Iki spalio 3 dienos, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos skyriuje (Radviliškio r.), veikia paroda „Dvaro pramogos. Medžioklė“ iš Aleksandro Vasiljevo fondo rinkinio.
Burbiškio dvaro erdvėse eksponuojamoje parodoje lankytojams pristatomi 1860–1940 metų laikotarpio istoriniai drabužiai, papuošalai ir tapybos darbai.
Parodoje atspindima XIX amžiaus antrosios pusės–XX amžiaus pirmosios pusės mada, kultūra, dvarininkų pomėgiai, siuvėjų išmonė.
Specialiai šiai parodai A. Vasiljevas ir jo fondas įsigijo dvi retas amazonių sukneles. Rinkinyje – ir mados namų „Doucet”, „Revillon Frères“, „Worth Fashion House“, „Grabowsky“ (Prancūzija), „Warnez Binghamton, N.Y.“ bei kt. sukurti mados šedevrai.
Liepos mėnesį Burbiškio dvare viešėjęs mados istorikas, rinkėjas, meno kritikas Aleksandras Vasiljevas gausiai susirinkusiais klausytojais išsamiai pristatė per šimtmečius kitusias medžioklės madas, aukštuomenės įpročius, medžioklės ypatumus, jos svarbą.
Iki spalio 3 dienos apsilankę Burbiškio dvare ir apžiūrėję parodą lankytojai sužinos, kokios yra amazonių suknelės, kada moterys į medžioklę užsimovė kelnes ir sėdo į balną, ką slėpė vyriški korsetai ir koks buvo laikas, kai moterys šaudė ne ginklais, o akimis.
Paroda „Dvaro pramogos. Medžioklė“ yra projekto „Burbiškio vasaros susitikimai“ dalis.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio pranešimą
O baudžiauninkų pramogos nedomina? Tų, kurie turtus šitiems sukrovė?
Gėtės tarnų mintis skaitėte? Apie tai, kaip juos lavino tarnystė tokiai asmenybei.
Bet tai buvo ne beraščiai tarnai, ir dirbo jie jo padėjėjais, sekretoriais…
apie valstiečius aš
O valstiečiai ką? Pvz., tamsta toks galvotas valstiečio vaikas, kad grafas Tiškevičius paskiria patį jo parku rūpintis, mokytis iš esamo garsaus sodininko. O sesutę prie savo siuvėjos paskiria. Ir ta šaunuolė tampa neprilygstama dvaro dizainere (lietuviškai tariant), netrukus pagarsėsiančia Europoje. Vieną brolelį išsiunčia mokytis smuiku griežti, kitą – pas garsiausią Paryžiaus (ar kt.) šefą. Ir taip visą šeimą.
(Supratau, supratau – turėtų būti ir ta dalis įtraukta į programą. O gal taip ir yra?
Tik štai kas įdomu: ar įmanoma techniškai suderinti – plačiame valstietiškos kasdienybės ir švenčių vaizdo ir garso fone vyšnia ant torto: dvarininko šeimos gyvenimas. Veiksmas vyksta vienu metu. Na, kur tas genijus, kur visa tai aprėps? Kol kas rodomos atskiros scenos, nesudėtos viena ant kitos)
Kai lankysitės JAV sostinėje, sėskite į laivą ir nuplaukite Potomako upe iki Mount Vernon. Ten George Washington dvaras. Labai įdomu. Apžiūrėsite ne tik patį dvarą, nuostabias apylinkes, bet ir pastatus, kuriuose gyveno vergai. Sužinosite ir apie jų gyvenimą… Bet Lietuvoje vergų juk niekada nebuvo. Tai nėra ir apie ką kalbėti. Pabaigai: apie Kretingos, Palangos nusipirkimą, polonizaciją noris pakalbėti? 🙂
>
Bardzo pšeprašam, kad tik dabar atsakau – tikrinau, kas dar iš man šiam gyvenimui skirtų įpareigojimų liko nepadaryta. Skaičiavau ir matau, jog jau niekaip neįterpsiu šių kelionių į dar neįvykdytų užduočių grafiką… 🙁 Tačiau mane labai sudomino tamstos pasiūlymas, ir, jei už šio gyvenimo nuodėmes kitame gyvenime nebus dar daugiau darbų priteista, būtinai pasistengsiu visur pabuvoti. O įspūdžius, kaip ir dabar, „Alke” rašinėsiu. Prašau neužmiršti užmesti akį… 🙂