Jei Andriui Kubiliui norisi švaistytis žudymo terminais, pirmiausiai reikėtų atsigręžti į konservatorius ir tai, ką jie kiekvieną kartą, kai gauna valstybės vairą, pridirba. Švaistomi valstybės pinigai ir jų „padalinimas“ saviems neliečiamiesiems, atidirbinėjimas alkoholio ir farmacijos pramonėms joms palankiais įstatymais, liberalų projektų tokių, kaip narkotikų legalizavimas, vaikų lyties keitimas, vienalytės šeimos – kaip tai pavadinti?
O kalbant apie kovidą – labiausiai žudo negebėjimas adekvačiai ir kompetentingai organizuoti darbus, o ypač – prisimelavus, kad turi parengtą 130 žingsnių planą. Ne mažiau žudo ir prievarta, kuomet atimama bet kokia žmonių viltis ir pasitikėjimas valstybe. Mirtį nešti pradeda ir karantino metu sužlugdyti verslai. Toli ieškoti nereikia, praėjusią savaitę garsiai nuskambėjusi tragedija.
Darėme viską, kad galėtume sutarti ir dirbti kartu: dar prieš pradedant dirbti Ingridos Šimonytės Vyriausybei, Aurelijus Veryga siūlė pagalbą, bet buvo nepagrįstai apkaltintas noru nusimesti atsakomybę. Paskui, pandemijos bangai įsismarkavus žiemą, teikėme pasiūlymus, kaip rengtis skiepijimui, kaip pamažu atverti verslus bei mokyklas.
Rengėme susitikimą su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovu, bandydami perimti patirtį, nagrinėjome Airijos, Jungtinės Karalystės bei kitų valstybių skiepijimo planus bei strategijas.
Šešėlinė Vyriausybė bandė prisikviesti Arūną Dulkį ir diskutuoti. Viskas atsimušdavo į arogancijos sieną. Jokio kalbėjimosi, jokios reakcijos į teikiamus pasiūlymus. Matyt, būtent tokiu A. Dulkio darbu yra patenkintas A. Kubilius ir nulis reakcijos į pastangas sutarti konservatoriams yra bendradarbiavimo su opozicija viršūnė, nes kitaip jie tiesiog nemoka.
Galiausiai, matydami, kad Vyriausybė nesiima jokių teisinių priemonių skiepijimui spartinti, pasiūlėme įstatymo projektą, kuris sumažintų biurokratinę naštą skiepijimo metu tenkančią medikams, ir taip paspartintų skiepijimą. Bent tam buvo pritarta ir sunkus bei pavojingas medikų darbas bent kažkiek palengvėjo. Šešėlinės Vyriausybės, o ne sveikatos apsaugos ministerijos dėka.
Per paskutinę savaitę šešėlinė Vyriausybė, suprasdama, kaip žmonės prievarta yra spaudžiami skiepytis, parengė alternatyvą tam nepamatuotam spaudimui – motyvacijos kėlimu pagrįstą sistemą. Buvo registruoti du teisės aktų projektai. Vienas iš jų numato skiepų sukeltų sunkių nepageidaujamų reakcijų padarytos žalos kompensavimą, kad dėl savo sveikatos nerimaujantys bei dėl to vengiantys skiepytis žmonės jaustųsi saugesni ir žinotų, kad valstybė su jais dalinasi atsakomybę.
Antrasis, skirtas pensininkams, ypač pažeidžiamai grupei. Šie projektai grindžiami laisvu žmonių apsisprendimu, o ne gąsdinimais ar prievarta.
Dėdami pastangas kalbėtis, dalintis žiniomis ir patirtimi, kartu negalime nutylėti, kai valdantieji veikia žalingai valstybei, neatsakingai žaidžia žmonių likimais, diskriminuoja ir uždaro smulkųjį verslą, įveda absurdiškus draudimus.
Parodyti, kas kelia riziką Lietuvos žmonėms, kas juos žemina, segreguoja ir kiršina – mūsų, žmones girdinčių ir suprantančių, politikų pareiga.
Tą darėme ir darysime, kad ir kaip tas nepatiktų A. Kubiliui, nes mes, kaip ir visi Lietuvos žmonės, norime gyventi vieningoje, žmogaus teises ir jo orumą gerbiančioje valstybėje. Mūsų vertybės taip greitai nesikeičia, kaip keičiasi to paties A. Kubiliaus ar kitų konservatorių…
Gaila, kad konservatoriams reikia tik nuolatinio priešų ieškojimo, jie nori gyventi jiems aklai paklūstančioje ir nebylioje valstybėje, kurioje egzistuoja tik Landsbergiams pritariamai linksintys, savos nuomonės neturintys žmones, kuriems galima viskas – bet kokia kaina gyventi ir parazituoti valstybės sąskaita.
Kaip jie reaguoja į viską, kas ne pagal juos – puikiai parodė ir jų pakalikų reakcija į jiems nepatikusį prof. Igno Vėgėlės pasisakymą, kurio peržiūros artėja prie milijono.
O ar Karbauskio su Skverneliu įvestas 5-ių Lenkijos valstybės TV programų Lenkijos valstybine kalba transliavimas tarpukariu Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje už biudžetines lėšas, regis, darant arti 400 tūkst. išlaidų, nėra valstybės lėšų švaistymas, juolab, kad kartu tuo yra pažeidžiamas lietuvių kalbos valstybinis statusas šalies teritorijoje, pažeidžiamas Lietuvos valstybės suverenumas kalbos atžvilgiu. To valstybės lėšų ir turtų švaistymo atvejų Karbauskiui valdant rastume ir daugiau, pvz., vietoje to, kad už vieną kitą milijoną Šeštokų terminalas būtų praplėstas iki intermodalinio, – ar ne už 40 milijonų statytas Palemono terminalas ir t.t. Beje, šia statyba žlugdytas ir regionų vystymas…
Taip jau yra, kad mums naudingais tarptautiniais įstatymais, jų suteikiamomis galimybėmis mes nesinaudojame, o visokiais kvailumu stulbinančiais tiesiog kūlversčiais skubame kitus aplenkti, būti pirmūnais, stachanovcais.
Pvz., Tarptautinės teisės karo ir okupacijos palikimo įstatymais. Ta kalba Vilniaus krašte yra okupacijos palikimas. Nesuvokiamas kultūringa save laikančios valstybės politikų chamizmas, burliokiškas įžūlumas net prasižioti ta tema, šantažuojant mus ir dėl dar nesulenkėjusių PL lietuvių nutautinimo, ir dėl bendrų ES projektų mūsų teritorijoje sabotažo (kelių bei energetikos linijų tiesimo), tuo smarkiai stabdant mūsų šalies ūkio stiprėjimą.
Tokio pasityčiojimo iš kaimyninės valstybės, kaip MŪSŲ lėšomis išlaikoma jų TV transliacija, vilkinami arba apskritai trukdomi įgyvendinti ūkiniai projektai, – tokio ir Kremlius iš jų mokytis gali.