Patvirtintos rekomendacijos, kuriose, įvertinus ir tarptautinę patirtį, pateiktos gairės bei praktiniai patarimai teismams, teismo proceso dalyviams, kaip organizuoti nuotolinį teismo procesą.
Jose atskleisti svarbiausi nuotolinių teismo posėdžių organizavimo principai, garso ir vaizdo įrangos panaudojimo, dalyvių pasirengimo posėdžiui ir kiti svarbūs aspektai.
Šiomis gairėmis taip pat įgyvendinamas Teismų įstatyme įtvirtintas teismo posėdžio viešumo principas, kuris yra svarbi teismų veiklos skaidrumo ir nepriklausomumo garantija.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, naujai patvirtintos rekomendacijos ne tik sudarys sąlygas sklandžiau organizuoti nuotolinį teismo procesą, bet ir suteiks platesnes galimybes žmonėms dalyvauti ir stebėti nuotolinius teismo procesus, o kartu tai yra svarbus žingsnis skaidraus bei atviro teismo proceso link.
Nuotolinių teismo posėdžių, kurie organizuojami vaizdo konferencijų ar telekonferencijų būdu, galimybė yra numatyta galiojančiuose įstatymuose.
Ši galimybė tapo ypač aktuali pastaruoju metu, kai dėl pandemijos sukeltų iššūkių ir šalyje paskelbto karantino organizuoti teismo posėdžius teismo salėse tapo itin sudėtinga, o kai kuriais atvejais – ir neįmanoma.
„Būtent nuotoliniai teismo posėdžiai ir teismų elektroninių paslaugų portalas sudarė sąlygas teismams efektyviai vykdyti teisingumą ir pandemijos laikotarpiu.
Pandeminiais metais Lietuvos teismuose net 80 proc. iš 202 tūkstančių bylų buvo išnagrinėta elektronine forma, nuotolinių teismo posėdžių skaičius paaugo beveik dvigubai ir siekė 3 865 posėdžius per metus, o portalu e.teismas.lt naudojosi daugiau kaip 86 tūkstančiai vartotojų ir buvo pasirašyta 3,5 mln. dokumentų“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Rekomendacijose taip pat aptariamas teismo posėdžio, vykstančio nuotoliniu būdu, viešumo užtikrinimas. Jose numatyta, kad visuomenė gali stebėti nuotolinį teismo posėdį vienu iš dviejų prieinamų būdų: retransliuojant teismo posėdžio garsą ir vaizdą į visuomenei atvirą teismo patalpą arba suteikiant galimybę asmenims, pateikusiems prašymą, prisijungti prie atitinkamos vaizdo konferencijos ar telekonferencijos.
Rekomenduojama, kad asmuo, pageidaujantis stebėti teismo posėdį per vaizdo konferencijų technologijas, apie tai informuotų bylą nagrinėjantį teismą paprastai ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki teismo posėdžio datos. Prašyme asmuo teismui turėtų nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą, kontaktinius duomenis (telefono numerį, elektroninio pašto adresą) ir konkretų teismo posėdį, kurį pageidauja stebėti.
Siekis sudaryti prielaidas viešus teismo posėdžius stebėti nuotoliniu būdu yra įtvirtintas ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje.
„Kartu su Teisėjų taryba toliau tęsime bendradarbiavimą ir diskusijas, kaip nuotolinių teismo posėdžių stebėjimo galimybės galėtų būti dar labiau išplėtotos. Sieksime, kad nuotolinių teismo posėdžių stebėjimą užtikrinantis reguliavimas būtų įtvirtintas privalomo pobūdžio teisės akte. Tai leistų dar labiau įgalinti pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas, padėtų visapusiškai užtikrinti teismo posėdžio viešumo principo įgyvendinimą”, – pabrėžia E. Dobrovolska.
Teisėjų taryba rekomendacijas rengė atsižvelgusi į esamą teisinį reglamentavimą, Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką bei Europos veiksmingo teisingumo komisijos parengtas 2021 m. gaires dėl vaizdo konferencijų teismo procese
