Šeši iš dešimties tėvus pensininkus turinčių Lietuvos gyventojų laiko save finansiškai nepriklausomais ir į kuklias tėvų pajamas nepretenduoja. Vis dėlto, likę keturi pripažįsta, kad reguliariai ar retkarčiais pinigų pritrūksta ir kad juos finansiškai remia pensininkai tėvai, rodo reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, atlikta „Spinter tyrimų“.
61 proc. šalies suaugusiųjų patvirtino, kad jiems paspirties iš pensininkų tėvų nereikia, nes patys užsitikrina asmeninę finansinę nepriklausomybę, tuo tarpu likusieji be tėvų pensininkų neišsiverčia.
Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pensininkų tėvų finansinė situacija vaikų akimis gali būti pervertinama, nes drąsos paprašyti finansinės pagalbos turima nevienodai.
„Apklausoje buvo klausimas apie tarpusavio pagalbą ne pagal nutylėjimą, o jos tikslingai paprašius. Tik 7 proc. respondentų sako finansiškai paremiantys tėvus, nes jie to paprašo. O net 20 proc. apklaustųjų prisipažino patys prašę pinigų iš savo pensininkų tėvų. Jei dažnai ant skurdo ribos balansuojantys šiandieniniai senjorai nesivaržytų, labai tikėtina, kad apie sunkią savo situaciją jie pasisakytų gerokai dažniau“, – sako jis.
Pajamų dydis nesvarbus – remiami visi vaikai
Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog kiekvieną mėnesį finansinės pensininkų tėvų paramos reikia ir mažas, ir pakankamai aukštas pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems suaugusiems vaikams.
Beveik kas dešimtą (9,4 proc.) šalies gyventoją, kurio mėnesio pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 300 eurų, reguliariai finansiškai kiekvieną mėnesį remia pensininkai tėvai. Neįtikėtina, bet ir 6 proc. gaunančiųjų mažiausiai 700 eurų pajamas taip pat kas mėnesį pinigais remia pensininkai tėvai.
„Tai yra reguliarus ir tikrai labai dažnas papildomų pajamų poreikis. Tai, kad jį jaučia net ir aukščiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė rodo, jog turime rimtų problemų su asmeninių finansų valdymo įgūdžiais. Nuolat kalbame apie būtinybę išmokti reguliuoti savo išlaidas, nes būtent tai lemia, ar šeimos biudžetą žymės minuso ženklas. Turint omenyje, kad šalyje pensijų pakeitimo norma yra žema ir palikus darbo rinką pensininkų pajamos smarkiai krenta, vaikų poreikiai finansinę senjorų situaciją komplikuoja dar labiau“, – atkreipia dėmesį T. Gudaitis.
Net ir tikslingai prašant pensininkų tėvų pagalbos didžiausias pajamas gaunantys suaugę vaikai ne itin atsilieka nuo mažiausiai uždirbančių – abiejose grupėse tokių yra po 16 proc.
Pinigų kiekis negarantuoja finansinės laisvės
Atidesnis žvilgsnis į finansiškai visiškai nepriklausomais save laikančius žmones parodė, jog, deja, bet pajamų dydis su finansine laisve nekoreliuoja.
„64 proc. mažiausias pajamas gaunančių apklausos dalyvių sako, kad yra finansiškai nepriklausomi ir tėvai neprisideda prie jų finansinės gerovės. Ar taip pat save galinčių pavadinti žmonių gerokai daugiau tarp tų, kurių pajamos didžiausios? Neįtikėtina, bet ne. Savarankiškai finansinę gerovę tarp pastarųjų teigia susikurianti iš esmės tokia pati – 66 proc. respondentų dalis. Vadinasi, vienas iš trijų žmonių dar iki pensijos nesugeba susidoroti su asmeniniais finansais ir nerimą kelia tai, kas bus, kai po kelių dešimtmečių jų mėnesio pajamas sudarys tik pensija. Kol dar nevėlu, vis tik reikėtų daugiau dėmesio skirti išlaidų kontrolei ir bent nuo simbolinių sumų pradėti taupyti tiek didesniems pirkiniams, tiek „juodai dienai“, kuri gali nutikti susirgus, netekus darbo ar patiems išėjus į pensiją“, – teigia asociacijos vadovas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta liepos 16-26 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų, kurių amžius 18-75 metai. Vertinant pensininkų tėvų finansinę pagalbą savo vaikams buvo atrinkta 572 respondentų, turinčių pensininkus tėvus, dalis.
Susiję straipsniai:
- Korupcija tampa vis mažesne problema Lietuvos verslui, rodo tyrimas
- Tyrimas: 14 proc. šalies gyventojų jau svarsto keisti elektros tiekėją
- Tyrimas parodė, kur ir kada šiemet ketina atostogauti lietuviai
- Tyrimas: 44 procentus Lietuvos gyventojų virš 40 metų kamuoja regėjimo sutrikimai
- Kiek Lietuvos gyventojai nori uždirbti?
- Ateičiai netaupo beveik pusė gyventojų, o taupantiesiems pristinga finansinės drausmės
- Dauguma lietuvių nepateisina dovanų medikams
- Artimiausiu metu gyventojai išlaidauti neketina
- Lietuviai taupo pinigus, o trečdalis – vis dar „kojinėse“
- Karantino metu daugiau nei pusė gyventojų patyrė papildomų išlaidų
- Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- „Kino fondas“ išsiaiškino, kam rūpi lietuviškas kinas
- Statistika, kuri nustebins: kas dažniausiai kėsinasi į mūsų turtą?
- Vairuotojų prašymas vairuotojams: laikytis saugaus greičio ir leisti persirikiuoti
- Keičiasi atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų, dažniausiai draugiją palaiko sutuoktiniai
- Devyni iš dešimties prisipažįsta pažeidžiantys KET taisykles
- Bibliotekose lankosi 36 proc. šalies gyventojų, didžioji dalis jų yra jaunimas
- Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
- Apklausa: kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena šia diena
- Spūstys didėja ir dėl KET nežinojimo, pastebi draudikai
- Greitį viršija daugiau nei trečdalis Lietuvos vairuotojų, rodo apklausa
- Mažėja gyventojų pakantumas vairavimui išgėrus, rodo apklausa
- Lietuvos gyventojai sunerimę dėl koronaviruso, rodo apklausa
- Lietuviai mato atliekų rūšiavimo naudą aplinkosaugai
- Baimės dėl koronaviruso banga Lietuvoje pamažu mažėja, rodo apklausa
- Mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai gyventojų, rodo apklausa
- Per karantiną lietuviai nevengė pavalgyti sočiau ir dažniau
- Šiemet lietuviai atostogoms išlaidauti nežada
- Mokslininkų išvada – sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti
