J. Varga: Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime

Ispanų žurnalisto Alvaro Peno pokalbis su Vengrijos teisingumo ministre Judita Varga.

– Įvykiai Afganistane išprovokavo naują migracijos krizę. Priešingai nei 2015 m., dabar ne tik Vengrija ar Višegrado šalys atsisako atverti savo sienas, tačiau ir Austrija, Slovėnija, Graikija nesiruošia to daryti. Vokietija ir Prancūzija čia taip pat nerodo daug entuziazmo. Ar tai tik dar vienas multikultūralizmo nesėkmės pavyzdys? 

– Jūs teisingai pastebėjote, vis daugiau Vakarų Europos politikų suprato, jog kritika Vengrijai dėl sienų politikos 2015 metais buvo klaida.  Šešerius metus Vengrija laikėsi tos pozicijos, jog krūvos migrantų su neaiškia praeitimi nėra geras atsakymas, sprendžiant Europos demografijos ir darbo vietų problemas.

Vietoje to, mes turėtumėme remti šeimas ir padėti konfliktų zonose. Šiuo atveju Vengrijos pozicija lieka aiški: jeigu mes kviečiame žmones iš šalių, esančių už Europos ribų, šitai pakeis Europos kultūrinį identitetą, kas reikštų iššūkius mūsų kultūrai, krikščioniškam paveldui. Mes negalime to leisti, taigi migraciją sustabdėme. 

– Nepaisant to, mes matome Briuselio reikalavimus ir ideologizuotą kvotų sistemą, kuri skatina dalintis migrantais. Kodėl ES elitas atsuka savo valstybėms narėms nugarą? Galbūt Brexit jų nieko neišmokė?

– Mes matome tai, jog tam tikri kairieji Briuselio politikai bando šantažuoti valstybes narias, kurios nesutinka su jų požiūriu, pavyzdžiui, migracijos klausimu. Jie kelia raganų medžiokles, kurias užmaskuoja Europos Sąjungos sutarties pažeidimais. Pažvelkite į Europos Parlamentą: dabar jie nori iškelti Komisiją prieš ES Teismą vien dėlto, nes ji veikia taip, kaip anksčiau buvo nutarusios valstybės narės ir netgi Komisijos prezidentė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

Visgi neramina tai, jog Europos institucijos užsiima savo ideologizuotais debatais, kuriais bandoma parklupdyti Vengriją ar Lenkiją ant kelių, o tuo metu mes sprendžiame rimtas problemas kaip masinės migracijos užkirtimas. Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo mes negalime leisti pasitraukti ir kitoms šalims.

Apibendrinant, jeigu anksčiau išvardyti dalykai efektyviai sprendžiami tik individualiai, tai atiduokime kompetencijas valstybėms narėms. Tai mūsų senas moto, jog mums reikia sumanesnės Europos, o gilesnės integracijos tik ten, kur bendras veikimas yra efektyvesnis, pavyzdžiui, gynyba. 

– Su paskutiniu Vengrijos vaikų apsaugos įstatymu prezidentė Ursula fon der Lejen teigė, jog LGBT teisės, šiuo atveju lyčių ideologijos mokymas mokykloje, yra esminės ES vertybės. Visgi tai nebuvo europietiškos vertybės, kai Vengrija ar Ispanija stojo į ES. 

– Mes manome, jog klausimas kaip auginti vaiką yra tėvų reikalas. Niekas Europos Sąjungoje neturi teisės tėvų versti mokyti vaikus lytinio ugdymo be jų sutikimo. Mūsų kritikai sako, jog mūsų teisė yra priešinga ES nutarimams, tačiau kuri būtent? Mūsų teisė neprieštarauja ES pagrindinių teisių chartijai ir nesikerta su teise seksualiai reikšti save.

Kai Vengrija įstojo į ES 2004 m., buvo įstota su aiškiai suderintomis kompetencijomis – kas priklauso ES ir ES teismams, ir kas priklauso nacionalinėms kompetencijoms. Šiandien mes matome vis didėjančias Briuselio kompetencijas, norint pasisakyti beveik visose nacionalinių teisių srityse.

Mes tam nutikti neleisime, nes tikime tomis pagrindinėmis vertybėmis, kurios liečia vaikų ir šeimų apsaugos, nacionalinio suvereniteto klausimus. Briuselio komitetas turi suprasti, jog yra linija, kurios negalima peržengti. Institucijos turi gerbti įstatymus ir susitarimus. 

– Europos Komisija prieš Vengriją iniciavo dvi pažeidimų procedūras. Kaip jūs planuojate atsakyti į šias procedūras?

– Mes turime priprasti prie to, kad nebežaidžiame pagal liberalias taisykles, jie atakuoja mus be precedento. Mūsų vykdoma politika yra palaikoma Vengrijos žmonių, ką rodo trys iš eilės laimėti rinkimai ir keli nacionaliniai pasitarimai, taigi mes žinome, jog tai, ką darome, išreiškia piliečių valią.

Jeigu Komisija vykdys procedūras prieš Vengriją, tai jie atakuos Vengrijos žmones. Valdžia negali to leisti, mes darysime viską, kad apgintumėme žmones. Mes liekame atviri dialogui, tačiau tikimės pagarbos Vengrijos žmonėms.

– Ar jūs manote, jog šios procedūros prieš vaikų apsaugos įstatymą yra didesnės kampanijos dalis, kuri siekia susilpninti Vengrijos valdžią prieš ateinančius rinkimus? 

– Pirmiausia, kai matai, kad antisemitinė partija sudaro koalicija su kairės-liberalia partija vien tam, kad išloštų politinių dividendų, nelieka iliuzijų, jog tai yra žiauri kampanija, kurios metu bus bandoma diskredituoti valdžią. Faktai kalba patys už save – jei patikrinsime šalies ekonominį progresą arba sėkmingą vakcinų pirkimą, tai pamatysime, jog skaičiai yra mūsų pusėje – Vengrijos ekonomika kilo 17,9% antrame ketvirtyje 2021 metais, lyginant su metais anksčiau, taip pat, pagal EBPO tyrimus, nedarbo lygis Vengrijoje yra 3,9%. Šito niekada neišgirsi per kairės-liberalią žiniasklaidą.

Taip pat jau buvo įvykių, kurie indikuoja, jog panašios kampanijos vyks Europos mastu. Pavyzdžiui, dabar Europos Parlamentui ypatingai skubu pasidarė tai, kad ES Teismas spręstų apie sąlygiškumo mechanizmą. Kaip ir minėjau, jie čia nori įtraukti Komisiją į Teismą, nes nepavyko pritaikyti mechanizmo prieš Vengriją. Mes turime prastų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime. 

– Kai „Reporteriai be sienų“ (Reporters Without Borders) įtraukė Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną į „grobuonių“ prieš laisvą spaudą sąrašą, jūs sakėte, jog čia vėl pasidarbavo Sorošas. Ar Džordžas Sorošas yra visų tokių kampanijų varomoji jėga? 

– Atsakymą į šį klausimą galima suprasti vien pažiūrėjus į visų organizacijų donorus, kurie nuolatos kritikuoja mūsų vykdomą politiką. Pamatysite, jog visi rėmėjai kažkaip yra susiję su Sorošu. Jūs minėjote „Reporterius be sienų“, tai yra NVO, kuri gavo 200 tūkst. dolerių 2017 metais ir 175 tūkst. 2019 metais iš Džordžo Sorošo fondų.

Mums nesvarbu, jei milijardieriai investuoja į tokias organizacijas (aš jiems galėčiau pasiūlyti ir geresnių iniciatyvų), tačiau jie pagaliau turi pripažinti, jog elgiasi kaip politiniai kūnai ir nevaidinti, jog elgiasi kaip nepriklausantys organizacijoms. Šiuo atveju mes pritariame ES Teismo pareiškimui, jog tokios NVO turi įtakos viešam gyvenimui ir diskusijai.

Kaip ir kitos šalys, mes pristatėme įstatymą, kuris tokių asociacijų veiklą padarytų skaidresnę. Tai yra teisėtas ir demokratiškas lūkestis. 

– Vengrija šiais metais pranešė, jog ateityje ruošiamas įstatymas, kuris kovos su didelių socialinių tinklų cenzūra, nuo kurios esate nukentėjusi ir jūs „Facebook“ platformoje. Ar įstatymas bus panašus į Lenkijos? 

– Vengrija prisiėmė svarbią rolę, kai prasidėjo diskusijos apie galimą kovą su cenzūrą internetinėje erdvėje. Mes įsteigėme „Skaitmeninės Laisvės Komitetą“ (Digital Freedom Comittee), kviečiant suinteresuotus žmones prisijungti iš įvairių sričių. Mūsų įsipareigojimas padaryti socialinius tinklus skaidresnius ir labiau demokratiškus buvo nepaneigiamas, kai pradėjome tolimesnes derybas net su Europos Vidaus Rinkos Komisijos nariu Tjeri Bretonu (Thierry Breton).

Jis buvo pamalonintas, sužinojęs, jog Vengrija jau ėmėsi ryžtingų veiksmų ruošiant šį ES masto reglamentą. Jis paprašė kantrybės, prieš išleidžiant įstatymą Vengrijoje. Mes sutarėme, jog geriausias socialinių medijų reguliavimas gali būti tik ES lygiu, taigi kitas ėjimas turi būti iš ES institucijų. 

– Fidesz pasirašė deklaraciją su tokiomis politinėmis partijomis kaip VOX, RN, FdI ir Lega Europos Parlamente, taip pat Vengrijos politika vis labiau palaikoma Vidurio ir Rytų Europoje. Ar jūs tikite, jog šios galios užteks sugrąžinti Europos Sąjungą į vėžias ir atremti Briuselio projektą, kuriuo iš Europos norima padaryti Jungtines Valstijas?

– Su šia deklaracija, centro-dešinės politinės bendruomenės Europos Sąjungos institucijoms išsiuntė stiprią žinutę – mes tikime stipria Europa ir stipriomis valstybėmis, kur vienybė yra taip pat svarbi, kaip ir įvairovė. Daugelis mūsų nuo Ispanijos iki Bulgarijos vis dar tiki ES įkūrėjais ir pagrindinėmis vertybėmis ir padarys viską, kad laisvos Europos idėja nebūtų prarasta.

Štai kodėl mes išliekame aktyviu žaidėju bendrose diskusijose ties Europos ateitimi – Vengrija Europos Sąjungoje buvo pirmoji, kuri ėmėsi kalbėti apie jos ateitį, mes buvome pirmieji, kurie suformulavo tam tikrus pasiūlymus, būnant svarbiausiais renginio „Europos Ateitis“ (Future of Europe) organizatoriais.

Taip pat aš buvau pakviesta į šių metų „Alpbacho Europos Forumas“ (European Forum Alpbach) diskusiją. Tai yra mūsų atsidavimo reformuoti žemyną įrodymai. Šis darbas yra skirtas sugrąžinti Europą į vėžes.