Šiemet konkurencinga elektros rinka Lietuvoje atveriama šimtams tūkstančių buitinių elektros vartotojų. Trys iš keturių neslepia, kad dairysis mažiausios kainos, bet didmiesčiai ir regionai, taip pat skirtingas pajamas gaunantys namų ūkiai turi ir skirtingus poreikius, atskleidžia reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Pirmoje vietoje, žinoma, kaina – net 75 proc. šalies gyventojų tvirtina, kad renkantis elektros tiekėją jiems būtent kaina yra svarbiausias argumentas. Antroje vietoje atsidūrė asmeniniams poreikiams pritaikyti pasiūlymai bei aiški nauda vartotojui, kuriuos paminėjo po 29 proc. apklausos dalyvių.
„Galima sakyti, kad vartotojai iš rinkos liberalizavimo tikisi mažų kainų, tačiau ryškėja ir kita svarbi tendencija. Be išlaidoms ypač jautrių vyresnių ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, jaunesni apklausos dalyviai nori operatyvaus aptarnavimo internetu, o didesnių pajamų gavėjai daugiau dėmesio skiria tam, ar elektra yra draugiška aplinkai. Elektros paklausa pamažu segmentuojasi, suteikdama galimybę mums, nepriklausomiems elektros tiekėjams, atskleisti savo stipriąsias puses“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.
Kainos veiksnys
Visų pajamų, gyvenamųjų vietovių bei amžiaus grupių gyventojams aktualiausia – elektros kaina. Šalies didmiesčiuose kainą akcentuoja 76 proc., kaimuose – 74 proc. gyventojų. 79 proc. mažiausias, arba iki 300 eurų, pajamas vienam namų ūkio nariui gaunantys apklausos dalyviai akcentuoja kainą, kaip ir 78 proc. respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurus per mėnesį.
„Kainų konkurencijos laukia ir 67 proc. vadovų, ir 81 proc. bedarbių. Kadangi šiemet dėl įvairių priežasčių kyla didmeninės elektros kainos, elektros tiekėjai ieško vidinių efektyvumo rezervų bei papildomą pridėtinę vertę vartotojams teikiančių paslaugų pasiūlymų“, – teigia H. Gaidamavičius.
Pasak jo, jautrumas elektros kainai yra didžiausias ne tarp iki pensinio ir pensinio amžiaus žmonių, o tarp jaunesnių, aktyvių ir galimai daugiau finansinių įsipareigojimų bei išlaikomų asmenų turinčių visuomenės atstovų, kurių amžius 46-55 metai (80 proc.) ir 36-45 metai (77 proc.).
Bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad asmeniniams poreikiams pritaikytų bei aiškią naudą teikiančių elektros tiekėjų pasiūlymų poreikį turėtų patenkinti siūlomi įvairūs planai.
Nuo interneto iki žalios elektros
Trečiąją prioritetų vietą užėmė greitas ir patogus aptarnavimas internetu, bet tai daugiau būdinga jaunesnio amžiaus grupėms. Tuo tarpu fiziškai grynaisiais atsiskaityti labiau mėgstantys vyresni gyventojai to aiškiu prioritetu nelaiko.
„Tarp visuomenės narių, kurių amžius nesiekia 45 metų, maždaug kas trečias akcentuoja aptarnavimą internetu, o vyresnių amžiaus žmonių grupėse internetas aktualus tik maždaug penktadaliui. Greičiausiai tai susiję su moderniųjų technologijų prieinamumu ir gebėjimu jomis naudotis. Nerastume daug abejojančių, kad interneto reikšmė laikui bėgant augs, tačiau šiuo metu vartotojai pasiskirstę būtent taip“, – pastebi H. Gaidamavičius.
Žalia, arba aplinkai draugiška, elektra labiau rūpi didžiausių pajamų grupės atstovams. Net 28 proc. didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių norėtų rinktis būtent tokią elektrą, kai tarp mažiau uždirbančių tokių yra maždaug 16-17 proc.
„Tai susiję su vis dar gana gaju stereotipu, jog žalioji elektra yra išskirtinis ir brangesnis nei įprasta produktas. Daugėjant tvarios elektros gamybos šaltinių, tokių kaip elektros, vėjo parkai, be to, išnaudojant senesnius aplinkai draugiškus sprendimus gaminti elektrą vandens pagalba, žaliąją elektrą gali naudoti kiekvienas šalies namų ūkis. Vis dėlto, smagu, jog su klimato krize susijęs aspektas aktualus nemažai daliai elektros vartotojų“, – teigia H. Gaidamavičius.
„Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 18-27 dienomis dalyvavo 1013 gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
– youtube.com/watch?v=EAz1UTJygPA
Gal kas jau pasirašėte?
Ar teks mokėti dviem, ir atskirai – Igničiui ir ESO?
O kiek pagrįstas ir teisėtas jums atrodo „Ignitis“* reikalavimas prieiti prie VISŲ jūsų privataus NT ir verslo duomenų „Regitroje“ ir ESO? Ir kam tie pertekliniai duomenys reikalingi, jei vartotojas sutartyje nurodo, dėl katro objekto sudaro sutartį?
Sakykime, turiu keletą butų, keletą verslų įv. miestuose. Bet dėl tiekimo kitiems pastatams galiu ir su kitais pasirašyti, ištikimybės vien tau priesakai neprivalomi? Tai ko tau smalsauti, skaičiuoti, rinkti duomenis, kiek pilių, gamyklų ir dar kažko turiu?
……………….
* Netikrinau, ar ir kiti to reikalauja, bet reikalavimas keistas. Tartum šnipinėjimas.