Rugpjūčio 26-28 dienomis Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Pakalniškių seniūnija, Radviliškio rajonas), vyks tęstinis teorinis ir praktinis seminaras „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro”.
Medinės architektūros išsaugojimo temai skirtame seminare šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas medinių pastatų stogo konstrukcijų ir dangų tvarkybos darbų temai, pastatų aplinkos bruožų – tvorų – tvarkymui ir atkūrimui ir medienos kenkėjų problemai spręsti. Registracija vyksta iki rugpjūčio 23-osios.
Senoje kaimavietėje, 18 ha plote, įkurtas muziejus, į kurį iš apylinkių perkeliami XIX a. ir XX a. pradžiai būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai.
2016 metais Aplinkosaugos ministerija ir etninės kultūros globos taryba Kleboniškių kaimą ir apylinkes pripažino vietove, geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus.
Seminare „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro” vyks diskusijos, praktiniai užsiėmimai, kuriuos ves žinovai ir tautodailininkai Karolis Mileška, Eugenijus Rimdžius, Jonas Dvėga.
Paskaitas skaitys dr. Laura Prascevičiūtė, Dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Vytautas Tamutis.
Seminaro programoje bus pristatomi medinių stogo dangų tipai, rūšys, atnaujinimo galimybės, konservavimo ir atnaujinimo darbų būdų parinkimas ir pagrindimas.
Seminare vyks 3-jų gryčių ir klėtelės stogo (kraigo, stoginuko), dengto nendrėmis, tvarkybos darbai (dangos parengimas, trūkstamos dangos fragmentų pakeitimas, papildymas).
Tvoros yra vienas svarbiausių gatvinio kaimo smulkiosios architektūros bruožų, Kleboniškių kaime-muziejuje jų ilgis siekia net 1.200 m.
Pilnoje mokymų programoje dalyvavusiems suteikiami dalyvio pažymėjimai, tačiau galima dalyvauti ir nepilnoje mokymų programoje.
Dalyviams suteikiamas dalinis maitinimas. Nakvynės skaičius muziejaus teritorijoje ribotas. Kontaktai registracijai: Agnė Žilinskaitė, tel.: 861381889, el. p.: zilinskaite.agne@gmail.com. 
Numatoma programa:
Rugpjūčio 26 d. (ketvirtadienis)
9.30-10.00 Atvykimas, registracija, kava ir susipažinimas.
10.00-11.30 Pasivaikščiojimas-diskusija Kleboniškių kaimo buities muziejuje: istorija, padėtis, galimybės. Dr. Laura Prascevičiūtė / Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis.
11.30-13.00 Nendriniai stogai: medžiagos, priemonės, priežiūra ir tvarkyba. I dalis. Nendrinių stogų žinovas Karolis Mileška.
13.00-14.00 Pietūs.
14.00-16.00 Nendriniai stogai: medžiagos, priemonės, priežiūra ir tvarkyba. II dalis. Nendrinių stogų žinovas Karolis Mileška.
16.00-18.00 Praktiniai užsiėmimai: medinių pastatų aplinkos bruožų – tvorų – tvarkymas ir atkūrimas. Žinovai, tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dvėga.
Rugpjūčio 27 d. (penktadienis)
10.00-11.30 Paskaita „Medines konstrukcijas gadinantys vabzdžiai ir jų kontrolė” Entomologas dr. Vytautas Tamutis / Vytauto Didžiojo universitetas.
11.30-13.00 Pristatymas „Medienos antiseptikai, impregnantai, biocidai” Vytas Zelenis / UAB „Retrorega“.
13.00-14.00 Pietūs.
14.00-18.00 Praktiniai užsiėmimai: medinių pastatų aplinkos bruožų – tvorų – tvarkymas ir atkūrimas. Meistrai, tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dvėga.
Rugpjūčio 28 d. (šeštadienis)
10.00-11.00 Medinis architektūros paveldas: nuo tvorų iki stogų. Dr. Rasa Bertašiūtė / Lietuvos liaudies buities muziejus.
11.00-13.00 Diskusija „Tradicija vs naujovės“ Dalyvauja renginio dalyviai, kviestiniai žinovai, svečiai.
13.00-14.00 Pietūs.
14.00-17.00 Praktiniai užsiėmimai: medinių pastatų aplinkos bruožų – tvorų – tvarkymas ir atkūrimas. Žinovai, tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dvėga.
P.S. Priklausomai nuo oro sąlygų ir nenumatytų aplinkybių programa gali būti keičiama.
Parengta pagal VšĮ Kultūros paveldo akademija pranešimą
Be kt. radijo laidoje aptartų temų, architektas A. Skiezgelas labai apgailestavo, kad kaimuose nestato tradicinio lietuviško kaimo namų –
Studija 50. Architektas Adomas Skiezgelas: miestas – kaip gyva erdvė
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000144808
Ir iš tiesų tai nesuvokiama. Ypač, kai verčiamasi kaimo turizmu. Juk ši architektūra gali taip praturtinti atostogautojų programą – priklausomai nuo to, kas jie, iš kur (o taip pat, kur atvažiavo – į pavienę sodybą ar kaimą), jie gali tiesiog pagyventi seno kaimo scenovaizdyje, gali kelioms dienoms būti paversti kaimiečiais (išmokti kokią ,,liberalesnę” karvytę ar ožkytę pamelžti, rūteles bei ridikėlius paravėti, su dalgiu prasieiti, su saule kėlę pusryčiams ko pagrybauti, iš šulinio vandens ištraukti, paskalbti, kaip kaime skalbdavo, cepelinams bulvių rankine tarka pritarkuoti ir t.t). Jie ant vieno lieptelio sėdėdami skalbinius vandeny teliuškuoja, o ant lieptelio netoliese Veroniką, ar kas kitas svajingą dainą dainuoja… O jei dar būtų kokia prijaukinta lūšis, kuri mokėtų hipnotizuoti juos nuo medžio šakos… Po to, kai pasidarbuos tešlą minkydami, duoną sau kepdami, su kauptuku lysves purendami, iš šulinio vandenį vaismedžiams girdyti traukdami, malkų pripjaudami, prikapodami, rietuvėn sukraudami ir pan., vakare, krisdami iš nuovargio, griežtos namų šeimniinkės būtų vejami mokytis šokti polką su ragučiais… (na, visai nusivariusius, leisgyvius galima palikti ten, kur tyso)
Pas juos gali dainininkai, keli artistai ar visas teatras atvažiuoti ir kažką iš klasikos suvaidinti natūroje (žinoma būtų darbo pritaikyti scenarijų natūrai. Reikėtų pasirūpinti ir vertimo įrašu ). O jei atostogautojai iš LT, vienas kitas gali ir vaidmenį tame spektaklyje gauti. Tiems, kas neieško atostogų ,,negyvenamoje saloje”, turėtų būti visai smagu. Čia galėtų ,,gamybinę praktiką” atlikti vaidybos ir dainavimo specialybių studentai, o ,,atoslūgių” metu kino studijos galėtų kažką filmuoti. Kai kuriuos spektaklius galima taip perdaryti, kad žiūrovai stebėtų vaidinimą ne sėdėdami, o tartum sekliai (ar tų laikų kaimo davatkėlės) tylutėliai paskui sekiodami…
Kadangi kiekvieno regiono statybų medžiagos, būdai, architektūra savita, tai ir architektūros studentai galėtų čia pasipraktikuoti, pasimokyti medžio namų statybos savo rankomis meno. Neįsivaizduoju architekto, kuris nemokėtų tašyti, obliuoti, kampinių rąstų galų sujungti, kokybiškai nendrėmis stogo uždengti. O mokėti ne tik nubraižyti ar nupiešti senovinį namą, bet ir permanyti jų statybos technologijos paslaptis TIKRAM architektui – būtina. Kaip gali projektuoti, jei pats neišbandei, nežinai, nejauti, kaip tavo sugalvoto namo rąstai toje ar kitoje vietoje jausis … Juolab būsimuosius architektus bei statybininkus rengiančiam dėstytojui. Taip būtų iš kartos į kartą perduodamas palyginti senas kaimo sodybų statybos būdas. (O, jei nepainioju, kažkur ?Molėtų ežero dugne buvo rastos kažkokių povandeninių buveinių? bet tai kita tema).
Jei mums tai rūpėtų, turizmui patraukliose vietovėse galėtų atsirasti bent pora tokių (mobilių) LEZų. Suprojektuoja, pastato, įrengia (be sumaniai užmaskuotų šiuolaikinių patogumų, dar namuose duonkepę su virykle, audimo stakles ir kt. įrengia, o kieme – kalvę, krosnį puodams žiesti, nežinau, kaip vadinama žolės ir šiaudų pjaustyklę su tokiu dideliu ratu), ir LEZas keliasi į kitą vietovę. Ir taip po visą Lietuvą. Manau, rastųsi vyrų, kurie mielai savo atostogas praleistų ten pasavanoriaudami.