Lietuvos keliuose, miestų ir miestelių gatvėse įrengiama vis daugiau žiedinių sankryžų. Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai.
Draudikai sako, kad net ir mažosios žiedinės sankryžos vairuotoms neretai sukelia problemų. Policijos atstovai pažymi, kad kertant bet kurią sankryžą visuomet svarbu vadovautis kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio teigimu, žiedinės sankryžos yra pačios saugiausios. Jose yra tik 8 konfliktiniai taškai, kai tuo metu įprastoje keturšalėje sankryžoje – net 32. Tai reiškia, kad vietoje įprastos sankryžos įrengus žiedinę kelių sankirtoje daugeliu atvejų ženkliai sumažinama eismo įvykių tikimybė.
„Žiedinių sankryžų įrengimas tikrai didina eismo saugumą šalies keliuose. Visgi ir tokiomis sankryžomis svarbu važiuoti atsakingai, laikantis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgiant į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Tokiu atveju problemų važiuojant žiedine sankryža kilti neturėtų“, – sako R. Siaurusaitis.
Visgi problemų pasitaiko. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pritaria, kad žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau pažymi, kad eismo įvykių žieduose – ypač didžiuosiuose – pasitaiko dar ganėtinai nemažai. Jų metu vairuotojai patiria nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekiančių nuostolių.
„Didžiosios žiedinės sankryžos miestuose vairuotojams išlieka nemenku iššūkiu. Visgi ir mažesnius žiedus sėkmingai pravažiuoti pavyksta ne visuomet. Be to, neretai užtrunka, kol vairuotojai pripranta prie naujai tam tikroje vietoje įrengto žiedo.
Ypač mažesniuose miesteliuose pasitaiko, kad iš įpratimo nepasižiūrima į kelio ženklus ir mažesniu žiedu bandoma važiuoti kaip nereguliuojama kelių sankirta – laikantis dešinės rankos taisyklės. Visgi žiedinėse sankryžose pirmenybė paprastai suteikiama būtent žiedu važiuojančioms transporto priemonėms“, – sako Rimvydas Pocius.
Tiesa, anot draudikų atstovo, tai nėra absoliuti taisyklė. Pasitaiko ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose pirmenybę turi į žiedą įvažiuojanti transporto priemonė. Dėl to, R. Pociaus teigimu, visuomet svarbu stebėti kelio ženklus. Jei tokių nėra, tuomet reikia vadovautis dešinės rankos taisykle.
Pocius pažymi, kad eismo įvykių žieduose kyla ir dėl to, kad vairuotojai neretai pamiršta, jog posūkį reikia rodyti ne įvažiuojant, o išvažiuojant iš žiedo.
Posūkį žiedinėje sankryžoje taip pat visuomet būtina rodyti persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Būtent atliekant šiuos manevrus dažniausiai žieduose sukeliami eismo įvykiai. R. Pociaus teigimu, painiavos neretai kyla ir dėl tinkamo eismo juostų pasirinkimo.
„Prieš žiedą esantys kelio ženklai paprastai nurodo, iš kurios eismo juostos į kurį žiedo išvažiavimą galima patekti. Pavyzdžiui, jei iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tik į pirmąjį ir antrąjį išvažiavimą, o vairuotojui reikia būtent pastarojo, tuomet žiedu reikėtų važiuoti pirmąja juosta. Įvažiuoti į ją taip pat reikėtų iš pirmosios kelio juostos“, – sako R. Pocius.
Tiesa, miestuose atsiranda ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos eismo juostos galima važiuoti ne tik į pirmąjį, bet ir į antrąjį įvažiavimą. R. Siaurusaitis pastebi, kad eismą organizuojant tokiu būdu vairuotojams kyla daugiau sunkumų. Dėl to, policijos atstovo teigimu, tokiose žiedinėse sankryžose eismo dalyviai turėtų būti dar atidesni.
