Karybos ekspertai atkreipė dėmesį: Rusija kariuomenę modernizuoja sparčiau nei dažnai manoma (video)

Dabartinė Rusijos Federacija įgyvendino nemenką kariuomenės modernizaciją, o tai puikiai įrodo šios šalies pasirodymas pastaruosiuose ginkluotuose konfliktuose. Nuo 2003 metų ši šalis nuolat vykdo karinę modernizaciją ir taip siekia stiprinti savo privalumus bei mažinti trūkumus. Tinklalaidėje „Patrulio bazė“ kalbintas Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artūr Plokšto ir karininkas majoras Andrėjus Demeško teigė, kad nors Rusijos karinė mašina nėra tobula ir patiria nemažai iššūkių, tačiau įgyvendintos reformos pakeitė valstybės ginkluotąsias pajėgas.

Konflikte Ukrainoje išvydo naujas Rusijos karines pajėgas

Rusijos ginkluotosios pajėgos susikūrė 1993 metais, ši kariuomenė turėjo nemažai silpnųjų vietų: nebuvo pilnai sukomplektuotų dalinių, slėgė logistikos problemos ir milžiniškas, neefektyvus vadovavimo aparatas.

„Kada mes kalbame apie Rusijos kariuomenės reformą, reikia prisiminti, kad ten nėra taip gerai, kaip bandoma parodyti Rusijos valstybinėje televizijoje, bet nėra taip blogai, kaip norisi aplinkiniams“, – šnekėjo A. Demeško.

Jo teigimu, pirmieji bandymai modernizuoti ginkluotąsias pajėgas strigo ir buvo pakankamai neefektyvūs.

„Pats įdomumas įvyko po karo su Gruzija. Iš esmės atrodė, kad valio, viskas tvarkoje, priešas nugalėtas. (…) Tačiau prasidėjo pranešimai apie problemas“, – kalbėjo A. Demeško.

Anot pašnekovo, konflikto pradžioje pirmosios karinės grupės, kurios kirto strategiškai svarbų Rokio tunelį vedantį iš Rusijos į Pietų Osetiją, iš esmės veikė be tiesioginio ryšio ir vadovavimo iš aukščiau esančių štabų. Taip pat šis konfliktas išryškino problemas susijusias su logistika, komunikacija ir vadovavimu.

„Tame fone naujas ministras (gynybos red. past.) pradėjo savo garsiąją reformą. Jis vienu kirvio mostu sumažino Rusijos kariuomenę iki 1 milijono. Karininkų korpusas taip pat buvo sumažintas per pus. (…) Didelis dėmesys skirtas paprasto (…) kario gyvenimo gerinimui“, – tvirtino majoras.

„2014 metais mes pamatėme naują Rusijos kariuomenę, kuri skyrėsi nuo to ką stebėjome 2008 metais. Tai yra sugebanti užtikrinti vadovavimą ir valdymą, aprūpinimo lygis padidėjo“, –  pridūrė jis.

Laivynas rengiamas galimam konfliktui šiaurėje

Karo akademijos dėstytojas akcentavo, kad Rusijos karinės jūrų pajėgos modernizuojamos pakankamai lėtai, nes tam trūksta technologinės bazės bei produktyvios ekonomikos. Dabartinius standarbus atitinkačius variklius dažnai tenka pirkti užsienyje.

 „Flotilė lėtai modernizuojama. Kai rusai pastato naują povandeninį laivą, žiniasklaidoje kyla didelis ažiotažas. (…) O kai baigia statybas visi pamiršta, kad būna vėlavimai po penkerius metus“, – šnekėjo A. Plokšto.

Šiuo metu pagrindinis akcentas yra dedamas ties įvairaus tipo laivais, kurie turi paleidimo šachtas. Rusijos karinis laivynis standartizavo paleidimo įrenginius, kad turėtų galimybę kaitalioti raketas.

Anot dėstytojo, Rusija turi vos vieną lėktuvnešį „Admiral Kuznetsov“, kuris yra technologiškai ir morališkai pasenęs.

„Dabar svarsto naują statyti (lėktuvnešį red. past.), bet nemanau, kad pastatys. Jiems jo nelabai ir reikia“, – minėjo laidos svečias.

A. Plokšto tvirtino, kad daugiausiai dėmesio ateityje bus skiriama Šiaurės laivynui, nes yra rengiamasi galimam konfliktui šiame regione.

Tuo tarpu A. Demeško pridūrė, jog tai yra ekonominis klausimas susijęs su klimato kaita. Rusai tikisi, kad Arkties vandenyno pakrantė taps prieinama laivybai.

Neturi pajėgumų modernizuoti senstančią aviaciją

Laidos svečiai sutarė, kad nors Rusijos oro pajėgos yra neblogai išvystytos, tačiau šalis neturi pajėgumų modernizuoti visų senstančių lėktuvų.

Anot A. Plošto, šiuo metu Rusija turi apie 1500 lėktuvų. Didžioji jų dalis pastatyti Sovietų Sąjungoje.

Dėstytojo teigimu, kai kurios aviacijos rūšys, kaip – lengvieji fronto naikintuvai, greičiausiai išnyks, nes jie yra neuniversalūs.

„Kai mes kalbame apie Rusijos modernizaciją, ten yra toks reiškinys, kaip bandymas nukirsti kampą. Tai yra neiti tuo keliu, kurį nuėjo JAV kariuomenė, Vakarų šalys, o surasti kažką, kas tau suteikia galimybę turėti tą patį pajėgumą“, – šnekėjo A. Demeško.  

Anot jo, Rusija pavėlavo į bepiločių orlaivių kūrimo lenktynes, o karai Sirijoje ir Kalnų Karabache parodė jų svarbą. Dėl šios priežasties milžiniškais tempais bandoma šį atotrūkį sumažinti.

„Rusijos kariniai mąstytojai, ministerija įvertino sunkiųjų bepiločių naudą“, – teigė majoras.

Didžiausias dėmesys – sausumos pajėgoms

Dėstytojas A. Plokšto tvirtino, kad Maskva didžiausią dėmesį skiria sausumos pajėgoms.  

„Mano akimis ten šiek tiek panaši situacija, kaip ir aviacijoje. Didžioji dalis konstrukcijų yra sukurtos Sovietų Sąjungoje, bet jos turi modernizavimo galimybę“, – šnekėjo jis.

„Matosi paraduose nauji pavyzdžiai, tačiau kada jie pasirodys ginkluotėje – sunku pasakyti. Geras pavyzdys yra tankas „Armata“, kurio 2015 metais visi taip laukė“, – pridūrė ekspertas.

Anot jo, „Armata“ buvo nenusisekęs projektas nuo pat pradžių, nes jis vystytas pasitelkiant senesnio tanko modelio bazę.

A. Plokšto pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė, tai pagrinde artilerijos kariuomenė, tačiau ji nepasižymi taiklumu.

 „Šaudo, viskas ten gerai. Tik pataikyti jai kažkur yra sunku, todėl šaudyti reikia daug“, – minėjo dėstytojas.

Karininkas A. Demeško sakė, kad pagrindinė Rusijos karinių pajėgų modernizavimo kryptis bus automatizavimas.

„Greičiausiai, kad mažės tampomų artilerijos sistemų. Jos išliks tik antraeiliuose konflikto zonose, kaip – Afganistano pasienis. Visas perėjimas bus prie mobilių sistemų“, – šnekėjo jis.

Svarbus faktas yra ir 2020–2021 metais Rusijos kariuomenėje padidėjęs profesionalų skaičius.

„Ginkluotosios pajėgos tapo savotišku socialiniu liftu. Po kariuomenės tu gali pretenduoti į darbą valstybinėse struktūrose: policijoje ir taip toliau“, – kalbėjo karininkas.

Konfliktų patirtis

Pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktas Sirijoje buvo puiki vieta Rusijai ištestuoti karinės mašinos galimybes ir padėti išsilaikyti draugiškam režimui.

„Iki įsikišimo (Rusijos red. past.) mes skaičiavome laiką iki kada Bashar al-Assad režimas kris. (…) Tai pirmas XXI a. karas, kurį oficialiai kariauja Rusija“, – kalbėjo A. Demeško.

Majoras akcentavo, kad nedidelis kontingentas sugebėjo padėti Sirijos režimui atsilaikyti ir atkovoti prarastas teritorijas. Šio konflikto metu išmoktos svarbios naktinių operacijų bei kovos mieste pamokos.

Anot laidos svečių, Maskvai pavyko išbandyti savo logistines galimybes. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad atsiradus poreikiui, priešlėktuvinės gynybos sistema Sirijoje atsirado vos per kelias dienas.

Karininkas išskyrė, kad pagrindinė konflikto Ukrainoje patirtis rusų kariuomenei buvo tai, kad įsisavinta būtinybė užtikrinti pranašumą ore, suprasta tankų ir bepiločių orlaivių svarba.

Ukrainos konflikto metu, karybos ekspertų teigimu, Rusija kovos lauke išbandė nemažai įvairių naujų ginkluotės vienetų.

Vienas iš labiausiai dėstytoją A. Plokšto nustebinusių dalykų Donbaso konflikte buvo sėkminga Rusijos radio–elektroninė kova.

„Radio–elektroninės erdvės kontrolė parodė, kad yra ta vieta, kur Rusija turi pasiekimų“, – šnekėjo jis.