Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos

www.alkas.lt
2021 10 07 07:00
0
Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos

Mažvydas Vilniuje | M. Aleksos nuotr.

Ansamblis „Lietuva“ jungiasi išvien su istorikais – koliažinės operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų.

Nuo šiol kartu su neformalia Martyno Mažvydo biografijos tyrimo sumanymo grupe žadama skleisti žinią ir keistis įdomiomis įžvalgomis apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorių, jo palikimą, asmeninį gyvenimą ir naujai atrastus faktus.

Tikimasi, jog ateityje numatoma sklaida, grindžiama ansamblio „Lietuva“ ir mokslininkų bendradarbiavimu, o taip pat svarbiais viešinimo būdais, paskatins didesnį susidomėjimą šia iškilia asmenybe.

Jau antrus metus to siekia ir Kęstučio Jakšto režisuojamas spektaklis „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičiaus dramą, šiandien turą pradedantis su išparduotais bilietais Panevėžyje ir vėliau tęsiantis kituose miestuose.

„Konsultacijos ir bendradarbiavimas su istorikais – tai natūralus žingsnis įgyvendinant mūsų strategiją, susijusią su gyva istorija – istorijos svarbos pabrėžimu scenos mene, per muzikos ir šokio spektaklius.

Pavyzdžiui, dabar tariamės su muziejininkais ir istorikais pradėdami kurti muzikinį spektaklį apie Lietuvos Žaną d’Ark – Emiliją Pliaterytę, karžygę ir 1831 m. sukilėlių karinių pajėgų kapitonę.

Kūrybinis procesas gana sudėtingas ir imlus laikui, ir nepaisant to, kiek mums leidžia interpretuoti meninis požiūris, nenorime atitolti nuo istorinių faktų.

Toks yra mūsų sprendimas kartu su režisieriumi K. Jakštu, kuris su ansambliu kūrė ir koliažinę operą „Mažvydas“.

Ir nors „Mažvydas“ buvo statomas pagal Just. Marcinkevičiaus dramą, tiek režisierius, tiek scenarijaus ir libreto autorius Arnas Ališauskas, scenografas Gintaras Makarevičius ir kiti gilinosi į „Katekizmo“ autoriaus biografiją, tos epochos bruožus ir aplinką.

Kaip ir įvertino M. Mažvydo biografijos tyrimo sumanymo grupė, taip per dramaturgiją, patraukliu sceninių pastatymų būdu mes skleidžiame žinias apie iškilios asmenybė palikimą bei taip prisidedame prie nacionalinės kultūros sklaidos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Mokslinių žinių patrauklesnės formos

Po sėkmingų „Mažvydo“ spektaklių liepą, netrukus pasigirdo žinia ir apie naujai buriamą Mažvydo tyrėjų grupę. Dalis jų programą matė gyvai, todėl palaiko tokį meninį sprendimą.

„Kaip ir mokslininkams, taip plačiai visuomenei yra noras giliau suprasti XVI a. tikrovę, prie lietuviškos kultūros palikimo ir sklaidos Mažojoje Lietuvoje prisidėjusias asmenybes.

Šia linkme pažinimo ir tyrimų procesas yra nebaigtinis. Viliamės, kad po metų kitų galėsime pasidalinti naujomis įžvalgomis.

Šiuo metu džiaugiamės ansamblio „Lietuva“ sumanymu meniniais būdais pažiūrėti į Just. Marcinkevičiaus „Mažvydą“ ir jį perteikti šių dienų visuomenei.

Manome, kad toks žvilgsnis į M. Mažvydą ir jo kūrybinį palikimą bus įdomus ne tik Lietuvos žiūrovams, bet tautiečiams už Lietuvos ribų“, – sako Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės koordinatorius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo istorikas, vyriausiasis archyvaras Virginijus Jocys.

Pasak istoriko, visuomet verta ieškoti įdomesnių formų, kad mokslinės žinios būtų patraukli ir suprantama visuomenei.

„Kaip žinia, mokslininkai – istorikai, kalbininkai, kultūros istorikai, tirdami istorinį įvykį ar kultūros reiškinį, vadovaujasi savo laikmečio pripažintais tyrimo būdais.

Kartais tie tyrimo rezultatai būna suprantami siauresnei visuomenės daliai, todėl reikalinga paklausesnė žinių sklaida, atliekama per straipsnius, poeziją, muzikos kūrinius ar kitais meniniais būdais viešose erdvėse.

Tokiu atveju, mokslininkų išvados apie asmenybes ar tautos raidai svarbūs įvykiai, pastiprinti meninėmis formomis, priimami visuomenės ir tampa krašto, nacionalinės ar kontinento kultūros dalimi.

To pavyzdys – Durbės, Žalgirio mūšių pergalės, Vilniaus universiteto įsteigimas, M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, 1906 m. pirmoji nacionalinė lietuvių opera „Birutė“, sutartinių giedojimo tradicijos UNESCO tarptautinis pripažinimas ir kt.“

Be Lietuvos valstybės istorijos archyvo, į tyrėjų grupę savo atstovus skyrė ir Vilniaus universitetas – profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – dr. Dainių Vaitiekūną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – dr. Algirdą Matulevičių.

Grupei taip pat talkins nepriklausomi žinovai, mokslininkai bei visuomenininkai. Toks sumanymas numatomas iki pat 2027 m., minint 480-ąsias pirmosios knygos sukūrimo metines.

Istorija rėmėsi ir operos „Mažvydas“ kūrėjai

Išskirtinis muzikinis spektaklis „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją,tikrus faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, iššūkius ir tikrovę XVI amžiuje.

Koliažinei operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė garsus poetas ir rašytojas A. Ališauskas. Nors „Mažvydas“ buvo kuriamas pagal šviesaus atminimo rašytojo dramą, libreto autorius nemažai gilinosi ir į pačią istoriją, tiesa, pasigendant faktų apie asmeninį Mažvydo gyvenimą.

„Iki šiol nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais ir išsiaiškinau, kad visą dramos „Mažvydas“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats.

Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai žinių apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie laiką tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas M. Mažvydo įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Just. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.“

Mažvydo biografijos sumanymo grupė ieškos naujų duomenų ir dokumentų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, juos sistemins bei paskelbs.

Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai ir tikslesnė mirties data, tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti.

M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos, kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais.

Ne visi istoriniai archyvai išlikę, didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją.

„Į klausimą, kiek arti istorinės M. Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai tiksliai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos.

Virginijus Jocys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Virginijus Jocys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra akimirkų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai.

Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – samprotauja A. Ališauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto apdovanojimo gavėjas.

„Nė vienas neatkursime istorijos, kaip buvo iš tikrųjų. Manau, ir Marcinkevičiui rūpėjo gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais, vidinė žmogaus drama.

Mes laikomės visiems gerai žinomų faktų ir jų neiškraipome, tačiau pasirinktas žanras, koliažiniai bruožai mums leidžia stilizuoti tą laikmetį bei, pasitelkiant muzikinės raiškos būdus, apie Mažvydą pasakoti šiandieniniame kontekste“, – libreto autorių papildo „Mažvydo“ režisierius K. Jakštas.

Meninė forma pasiteisino

Teigiami atgarsiai byloja, kad muzikinis „Lietuvos“ spektaklis sujaudino žiūrovus ir paskatino plačiau domėtis Mažvydu.

Liepos 6 d. Palangoje su „Mažvydu“ buvo giedama Tautiška giesmė, o liepos 8 d. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme spektaklį stebėjo gausus būrys žiūrovų, tarp kurių – į renginį atvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Muzikinėje dramoje vaidmenis atlieka žinomi ir pripažinti aktoriai bei atlikėjai: M. Mažvydą įkūnija Vladas Bagdonas pakaitomis su Giedriumi Arbačiausku, Mažvydo mylimąją Mariją – Monika Marija ir ją keičianti Dovilė Kazonaitė, Mažvydo sūnaus Kasparo vaidmeny – Mantas Jankavičius ir Rokas Spalinskas pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atlieka operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė.

Kitus spektaklio vaidmenis atlieka muzikinės dramos sumanytojai, rengėjai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.

2020 m. suplanuotas „Mažvydo“ turas dėl pandemijos buvo perkeltas į šiuos metus. Po sugrįžimo liepą, programa rudenį tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje bei Mažeikiuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  2. Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite
  3. O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime?
  4. Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros
  5. A. Žigaitytė. „Mažvydo“ link
  6. Virtualioje erdvėje – tarptautinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės gimimo 100-ečiui (video, tiesioginė transliacija)
  7. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  8. „Pokalbiai prie Vilnelės“ (V): Liaudiška muzika ir šokių ansambliai
  9. 80-metį švenčiantis prof. P. Belskis suvaidins baladėje „Raganos“
  10. Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai
  11. Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“
  12. Didingai atgimė modernus J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“
  13. O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  14. Lietuvos Metrikos knygos keliasi į virtualią skaityklą – istorikai diskutuos apie jos svarbą
  15. J. Marcinkevičiaus „Katedra“ prabils šiuolaikine intonacija
  16. Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe
  17. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
  18. Nacionalinė biblioteka pirmojo vadovo prof. E. Volterio sukaktį paminės tarptautine konferencija
  19. Justino Marcinkevičiaus apvienyti
  20. Šokių spektaklyje šiuolaikiniai „Dėdžių ir dėdienių“ veidai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

by daiva
2023 01 31
0
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios...

Skaityti toliau

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

by daiva
2023 01 31
0
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka įvertinta tarptautiniu EIFL pasaulio viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimu už virtualios biblioterapijos projektą „Atvirumo [email protected]“. EIFL...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

Kitas straipsnis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas įsiliejo į Ateities universitetų kūrimo veiklą

Vilniaus Gedimino technikos universitetas įsiliejo į Ateities universitetų kūrimo veiklą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai