Šeštadienis, 2 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Nauja A.Vasiljevo paroda atveria žaismingą secesijos stiliaus madą (nuotraukos)

www.alkas.lt
2012-11-06 19:48:37
0
Kvietimo fragmentas

Kvietimo fragmentas

Kvietimo fragmentas
Kvietimo fragmentas

Taikomosios dailės muziejuje trečiadienį, lapkričio 7 dieną, 18 val. atidaroma paroda „Secesijos mada“ (visiems lankytojams paroda bus prieinama nuo lapkričio 8 dienos) iš mados istoriko, teatro dailininko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Tai jau ketvirtoji ilgalaikė paroda iš šio garsaus kolekcininko sukaupto neišsemiamo mados artefaktų lobyno. Paroda veiks iki kitų metų spalio 31 dienos.

Aleksandras Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų, – gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių.

Parodas lankantys lietuviai jį pažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė lankytojams labai patikusią parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada“. 2011 m. Aleksandras Vasiljevas atvėrė duris į labai įdomų dviejų dešimtmečių mados istorijos laikotarpį – išradingą, kūrybingą meno stilių art deco. Tų pačių metų rudenį pristatė dar vieną išskirtinę, nemenko lankytojų dėmesio sulaukusią parodą „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“. Šį rudenį žymusis menininkas atidaro parodą „Secesijos mada“, kurioje eksponuoja per šimtą unikalių secesijos stiliaus suknelių, daugybę aksesuarų, fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.

Į palyginti ramų, be karų, revoliucijų, karinių perversmų metą, vadinamą gražiąja epocha – la belle époque (1890–1914), įsiterpė art nouveau – stilius, lengvai ir žaismingai atsiskleidęs 1900-aisiais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, nors jo vilnijimas buvo juntamas jau XIX a. paskutinį dešimtmetį. Naujasis menas augo stilizuodamas gyvosios gamtos (ypač vandens augmenijos, jūrų gyvūnijos) formas, žaisdamas motyvų įvairove, ornamento asimetrija, o to meto menininkai įkvėpimo sėmėsi mistinėse viduramžių vizijose, simbolizmo literatūroje, Rytų kraštų mene, tautiniuose šaltiniuose.

Art nouveau gyvavo neilgai, bet sklido po Europą greitu tempu. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Ir kiekvienoje šalyje buvo truputį kitoks. Vadino jį irgi įvairiai – vokiečiai, latviai – jugendu (vok. Jugendstil – jaunystės stilius); rusai – modernu, pasiskolinę prancūzišką žodį moderne, reiškiantį naujumą, šiuolaikiškumą; austrai, lenkai, lietuviai – secesija (vok. Sezession – atsiskyrimas). Būtent to – atsiskyrimo, atsiribojimo nuo stilių eklektikos, istorizmo postulatų, sustabarėjusių akademizmo formų – ir siekė vos į XX šimtmetį įžengusi nauja menininkų karta.

XIX a. pabaigoje rūbų mada, pajutusi naujo meninio mąstymo gūsius, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams – vandens, debesų, smėlio, jaunos žolės, nedrąsių pavasario gėlių. Padūmavęs tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai – visa tai turėjo supti liekną išlenktu į priekį stuomeniu moterį, kurti jos nepakartojamą įvaizdį. Bet moterų padėtis visuomenėje nekito – jos visiškai priklausė nuo vyro ir jo pajamų, neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose, kreiptis į teismą dėl skyrybų, siekti aukštojo mokslo, įgyti profesiją. Visą laiką namuose skyrė šeimai, būstui, vaikams, savo išvaizdai. Susiveržusios korsetu, persirenginėdavo per dieną po kelis kartus, ir ši procedūra dėl daugybės sagų, kabliukų, raištelių, spaustukų buvo ganėtinai sudėtinga. Kova už moterų teises buvo glaudžiai susijusi su artėjančiais moteriško kostiumo pokyčiais.

XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas dizaineris Polis Puarė, 1903 m. jis pradėjo Paryžiuje savarankišką veiklą. Jam reikalaujant bei pritariant gydytojams, moterys palengva vadavosi iš korsetų. Puarė, susiaurinęs sukneles ir pakėlęs jų liemens liniją, pakeitė moterų drabužių siluetą. Mados pasaulyje tai prilygo tradicijų griūčiai. Pasikeitė ir mados spalvų paletė – tiesiog neįmanoma buvo atsispirti ugningoms Leono Baksto gastroliuojančio rusų baleto spektaklių kostiumų spalvoms. 1909 metų mada jau švytėjo kaip vaivorykštė. Žali, violetiniai, raudoni, oranžiniai, geltoni tonai ir pustoniai atliepė fovistų tapybą. To meto moterį kaip gyvą matome secesijos lyderių Alfonso Muchos plakatuose ir Gustavo Klimto portretuose.

Grakščių linijų, vešlios augmenijos, mistinių simbolių ir vizijų kupinas secesijos menas paskatino tobulinti linijinį piešinį, šriftus, pakeitė grafikos lakšto kompoziciją, knygų išvaizdą, plakato funkciją, efemeriška vaizdų elegancija, paslapčių kupinais peizažais secesija stipriai pakeitė tapybą, paįvairino net ir nuo elitinės mados nutolusių žmonių aprangą, tuo suteikdama jiems daug džiaugsmo.

