Karantinas ir kai kurias verslo šakas dėl jo apėmusi krizė iš esmės nepakeitė nuomonės tų verslo įmonių, kurios mano, kad kaupimas darbuotojų naudai per gyvybės draudimą yra veiksminga motyvacijos priemonė. Vis dėlto jos potencialas Lietuvoje dar nėra išnaudojamas.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius per gyvybės draudimą prie darbuotojų lėšų kaupimo ateičiai prisidėjo daugiau kaip 9,5 tūkst. Įmonių. Iš jų daugiau nei 6 tūkst. įmonių yra pasirinkusios mokėti įmokas į darbuotojų asmenines gyvybės draudimo sutartis, likusios yra sudariusios kaupiamąsias gyvybės draudimo sutartis, kuriose naudos gavėjai yra darbuotojai.
Iš viso per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo apie 26,5 tūkst. darbuotojų, kuriuos darbdaviai vienaip ar kitaip motyvuoja kaupiamuoju gyvybės draudimu.
Tradicija neįsibėgėja
Ilgalaikis darbuotojų finansinis skatinimas ir motyvavimas darbdavio lėšomis per gyvybės draudimą yra abipusė nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
„Gyventojai vis aktyviau rūpinasi savo finansinės gerovės užsitikrinimu, todėl ir darbdavių įsitraukimas į kaupimą turi didelį potencialą. Kad išlaikytų darbuotojus ilgesnį laiką, į ateitį galvojančios įmonės taiko ilgalaikes motyvavimo priemones, tokias kaip akcijų opcionai arba kaupiamosios gyvybės draudimo sutartys su draudimo apsaugomis, kurios padeda sukaupti papildomas lėšas darbuotojo ateičiai“, – sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Vis dėlto kaupimo per gyvybės draudimą darbuotojų naudai tradicija Lietuvoje įsibėgėja sunkiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2021 m. pradžioje buvo 108 258 veikiančios įmonės, taigi darbuotojų naudai su gyvybės draudimu kol kas yra pasirinkusios kaupti 8,78 proc. įmonių. Ši tendencija nesikeičia jau kuris laikas.
Nors draudikai pastebi didėjantį gyventojų norą patiems rūpintis savo finansine ateitimi, bendras finansinio raštingumo mūsų šalyje lygis nėra aukštas, todėl reikalingas aktyvesnis visuomenės švietimas.
Turėtų prašyti patys darbuotojai
Viena iš įmonių, kurios yra apdraudusios savo darbuotojus investiciniu gyvybės draudimu – UAB „Coherent Solutions“. Lietuvoje įsteigto „Coherent Solutions“ centro generalinė direktorė Lina Šiumetė sako, kad įmonės naudų krepšelis yra grįstas požiūriu, kad įmonė yra stipri tiek, kiek stiprūs jos darbuotojai, o kad darbuotojas galėtų geriausiai atsiskleisti, jiems reikalingas saugumas dabar, užtikrintumas dėl ateities ir augimo potencialo išpildymas. Įmonės krepšelis, be ypatingai lankstaus sveikatos draudimo, ilgų darbostogų galimybės, mokymų centro paslaugų kompetencijų auginimui apima ir investicinį gyvybės bei nelaimingų atsitikimų draudimą.
Dėl teigiamo grįžtamojo ryšio iš Lietuvoje veikiančios bendrovės darbuotojų, keletas kitų šalių „Coherent Solutions“ biurų svarsto įsidiegti panašias naudas.
Tam, kad darbuotojų motyvavimas gyvybės draudimu Lietuvoje būtų populiaresnis, L. Šiumetės nuomone, pirmiausia reiktų šviesti darbuotojus, kad jie patys prašytų šios naudos iš darbdavių.
„Darbuotojai turėtų pageidauti, kad darbdavių suteikiamas krepšelis apimtų ir tokius produktus, kurie orientuoti į šeimos gerbūvį, investavimą į ateitį bei siekį geriau apsisaugoti nuo nenumatytų dalykų. Išsivysčiusiose šalyse investavimas, kaupimas ateičiai yra labai svarbi pajamų ir socialinės gerovės vyresniame amžiuje dalis, ko mums Lietuvoje dar tenka mokytis. Taigi draudimo produktai šiuo atžvilgiu siūlo nesudėtingą būdą būti investuotoju į savo ateitį“, – kalba L. Šiumetė.
Paskatintų švietimas kaip II pakopos pensijos atveju
A. Bakšinskas pritaria, kad aktyvesnį darbdavių įsitraukimą galėtų paskatinti darbuotojų ir jiems atstovaujančių darbo tarybų ar profsąjungų švietimas apie tai, kad yra galimybė gauti kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas iš darbdavių į darbuotojų privačias sutartis ir taip sukaupti lėšų didesnei darbuotojų pensijai ateityje.
Valstybės institucijos galėtų aktyviau šviesti visuomenę darbdavių įsitraukimo į kaupimą pensijai klausimais, kaip tai daroma II pakopos pensijos atveju.
„Darbdavių indėlis į papildomą kaupimą pensijai turėtų būti toks pat Valstybės strateginis tikslas kaip kiekvieno darbuotojo individualus dalyvavimas II pensijų pakopoje. Valstybė, vykdydama pensijų reformas, aiškiai rodo, kad prognozuojama valstybės mokamos pensijos dalis nuo buvusių pajamų tik mažės, todėl būtina skatinti gyventojus kaupti papildomai, ir darbdaviai čia galėtų būti Valstybės socialiniai partneriai“, – pažymi A. Bakšinskas.
