1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, vienas svarbiausių Lietuvos valstybės archyvų sistemos pokyčių buvo slaptųjų Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvų integravimas į valstybinių archyvų struktūrą.
Šiemet minint Lietuvos archyvų šimtmetį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą vienam iš Lietuvos archyvų istorijos puslapių – LKP ir KGB archyvų integravimui į Lietuvos valstybinių archyvų sistemą – apžvelgti.
Sovietinės okupacijos metais režimas griežtai reglamentavo archyvų veiklą, ribojo dokumentų naudojimą, priėjimą prie jų.
Ypač griežtai kontroliuoti svarbiausių režimo politinių ir represinių struktūrų – Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) – archyvai, kurie buvo įslaptinti ir neprieinami.
Tautinio atgimimo metais laisvėjanti visuomenė ėmė reikalauti visus Lietuvoje esančius archyvus perimti Lietuvos valstybės jurisdikcijon, išslaptinti dokumentus ir atverti archyvus, kad būtų atskleisti okupacinio režimo nusikaltimai, atkurta tautos atmintis ir istorinis teisingumas.
1990 m. vasario 13 d. buvo priimtas Lietuvos SSR archyvų įstatymas, kuriuo nustatyta, kad valstybinis archyvų fondas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, uždrausta žinybinė dokumentų nuosavybė, nustatyti baigtiniai dokumentų įslaptinimo terminai.
Visuomenei diskutuojant dėl sovietų valdžios nusikaltimų tyrimo ir įvertinimo, suvokta ypatinga LKP ir KGB dokumentų reikšmė.
Kad būtų užtikrintas šių dokumentų išsaugojimas, buvo siekiama slaptuosius LKP ir KGB archyvus perimti Lietuvos valstybės žinion.
Šių archyvų integravimas į Lietuvos valstybinių archyvų struktūrą buvo vienas svarbiausių Lietuvos archyvų sistemos pokyčių po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
1990 m. rugpjūčio 23 d. LKP archyvas buvo priimtas Lietuvos valstybės nuosavybėn ir įtrauktas į valstybinių archyvų sistemą.
1991 m. rugpjūčio 23 d. nutraukus SSRS KGB padalinio Lietuvoje veiklą, pradėtas jo dokumentų perėmimas valstybiniam saugojimui. Šis procesas tęsėsi net kelerius metus, iki 1996 m.
1995 m. spalio 10 d. buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, kurio pagrindinis uždavinys – saugoti buvusios SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir jai pavaldžių įstaigų dokumentus.
Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos archyvuose.
Parodą kuruoja Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