„Titaniko“ žūtis nulėmė artėjančią la belle époque pabaigą. Pokariu įsitvirtino labiau geometriškas art deco stilius, taip pat žavus, bet visai kitaip. Jis jau pažįstamas vilniečiams iš ankstesnių žinomo mados meno istoriko ir kolekcininko Aleksandro Vasiljevo rengtų parodų Vilniuje.

Šį rudenį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, Aleksandras Vasiljevas pristato per šimtą unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų garsiuose Europos madų namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“ – šios dienos žmogui demonstruoja patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimus, aplikacijas bei daugybę nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, grãžinusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam jos meto daiktų pasauliui. Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.

Lietuva nebuvo atitrūkusi nuo bendro Europos meninio gyvenimo – secesijos randame XX a. pradžios knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje, balduose, archyvinėse parodų paviljonų fotografijose, architektūrinių projektų brėžiniuose. Ryškesnių stiliaus ženklų išliko kai kuriuose Vilniaus ir Klaipėdos pastatuose, fragmentiškai – provincijoje, dvarų rūmuose.

Secesija aprangoje – arčiau žmogaus nei kitose meno šakose. Šiandien ji, elegantiška, puošni, parodoje primins mums buvus tokią la belle époque, kuri nesibaidė aplinkos teatrališkumo, atviro pilnaverčio gyvenimo, šokio, meilės ir žmogaus jaunystės vaizdinių.


Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą

2023 12 02
Paroda „Baltijos jūros lobiai“ | Rengėjų nuotr.

Klaipėdos Pilies muziejuje bus atidaryta paroda „Baltijos jūros lobiai“

2023 11 24
Lietuvaitės jojikės pasitinka Vokietijos kaizerį Wilhelmą II prie karalienės Luizės ąžuolo Tauralaukyje. 1890 m. rugpjūčio 25 d. | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija ir paroda apie šišioniškius

2023 11 19
Lietuviai, vykstantys iš Vokietijos į Venesuelą. Hamburgas, 1947 m. | lnm.lt nuotr.

Ką apie Lietuvos migracijos istoriją gali pasakyti skaičiai?

2023 11 16
Kviečia paroda „Lietuvių partizanai ir ukrainiečių sukilėliai: 1944–1954 m.“ | archyvai.lt nuotr.

Kviečia paroda „Lietuvių partizanai ir ukrainiečių sukilėliai: 1944–1954 m.“

2023 11 14
Skalbimo mašina | pixabay.com nuotr.

Ką žinoti apie drabužių su vilna skalbimą?

2023 11 11
„Moters pasaulis“ | parodos.lt nuotr.

Prasideda 20-oji paroda „Moters pasaulis 2023“

2023 11 10
Prisimenant Gedimino laiškus į pasaulį, savo matymą pristato vienas vilnietiškiausių menininkų | Rengėjų nuotr.

Prisimenant Lietuvos Karaliaus Gedimino laiškus, savo kūrinius pristatys vienas vilnietiškiausių menininkų

2023 11 10
Pinklės. Išvarymas iš rojaus. 1995. Sidabro atspaudas | E. Rakauskaitė, LNDM nuotr.

Krokuvoje – Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai skirta šiuolaikinio meno paroda

2023 11 09
Akademiko E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Radiniai“ | Alkas.lt nuotr.

Seime – paroda „Aisčių pasaulis ir jo atspindžiai“ bei akademiko E. Jovaišos knygos „Aisčiai. Radiniai“ pristatymas

2023 11 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija
  • AČIŪ ir PAGARBA apie Ką žada treti karo metai
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Kaip manot? apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?
  • Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje
  • Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Šąlant orams daugėja namų gaisrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą

by Kristina Aleknaitė
2023 12 02
0
Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Gruodžio 5 d., 16 val., Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23), bus pristatyta naujausia archeologijos paroda. Paroda „Pamirštas Panevėžys....

Skaityti toliau

Klaipėdos Pilies muziejuje bus atidaryta paroda „Baltijos jūros lobiai“

by Kristina Aleknaitė
2023 11 24
0
Paroda „Baltijos jūros lobiai“ | Rengėjų nuotr.

Lapkričio 28 d. 17.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Baltijos jūros lobiai“. Joje pristatomi...

Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija ir paroda apie šišioniškius

by Kristina Aleknaitė
2023 11 19
1
Lietuvaitės jojikės pasitinka Vokietijos kaizerį Wilhelmą II prie karalienės Luizės ąžuolo Tauralaukyje. 1890 m. rugpjūčio 25 d. | MLIM archyvo nuotr.

Lapkričio 29–30 dienomis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į 2-jų dienų mokslinę konferenciją „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ bei jungtinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija
  • AČIŪ ir PAGARBA apie Ką žada treti karo metai
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Kaip manot? apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • K L A U S I M A S apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
Kitas straipsnis
Imtynes.lt nuotr.

Vilniuje tarptautinės imtynių federacijos vadovas supažindintas su lietuviškomis ristynėmis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai