Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos

www.alkas.lt
2021-10-07 07:00:27
0
Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos

Mažvydas Vilniuje | M. Aleksos nuotr.

Ansamblis „Lietuva“ jungiasi išvien su istorikais – koliažinės operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų.

Nuo šiol kartu su neformalia Martyno Mažvydo biografijos tyrimo sumanymo grupe žadama skleisti žinią ir keistis įdomiomis įžvalgomis apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorių, jo palikimą, asmeninį gyvenimą ir naujai atrastus faktus.

Tikimasi, jog ateityje numatoma sklaida, grindžiama ansamblio „Lietuva“ ir mokslininkų bendradarbiavimu, o taip pat svarbiais viešinimo būdais, paskatins didesnį susidomėjimą šia iškilia asmenybe.

Jau antrus metus to siekia ir Kęstučio Jakšto režisuojamas spektaklis „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičiaus dramą, šiandien turą pradedantis su išparduotais bilietais Panevėžyje ir vėliau tęsiantis kituose miestuose.

„Konsultacijos ir bendradarbiavimas su istorikais – tai natūralus žingsnis įgyvendinant mūsų strategiją, susijusią su gyva istorija – istorijos svarbos pabrėžimu scenos mene, per muzikos ir šokio spektaklius.

Pavyzdžiui, dabar tariamės su muziejininkais ir istorikais pradėdami kurti muzikinį spektaklį apie Lietuvos Žaną d’Ark – Emiliją Pliaterytę, karžygę ir 1831 m. sukilėlių karinių pajėgų kapitonę.

Kūrybinis procesas gana sudėtingas ir imlus laikui, ir nepaisant to, kiek mums leidžia interpretuoti meninis požiūris, nenorime atitolti nuo istorinių faktų.

Toks yra mūsų sprendimas kartu su režisieriumi K. Jakštu, kuris su ansambliu kūrė ir koliažinę operą „Mažvydas“.

Ir nors „Mažvydas“ buvo statomas pagal Just. Marcinkevičiaus dramą, tiek režisierius, tiek scenarijaus ir libreto autorius Arnas Ališauskas, scenografas Gintaras Makarevičius ir kiti gilinosi į „Katekizmo“ autoriaus biografiją, tos epochos bruožus ir aplinką.

Kaip ir įvertino M. Mažvydo biografijos tyrimo sumanymo grupė, taip per dramaturgiją, patraukliu sceninių pastatymų būdu mes skleidžiame žinias apie iškilios asmenybė palikimą bei taip prisidedame prie nacionalinės kultūros sklaidos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Mokslinių žinių patrauklesnės formos

Po sėkmingų „Mažvydo“ spektaklių liepą, netrukus pasigirdo žinia ir apie naujai buriamą Mažvydo tyrėjų grupę. Dalis jų programą matė gyvai, todėl palaiko tokį meninį sprendimą.

„Kaip ir mokslininkams, taip plačiai visuomenei yra noras giliau suprasti XVI a. tikrovę, prie lietuviškos kultūros palikimo ir sklaidos Mažojoje Lietuvoje prisidėjusias asmenybes.

Šia linkme pažinimo ir tyrimų procesas yra nebaigtinis. Viliamės, kad po metų kitų galėsime pasidalinti naujomis įžvalgomis.

Šiuo metu džiaugiamės ansamblio „Lietuva“ sumanymu meniniais būdais pažiūrėti į Just. Marcinkevičiaus „Mažvydą“ ir jį perteikti šių dienų visuomenei.

Manome, kad toks žvilgsnis į M. Mažvydą ir jo kūrybinį palikimą bus įdomus ne tik Lietuvos žiūrovams, bet tautiečiams už Lietuvos ribų“, – sako Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės koordinatorius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo istorikas, vyriausiasis archyvaras Virginijus Jocys.

Pasak istoriko, visuomet verta ieškoti įdomesnių formų, kad mokslinės žinios būtų patraukli ir suprantama visuomenei.

„Kaip žinia, mokslininkai – istorikai, kalbininkai, kultūros istorikai, tirdami istorinį įvykį ar kultūros reiškinį, vadovaujasi savo laikmečio pripažintais tyrimo būdais.

Kartais tie tyrimo rezultatai būna suprantami siauresnei visuomenės daliai, todėl reikalinga paklausesnė žinių sklaida, atliekama per straipsnius, poeziją, muzikos kūrinius ar kitais meniniais būdais viešose erdvėse.

Tokiu atveju, mokslininkų išvados apie asmenybes ar tautos raidai svarbūs įvykiai, pastiprinti meninėmis formomis, priimami visuomenės ir tampa krašto, nacionalinės ar kontinento kultūros dalimi.

To pavyzdys – Durbės, Žalgirio mūšių pergalės, Vilniaus universiteto įsteigimas, M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, 1906 m. pirmoji nacionalinė lietuvių opera „Birutė“, sutartinių giedojimo tradicijos UNESCO tarptautinis pripažinimas ir kt.“

Be Lietuvos valstybės istorijos archyvo, į tyrėjų grupę savo atstovus skyrė ir Vilniaus universitetas – profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – dr. Dainių Vaitiekūną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – dr. Algirdą Matulevičių.

Grupei taip pat talkins nepriklausomi žinovai, mokslininkai bei visuomenininkai. Toks sumanymas numatomas iki pat 2027 m., minint 480-ąsias pirmosios knygos sukūrimo metines.

Istorija rėmėsi ir operos „Mažvydas“ kūrėjai

Išskirtinis muzikinis spektaklis „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją,tikrus faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, iššūkius ir tikrovę XVI amžiuje.

Koliažinei operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė garsus poetas ir rašytojas A. Ališauskas. Nors „Mažvydas“ buvo kuriamas pagal šviesaus atminimo rašytojo dramą, libreto autorius nemažai gilinosi ir į pačią istoriją, tiesa, pasigendant faktų apie asmeninį Mažvydo gyvenimą.

„Iki šiol nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais ir išsiaiškinau, kad visą dramos „Mažvydas“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats.

Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai žinių apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie laiką tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas M. Mažvydo įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Just. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.“

Mažvydo biografijos sumanymo grupė ieškos naujų duomenų ir dokumentų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, juos sistemins bei paskelbs.

Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai ir tikslesnė mirties data, tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti.

M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos, kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais.

Ne visi istoriniai archyvai išlikę, didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją.

„Į klausimą, kiek arti istorinės M. Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai tiksliai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos.

Virginijus Jocys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Virginijus Jocys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra akimirkų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai.

Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – samprotauja A. Ališauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto apdovanojimo gavėjas.

„Nė vienas neatkursime istorijos, kaip buvo iš tikrųjų. Manau, ir Marcinkevičiui rūpėjo gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais, vidinė žmogaus drama.

Mes laikomės visiems gerai žinomų faktų ir jų neiškraipome, tačiau pasirinktas žanras, koliažiniai bruožai mums leidžia stilizuoti tą laikmetį bei, pasitelkiant muzikinės raiškos būdus, apie Mažvydą pasakoti šiandieniniame kontekste“, – libreto autorių papildo „Mažvydo“ režisierius K. Jakštas.

Meninė forma pasiteisino

Teigiami atgarsiai byloja, kad muzikinis „Lietuvos“ spektaklis sujaudino žiūrovus ir paskatino plačiau domėtis Mažvydu.

Liepos 6 d. Palangoje su „Mažvydu“ buvo giedama Tautiška giesmė, o liepos 8 d. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme spektaklį stebėjo gausus būrys žiūrovų, tarp kurių – į renginį atvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Muzikinėje dramoje vaidmenis atlieka žinomi ir pripažinti aktoriai bei atlikėjai: M. Mažvydą įkūnija Vladas Bagdonas pakaitomis su Giedriumi Arbačiausku, Mažvydo mylimąją Mariją – Monika Marija ir ją keičianti Dovilė Kazonaitė, Mažvydo sūnaus Kasparo vaidmeny – Mantas Jankavičius ir Rokas Spalinskas pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atlieka operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė.

Kitus spektaklio vaidmenis atlieka muzikinės dramos sumanytojai, rengėjai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.

2020 m. suplanuotas „Mažvydo“ turas dėl pandemijos buvo perkeltas į šiuos metus. Po sugrįžimo liepą, programa rudenį tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje bei Mažeikiuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  2. Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite
  3. Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros
  4. A. Žigaitytė. „Mažvydo“ link
  5. Virtualioje erdvėje – tarptautinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės gimimo 100-ečiui (video, tiesioginė transliacija)
  6. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  7. „Pokalbiai prie Vilnelės“ (V): Liaudiška muzika ir šokių ansambliai
  8. 80-metį švenčiantis prof. P. Belskis suvaidins baladėje „Raganos“
  9. Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai
  10. Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“
  11. Didingai atgimė modernus J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“
  12. O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)
  13. Lietuvos Metrikos knygos keliasi į virtualią skaityklą – istorikai diskutuos apie jos svarbą
  14. Minint Vilniaus geto likimą opera „Žydė“ įgauna ypatingą reikšmę
  15. Valstybės archyvai kviečia aplankyti parodą „Archyvai – praeitis ateičiai”

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10
Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Karštis | vdi.lt nuotr.

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?

2025 07 09
Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09
Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

2025 07 09
Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais | kaunas.lt nuotr.

Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais

2025 07 09
Geriausi šalies studentai įvertinti Prezidentų vardinėmis stipendijomis | smsm.lrv.lt nuotr.

Geriausi šalies studentai įvertinti Prezidentų vardinėmis stipendijomis

2025 07 09
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas įsiliejo į Ateities universitetų kūrimo veiklą

Vilniaus Gedimino technikos universitetas įsiliejo į Ateities universitetų kūrimo veiklą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai