Simboliniu kapsulės įkasimu ketvirtadienį pradėtos pirmojo Lietuvoje mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ statybos. Išskirtinio dizaino 11,5 tūkst. kv. metrų ploto muziejaus pastate išsiteks interaktyvios nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos bei kavinės. Bendra projekto vertė siekia apie 32 mln. eurų, o atidarymas planuojamas 2022 metais.
Geriausiai investuoti milijonai
„Mūsų šalies ateitis neįsivaizduojama be mokslo ir inovacijų. Tad tikimės, kad Kaune kuriamas Mokslo ir inovacijų sklaidos centras taps unikalia nacionaline mokslo populiarinimo vieta, interaktyviu traukos centru, skatinančiu domėtis mokslu ir technologijomis, tikra mokslo sala, per patrauklų mokslo idėjų pateikimą prisidėsiančia prie ateities inovacijų gimimo. Tai yra geriausiai investuoti milijonai, kurie grįš kaip Lietuvos sėkmė“, – kapsulės įkasimo ceremonijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Ministras padėkojo Kauno miestui ir jo vadovams už demonstruojamą lyderystę „harmonizuojant Lietuvą“. Pasak A. Monkevičiaus, būtent Nemuno saloje labai aiškiai galima įžvelgti harmoniją tarp sporto, sveikatos ir mokslo. Būsimasis mokslo sklaidos centras taps visos Lietuvos pasididžiavimu, kur vaikai ir suaugusieji nuo mažumės ne tik pamatys, bet ir gyvai prisilies prie mokslo galimybių ir reiškinių.
„Panašu, kad 2022-ieji Kaunui bus tikrai ypatingi metai. Tapsime Europos kultūros sostine, duris atvers S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, daugiafunkcis vandens sporto centras bei „Mokslo sala“. Ilgai ir nuosekliai dirbome, kad šie projektai būtų įgyvendinti. Viena aišku, kad be rezultatyvaus dialogo su Premjeru Sauliumi Skverneliu ir tvirto palaikymo iš Vyriausybės nebūtume pasiekę nė pusės savo užsibrėžtų tikslų“, –apie pozityvius pokyčius Kaune kalbėjo meras Visvaldas Matijošaitis.
Išskirtiniai architektūriniai sprendimai
Šiuo metu viena didele statybų aikštele virtusioje Nemuno saloje kasdien darbuojasi kelios dešimtys sunkiasvorės technikos vienetų. Iš „Mokslo salos“ statybvietės vežamas perteklinis gruntas, gręžiami poliai, o netrukus bus pradėti kloti lietaus nuotekų vamzdžiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kauno miesto biudžeto lėšomis mokslo muziejų statančios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas užtikrino, kad objektas bus baigtas statyti laiku. Išskirtinės architektūros pastatas, pasak rangovų, ir ilgus metus tarnaus ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
A++ energinio naudingumo klasės pastatą suprojektavo Ispanijos ir Australijos architektų kompanijos „SMAR Architecture Studio“, o techninę dalį padeda įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus vadovaujama komanda. „Mokslo sala“ tapo pirmuoju objektu Kaune ir visoje šalyje, kuriam surengtas tarptautinis architektūrinės idėjos konkursas atvėrė galimybes sulaukti pasiūlymų iš viso pasaulio architektų.
Pastato išorėje dominuos betonas ir stiklas, tačiau didelė muziejaus stogo dalis bus apželdinta, įsiliejant į bendrą Nemuno salos reljefą, o ant jos bus galima vaikščioti. Statinio puošmena taps apie 30 metrų skersmens „diskas“, pasviręs virš įėjimo į muziejų. Tai bus bene brangiausia statinio dalis.
„Šiam akcentui bus specialiai gaminamos metalinė sijos, nes disko pagrindas bus žymiai sunkesnis už viršų, kad būtų išlaikyta svorio pusiausvyra. Kita ne mažiau įspūdinga dalis – ekspozicijų salė, kuri lankytojus nustebins savo erdve ir tūriu“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Rengiamasi ekspozicijos pirkimui
Mokslo centro viduje išsiskirs virtualių projekcijų erdvė. Čia vizualizacijų pagalba bus pristatomi įvairūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kelionė po vandenyno dugną, džiungles ar net po žmogaus kūną.
