Lietuvos ypatingasis archyvas pristato virtualią parodą „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“.
1946 m. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis Fultono mieste (JAV) nustatė, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“, už kurios esančias valstybes vis griežčiau prižiūri Sovietų Sąjunga.
Nuo to laiko teatre naudota geležinė uždanga per gaisrą scenai nuo salės atskirti virto pasakymu, reiškiančiu SSRS ir kitų socialistinių šalių politinį, karinį ir ideologinį atsiskyrimą nuo Vakarų, asmens laisvių, judėjimo ir žinių varžymą.
SSRS piliečiai neturėjo teisės laisvai emigruoti ar laikinai išvykti iš šalies. Emigruoti buvo leidžiama tik šeimų susijungimo tikslu ar kai kurioms etninėms grupėms (lenkams, vokiečiams, žydams). Pirmieji turistai į užsienį buvo išleisti tik 1955 m. Tačiau SSRS piliečiai, norintys išvykti į turistinę kelionę, privalėjo prašyti valdžios leidimo, gauti užsienio pasą, išvykimo leidimą ir turistinį kelialapį (o juos gaudavo tik maža dalis pageidavusių), o į privačią kelionę galėdavo vykti tik gavę iškvietimą iš giminaičių užsienyje.
Komunistinė valdžia bijojo, kad SSRS piliečiai gali pasilikti užsienyje ir ten pasiprašyti politinio prieglobsčio, todėl į užsienį buvo išleidžiami tik sovietinei santvarkai ištikimi ir gerai patikrinti žmonės, gavę partinių ir profesinių sąjungų komitetų patarimus bei saugumo leidimus. Turistinėse kelionėse, komandiruočių grupėse, laivuose išvykusieji buvo sekami saugumo agentų ir patikimų asmenų. Tiems, kurie pasitaikius progai ryždavosi pabandyti ištrūkti anapus „geležinės uždangos“, kilo pavojus ne tik savam, bet ir artimųjų likimui. Pabėgėliai į Vakarus buvo vadinami tėvynės išdavikais, jiems buvo skiriamos mirties bausmės už akių, įkalinimai lageriuose, o nuo XX a. 7 dešimtmečio – keliamos baudžiamosios bylos. Už bandymą pabėgti iš SSRS grėsė laisvės atėmimo ar priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje bausmės.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose yra duomenų apie mažiausiai 76 asmenis (jiems KGB iškėlė 44 baudžiamąsias bylas), kurie 1945–1985 m. sėkmingai pabėgo iš SSRS. 8 iš jų vėliau sugrįžo į sovietinę Lietuvą. Taip pat yra duomenų apie 320 asmenų (iš jų 175 žydų tautybės), kuriems ketinimai 1945–1988 m. jūros ar sausumos keliu įveikti „geležinę uždangą“ buvo nesėkmingi (jiems KGB iškėlė 125 baudžiamąsias bylas).
Parodoje pateikiamos 77 istorijos, kurias iliustruoja baudžiamosiose ir kitose KGB bylose saugomi dokumentai, nuotraukos, atimti laiškai, užsienio spaudos iškarpos. Eksponatų aprašuose trumpai pateikiamos pabėgimo ar ketinimo pabėgti aplinkybės bei priežastys, sovietinio režimo skirta bausmė.
Parodą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė.
