Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, kur kokias atliekas mesti. Kad rūšiavimas gyventojams būtų kuo paprastesnis ir vis daugiau atliekų būtų išrūšiuojama kokybiškai, Lietuvoje siūloma pritaikyti danų patirtį. Jos esmė – tuo pačiu ženklu žymėti ir pakuotę, ir konteinerį, į kurį pakuotė turi keliauti rūšiuojant.
Rūšiuoti atliekas neturi būti sudėtinga
„Atliekų rūšiavimas vartotojui turi būti paprasta užduotis. Šiuo metu atliekų ženklinimas skiriasi kiekvienoje valstybėje, o kartais net ir savivaldybėse. Visa tai gali trikdyti gyventojus, o galiausiai – lemti neefektyvų rūšiavimą.
Dėl šių priežasčių Danijoje buvo sukurta unifikuota atliekų ženklinimo sistema, kurios tikslas – nukreipti gyventojus į tinkamą atliekų rūšiavimo vietą“, – sakė projektą inicijuojančio Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja Lina Janušauskienė.
Ruošiamos lietuviškos piktogramos
Kiekvieną piktogramą sudaro 3 atpažįstamumą sukuriantys elementai – spalva, simbolis ir apačioje užrašytas konkrečios atliekų kategorijos pavadinimas. Remiantis specialistų ir Lietuvos gyventojų apklausomis, yra atrinkta apie 30 piktogramų, kurios bus aktualios kasdien rūšiuojantiems gyventojams bei atliekas tvarkančioms įmonėms.
Šiuo metu yra ruošiamos lietuviškos šių piktogramų adaptacijos, kurios galutinio patvirtinimo bus siunčiamos į sistemos nuoseklumą bei globalų piktogramų atpažįstamumą užtikrinančias Daniją bei Švediją.
Pasitvirtinus atrinktas piktogramas, iki metų galo bus vykdoma daniškosios ženklinimo sistemos viešinimo kampanija visoje Lietuvoje. Taip pat dar šiemet bus sukurta elektroninė svetainė, kurioje apsilankę gyventojai galės susipažinti su piktogramomis jiems patogiu laiku.
Gavus tolesnį projekto finansavimą, bus pereita prie partnerių, kurie imtųsi pritaikyti sistemą Lietuvos rinkoje, paieškos.
Daniškosios piktogramos jau yra naudojamos Švedijoje. Šalia Lietuvos, galimybes įsidiegti daniškąją atliekų ženklinimo sistemą savo šalyse tiria Suomija, Norvegija, Islandija, taip pat Latvija ir Estija.
„Manoma, kad jau dabar galimybes prisijungti prie sistemos tirianti bei tam besiruošianti Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis gali tapti pavyzdžiu ir kitoms ES valstybėmis. Įvertinus projekto rezultatus, ateityje ši piktogramų sistema galėtų būti taikoma visoje Europoje“, – sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovė.
Tikimasi verslo įsitraukimo
Žinoma, tam, kad sistema veiktų, reikalingas verslo, gamintojų, prekybininkų įsitraukimas, kurie turėtų ženklinti produktus atitinkamomis piktogramomis.
Pavyzdžiui, Danijoje ši sistema veikia savanorišku pagrindu. Visgi kadangi didžiuma suinteresuotųjų pusių – tiek vartotojai ir gamintojai, tiek atliekų perdirbėjai ir pačios savivaldybės matė bendros sistemos bei komunikacijos vertę, jau 2020-aisiais ši sistema jau buvo įdiegta 91 savivaldybėje iš 98, todėl paskelbta nacionaline.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovės I. Ramanauskienės, Lietuvoje daniškosios atliekų ženklinimo (piktogramų) sistemos naudojimas taip pat būtų savanoriškas: „Piktogramas gali naudoti ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir gamintojai ir importuotojai, siekdami, kad jų į rinką tiekiami gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, būtų tinkamai išrūšiuoti ir sutvarkomi vadovaujantis aukščiausiais atliekų prevencijos ir tvarkymo eiliškumo prioritetais – taip vertingos žaliavos grįžtų atgal į ekonomiką ir susidarančių atliekų kiekis būtų maksimaliai sumažintas.
Vienas pagrindinių šio projekto sėkmės požymių – aktyvus ir savanoriškas verslo, vyriausybinių institucijų, visuomenės įsitraukimas, užtikrinant vizualinį ryšį tarp pakuotės, virtusios atliekomis, ir atliekų konteinerio, suteikiant aiškumo dėl tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo“.
Aplinkos ministerija šią iniciatyvą vertina teigiamai. „Mūsų manymu, ši atliekų rūšiavimui skatinti taikoma ženklinimo (piktogramų) sistema suteiktų gyventojams aiškumo – komunalinių atliekų rūšiavimo sistema būtų suprantamesnė ir visose savivaldybėse komunikuojama vienodai, todėl gyventojų informavimas ir švietimas dėl tinkamo atliekų rūšiavimo taptų patogesnis ir efektyvesnis.
Manome, kad tai paskatintų Lietuvos gyventojus tinkamai rūšiuoti atliekas, taip būtų surenkama švari žaliava, tinkama pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti“, – sakė I. Ramanauskienė.
Piktogramų projektas Lietuvoje vykdomas Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje iniciatyva. Projektą įgyvendina VšĮ „Mes darom“, projekto partneris – Aplinkos ministerija.
Jei žmonės rūšiuojami, tai požiūris į juos, kaip į atliekas? Ar, kaip į šiukšles?