„Garantuoju, kad atėjus į šią vietą pamiršite laiką. Paprastai muziejuose nieko negalima liesti rankomis, tačiau čia bus atvirkščiai – lankytojai bus skatinami pirmiausia viską paliesti, pajausti, o tik vėliau, jeigu bus įdomu, apie reiškinį ar objektą paskaityti. Kiekvienas daiktas čia bus patiriamas imant ir žaidžiant“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Pasak jo, mokslo ir inovacijų sklaidos centras užbaigs Nemuno salos urbanistinį formavimą ir atvers mokslo duris tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
Kitų metų pradžioje bus paskelbtas nuolatinės ekspozicijos pirkimas. Konkurso laimėtojas turės suprojektuoti ir įrengti 7 temų ekspoziciją. Didžioji dalis mokslo muziejaus erdvių bus skirtos 7-14 metų vaikams, tačiau nenusivils ir čia apsilankę suaugusieji. Daugiau kaip 150 eksponatų turinti ekspozicija kuriama taip, kad sudėtingi reiškiniai ir mokslo pasiekimai būtų suprantami paprastai, išbandant juos patiems.
Dominuos darnaus vystymosi tematika
Mokslo centro tematika apims tris tematines ašis: „Žmogus“ (gyvybės mokslų vystymasis ir pasiekimai), „Mašina“ (technologijų vystymasis ir pasiekimai), „Ekologija ir gamta“ (žemė, oras, kosmosas, vanduo, ugnis, gyvūnas). Remiantis darnaus vystymosi koncepcija, ekspozicijoje bus nagrinėjamos iš viso 7 temos.
Lankytojai galės praktiškai susipažinti, kaip veikia žmogaus kūnas, su kokiais iššūkiais susiduriame sveikatos srityje ir kaip įvairios technologijos pasitelkiamos siekiant gyventi ilgiau. Ekspozicija palies daugelį žmonijai aktualių temų, iš kur ir kaip maistas patenka ant mūsų stalo, ką valgysime ateityje. Muziejaus lankytojai susipažins su gamtos reiškiniais, kurie veikia mūsų gyvenimą. Kita svarbi tema: kaip žemės gyventojų įpročiai veikia aplinką, kokia matoma ir nematoma tarša supa mus ir kaip jos galima išvengti.
„Energijos ekspozicijoje ne tik sužinosime, iš kokių įvairių šaltinių ir kaip sukuriama elektra, kaip ji perduodama ir saugoma, bet ir patys darysime tai praktiškai, ieškodami efektyviausių energijos kūrimo būdų“ , – pasakojo J. Audėjaitis.
Dar viena ekspozicijos dalis bus skirta transportui. Kodėl lėktuvai skrenda, oro balionai kyla, mašinos juda pirmyn, o laivai neskęsta. Muziejuje lankytojai pažins mokslo dėsnius, kuriais remiantis vyksta judėjimas visame pasaulyje, o sykiu ieškos būdų, kaip judėti darniau. Ne mažiau svarbus judėjimas vyksta ne tik transporto priemonėmis, bet ir nematomais ryšiais, todėl bus proga pažinti, kaip veikia informacijos perdavimo sistemos, pavyzdžiui, internetas.
Mokslo centre neliks pamiršti ir mažiausi centro lankytojai, kurie dar nemoka skaityti ar skaičiuoti, tačiau yra ypatingai smalsūs ir žingeidūs. Specialiai jiems pritaikytoje ekspozicijos dalyje mokslo fenomenai bus pristatomi spalvomis, garsais bei nuotykiais.
STEAM laboratorijos
Dar vienas unikalus akcentas, kuriuo pasižymės „Mokslo sala“ – vadinamosios STEAM laboratorijos. Jose galės vykti tiek formalaus ugdymo pamokos, tiek ir įvairūs būreliai bei kita užklasinė veikla.
„Biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, IT-robotikos bei išmanaus miesto laboratorijose mokiniai teorines žinias galės pritaikyti praktikoje, visa įranga ir programa bus suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios laboratorijos veiks bendroje Lietuvos STEAM centrų sistemoje, koordinuodamos veiklas 10 Lietuvos regionų“, – pabrėžė J. Audėjaitis.
Neabejotinu kauniečių ir turistų traukos centru tapsiančiame muziejuje „Mokslo sala“ per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
oi laukiam laukiam, daugiau vietelių, kur ateiti. o kai ten sako, kad nebus žalių plotų, tai.. kiek bus tiek užteks. tie didžiausi kalbėtojai į salą ateidavo pasivaikščiot kokį kartą per metus ar du. 😀