Profsąjungos: Pagrindinė žinutė darbuotojams – nerašykite jokio prašymo ką nors daryti savo noru

Padėtis susiklosčiusi dėl paskelbto karantino, kelia labai daug nerimo darbuotojams, kurie susiduria su didžiuliu spaudimu išeiti iš darbo, imti nemokamų atostogų ir prisiimti visą atsakomybę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino kaip tokiais atvejais reiktų elgtis.

„Pagrindinė žinutė darbuotojams – nerašykite jokio prašymo ką nors daryti savo noru: išeiti iš darbo, sutrumpinti darbo laiką, paimti mokamų ar nemokamų atostogų ar pan. Beveik visus parašytus prašymus darbuotojai gali atšaukti bet kada, išskyrus – dėl išėjimo iš darbo, kai galioja trijų darbo dienų terminas. Darbdavys turi pasiūlyti galimus variantus ir atsakomybe dalintis, o ne numesti ant darbuotojų pečių. Juolab kad vyriausybė ištransliavo aiškią žinutę, jog darbdaviai, kurie verčia darbuotojus eiti nemokamų atostogų arba apskritai išeiti iš darbo, negaus specialiosios valstybės paramos“, – sako LPSK pirmininkė I. Ruginienė.

Pasak jos, paprasčiausia išeitis – dirbti nuotoliniu būdu, jei tai yra įmanoma. Viešajame sektoriuje tai yra imperatyvi nuostata, privačiame – primygtinai patariama. Jei darbuotojai turi vaikų iki 10 m., jie gali gauti nedarbingumo pažymą, dėl kurios reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Kitais atvejais – darbdavys turi skelbti prastovą arba dalinį darbą. Tokiu atveju dalį atlyginimo mokės darbdavys, dalį – valstybė. Visi nurodymai dėl darbo sąlygų pakeitimo turi būti motyvuoti ir pateikiami raštu.

„Šiandien labai pažeidžiami jaučiasi darbuotojai, kurių nėra pasibaigęs bandomasis 3 mėn. laikotarpis. Jie  negali būti atleidžiami (arba gąsdinami atleidimais) vien motyvuojant, kad darbdavys yra nepatenkintas darbo rezultatais. Darbo ginčų praktika rodo, jog atleidimo priežastys turi būti labai aiškiai pagrįstos ir įrodomos. Net jeigu išties nėra kitos išeities, kaip tik atleisti darbuotojus, darbdavys turi nurodyti atleidimo pagrindą (ne dėl darbuotojų kaltės ar jų pačių noro), tuomet darbuotojai gali pretenduoti į išmokas, dar įsijungia ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo siūlomos galimybės“, – teigia LPSK vadovė.

Ji pastebi, jog įstaigose ir įmonėse, kur veikia profesinės sąjungos, jų pasirašytos kolektyvinės sutartys, darbuotojai nukenčia gerokai mažiau, o ir darbdaviai nepraranda žmonių, kurių prireiks vėl, kai gyvenimas grįš į savo vėžes. 

„Nors sakoma, kad ne laikas drausti namą, kai gaisras jau kaime, tačiau šiuo atveju tikrai galima spėti susiburti į profesinę sąjungą ir kolektyviai ginti savo interesus“, – sako I. Ruginienė.

LPSK taip pat visus darbuotojus įspėja, jog visi darbdavio siūlomi pakeitimai, susiję su darbo sąlygomis, turi būti išdėstyti raštu. Tuomet galima spręsti dėl jų teisėtumo. Žodiniai susitarimai – neturi juridinės galios. Profesinės sąjungos ragina darbdavius būti atsakingais ir daryti viską, kad darbuotojai neprarastų visų pajamų, nes tai atneš itin skaudžių ilgalaikių ekonominių pasekmių dėl smukusio vartojimo, jau nekalbant apie didžiulį stresą žmonėms.