Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje ministrė Agnė Bilotaitė pristatė situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija bei pasiūlymus, kaip reikėtų keisti ES migracijos politiką, siekiant atremti Baltarusijos ar kito nedemokratinio režimo organizuotas hibridines atakas.
Ministrė A. Bilotaitė Taryboje pristatė Lietuvos inicijuotą kreipimąsi į Europos Komisiją, pabrėžė būtinybę keisti ES teisinę sistemą ir ją pritaikyti prie naujos, netikėtai užklupusios tikrovės.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos ir dar vienuolikos ES valstybių narių – Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos – vidaus reikalų ministrai. Tarybos posėdžio metu palaikymą išreiškė dar ir Rumunija bei ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija.
Kalbėdama apie dabartinę padėtį, vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad nors neteisėtos migracijos srautus pavyko sustabdyti ir padėtis sąlyginai stabilizuota, tačiau rizika išlieka didelė – Baltarusijos režimas sąmoningai sukuria tam sąlygas, organizuoja ir testuoja naujus neteisėtos migracijos kelius.
Dirbtinis vizų išdavimo palengvinimas, specialūs skrydžiai iš konflikto apimtų šalių, žmonių kontrabandos skatinimas, dezinformacija – tai Baltarusijos režimo sąmoningi veiksmai, klaidinantys žmones, skatinantys naudotis nelegaliais migracijos keliais ir pasmerkiantys juos sunkiems išbandymams.
„Svarbiausia, kad Europa vieninga – nelegalus sienos kirtimas, režimo organizuota neteisėta migracija Europai nepriimtina ir nebus toleruojama. Lietuva laikosi tvirtos pozicijos, kad kirsti išorės sieną neleistinose vietose – draudžiama, taip patekti į ES bandantys asmenys nebus įleidžiami arba bus grąžinami į kilmės šalis, prieglobsčio prašymams pateikti yra numatyti legalūs būdai.
Raginame ES nedelsti ir imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės efektyviai tvarkytis su neteisėtos migracijos srautais, jeigu tokios atakos pasikartotų“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Svarbiausia, pasak ministrės A. Bilotaitės, maksimaliai sustiprinti ES išorės sienų apsaugą, kuo greičiau pastatyti fizinį barjerą, kuris būtų finansuojamas visos ES lėšomis.
Akivaizdu, kad fizinis barjeras yra veiksminga sienos apsaugos priemonė, kuri tarnauja visai ES, o ne vien atvykimo valstybėms narėms. Siekiant užtikrinti vienodą ES sienų saugumo lygį, turėtų būti nustatyti ir bendri standartai.
ES išorės sienos turi būti apsaugotos maksimaliu saugumo lygiu. Tuo pačiu metu ES migracijos ir prieglobsčio politika turi būti atspari piktnaudžiavimui. Nė viena trečioji šalis neturėtų naudotis mūsų prieglobsčio sistema, siekdama daryti politinį spaudimą ir šantažuoti ES bei jos valstybes nares, arba pasinaudoti dabartine padėtimi Afganistane.
Reaguodamos į esamą situaciją, kai kurios ES valstybės narės nacionaliniu lygmeniu ėmėsi ryžtingų priemonių, tačiau Lietuva laikosi pozicijos, kad reikia bendrų sprendimų ES lygiu.
„Esama situacija nėra migracijos krizė, tai agresijos išpuolis, vykdomas Lukašenkos, kuris atsidūręs desperatiškoje situacijoje dėl sankcijų. Turime neleisti jam toliau eiti šiuo keliu, būti vieningi ir nepasiduoti grasinimams“, – kalbėjo Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johanson.
ES Tarybos posėdyje bus aptarti ir trečiųjų šalių piliečių tikrinimo prie ES išorės sienų bei naujos ES informacinių sistemų architektūros įgyvendinimo klausimai.
„Priemonių, padedančių sustiprinti išorinių sienų apsaugą, pagerinti migracijos valdymą ir padidinti bendrą saugumą Šengeno erdvėje, įgyvendinimas yra Lietuvos prioritetas“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai nacionaliniu ir europiniu lygiais, siekiant įgyvendinti priimtus sprendimus dėl ES informacinių sistemų, skirtų sienoms valdyti ir vidaus saugumui užtikrinti.
Lietuva jau daugiau nei trejus metus pasisako už tai, kad visa ES išorės siena turėtų turėti vienodą saugumo lygį, todėl ES lygiu turėtų būti nustatyti bendrieji ES išorės sienų stebėjimo standartai. Beveik du trečdaliai bendros Lietuvos sausumos sienos, kuri yra ir ES išorinė siena, stebimi moderniomis stebėjimo sistemomis. Lietuva siekia, kad artimoje ateityje visa valstybės siena būtų stebima vaizdo sistemomis.
