A. Barinovas.
Dirbtinės gėlės negali būti perdirbamos, todėl jos turėtų keliauti ne į plastiko, o į mišrių atliekų konteinerį. Kapinių žvakučių dalis taip pat reikėtų atskirti – stiklines žvakides mesti į stiklo konteinerį atskyrus plastikinius dangtelius ir plastikinius įdėklus, kurie turėtų būti išmetami į plastiko konteinerį atskirai. Vaško likučių iš žvakidžių pašalinti nereikia.
„Kapų lankymas taps ekologiškesnis, jei laikysimės ir saiko – kapus puošime gyvomis gėlėmis ir augalais, kuriuos vėliau galima kompostuoti, apsiribosime viena žvakele ant vieno kapo.
Taip pat gyventojams primenam jog galima naudotis kapinėse esančiais bendro naudojimo laistytuvais, tuomet nereikės kiekvienam įsigyti atskiro, tik nepamirškime pasinaudoję sugrąžinti jų į vietą“, – pataria A. Barinovas.
A. Barinovas primena, kad atliekų jokiu būdu negalima mesti už kapinių tvoros ar į šalia esančius miškelius, o nežinant, kur dėti atliekų, geriausia skambinti informaciniu numeriu ir tikrai sulauksite pagalbos. Tose vietose, kur susidaro nelegalūs sąvartynai, „Ecoservice“ planuoja imtis prevencijos ir įrengti stebėjimo kameras.
„Ecoservice“- spredžiant iš pavadinimo, jie ne lietuviai, rusai ar lenkai. Matyt, iš JAV ar Australiijos? Skaitant pavadinimą lietuviškai (o, kaip dar kitaip skaityti?), keistai skamba.