Ketvirtadienis, 19 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?

www.alkas.lt
2020-12-18 17:55:50
153
PERŽIŪROS
0
Valstybinė darbo inspekcija

Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Laiku nesumokėtas darbo užmokestis – dažniausias Lietuvos darbuotojų ginčas su darbdaviais. Dėl pandemijos įvesto karantino padaugėjo nesutarimų dėl neteisėto atleidimo. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbdaviai imasi iš darbuotojų reikalauti padarytos materialinės žalos atlyginimo. Būtent tokias dažniausias darbuotojų ir darbdavių ginčų priežastis įvardija Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Per metus Darbo ginčų komisijos išnagrinėja apie 8 tūkst. darbo ginčų. Beveik kas 5 darbo ginčas išsprendžiamas šalims pasirašius taikos sutartį.

Lietuvos darbdavių konfederacijos deleguotas Darbo ginčų komisijų narys profesorius Gintautas Bužinskas atskleidžia, kad didžiąją dalį – net apie 75 proc. – kiekvienais metais nagrinėjamų darbo ginčų sudaro darbo užmokesčio pažeidimai. Ne išimtis ir šie metai. G. Bužinskas atkreipia dėmesį, kad pandemija lėmė išaugusį ginčų dėl neteisėto atleidimo skaičių. Jie sudaro 7 proc. visų darbo ginčų. Jam antrina ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduoja Jovita Pretzsch.

„Dabar darbo ginčuose labai didelį vaidmenį suvaidino pandemija. Vis daugiau darbuotojų kreipiasi į mus dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Itin dažnai sulaukiame restoranų, kavinių, viešbučių darbuotojų prašymų nagrinėti kilusius darbo ginčus,“ –  sako profsąjungos atstovė.

Ji teigia, kad darbdaviai iš tiesų geranoriškai pripažįsta pažeidimą, neprieštarauja, tačiau įvardija pandemijos sukeltas problemas, dėl kurių ir tenka spręsti ginčus.

Dažniausiai darbo ginčą inicijuoja darbuotojai, o darbdaviai dažniausiai kreipiasi tik dėl materialinės žalos atlyginimo. Maždaug apie 260 tokių bylų buvo išnagrinėta per šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau galima pastebėti augimo tendenciją.

Pasak G. Bužinsko, jo ir kolegų pareiga – stengtis, kad šalys ginčus išspręstų taikiai ir abipusiu nuolaidų būdu sudarytų taikos sutartį. 2020 metų I pusmetį tokiu būdu buvo išspręsta daugiau negu 700 bylų. Šią tendenciją patvirtina ir tie atvejai, kai ieškovas atsisako savo reikalavimų.

„Dažnas atvejis, kai darbuotojas kreipiasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o darbdavys, apie tai sužinojęs, paskuba atsiskaityti ir darbuotojas atsiima savo prašymą,“ – tvirtina Darbo ginčų komisijų narys.

„Kai kalbame apie atleidimo iš darbo teisėtumą, neretai taikos sutartis baigiasi tuo, kad vienas sutarties punktų būna šalių susitarimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, pavyzdžiui, darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu vietoj to, kai pirminiame prašyme buvo atleistas už šiurkštų darbo funkcijų pažeidimą,“ – aiškina G. Bužinskas.

Specialisto teigimu, atleidimo priežastis turi didelės įtakos tiek darbuotojo finansinei situacijai, tiek jo reputacijai. Atleistas už šiukštų darbo teisių pažeidimą darbuotojas netenka teisės gauti socialinę išmoką, taip pat nukenčia jo reputacija. Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikus patvirtintą taikos sutartį, „Sodra“ leidžia pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir tuomet duomenų bazėje atsiranda naujas įrašas, kuris tenkina abi puses.

Dėl taikos sutarčių naudos šalims pritaria ir profsąjungos atstovė J. Pretzch. Jos teigimu, toks būdas palankus abiem pusėms, nes taikos sutartis įsigalioja tą pačią dieną, kai yra sudaroma, šalims nebereikia laukti, priimamas aiškus sprendimas, kuris užfiksuojamas raštišku dokumentu.

Per 8 darbo metus Darbo ginčų komisijose profesorius G. Bužinskas įžvelgia didelę darbo ginčų komisijų pažangą: „Tik apie 10 proc. komisijų sprendimų skundžiami teismams ir tik 10 proc. tų teismui pateiktų sprendimų yra naikinami. Tai geri rezultatai, kuriais galime džiaugtis. Jeigu manęs paklaustų, ar darbo ginčų komisijos vis dar tebevykdo savo misiją – manau, tikrai taip.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Darbo inspekcija pataria, ką daryti, jei jus ketina atleisti iš darbo
  2. Darbo inspekcija paaiškino, ar darbdaviai teisūs perrašydami darbo sutartis
  3. LPSK griežtai nesutinka su darbdavių siūlomais Darbo kodekso pakeitimais
  4. Prof. T. Davulis. Ką reikia žinoti apie darbuotojų ir darbdavių teises epidemijos laikotarpiu?
  5. Komfortiška darbo aplinka – ne prioritetinis darbdavių rūpestis
  6. Antroji Pandemijos banga parodė: darbuotojai vėl susiduria su darbdavių piktnaudžiavimu
  7. Nauji DK pakeitimai padės spręsti darbuotojų ir darbdavių ginčus
  8. Jau galima kreiptis į darbo ginčų komisijas
  9. Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą
  10. Darbo ginčų komisija: per 9 mėnesius – 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai
  11. Daugiausia traumų darbuotojai patiria pirmaisiais darbo metais
  12. R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius
  13. Prezidentė pasirašė naująjį darbo kodeksą
  14. Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus
  15. Per ketverius metus neteisėto darbo patikros padvigubėjo

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • P.Skutas apie Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos
  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lapkričio 19-osios horoskopas: kaip elgtis turint pranašumą?
  • Automobilio priežiūros išlaidos: kokius darbus vairuotojai gali atlikti patys?
  • Švarus oras namuose prasideda nuo tinkamo filtro: ką svarbu žinoti prieš jį keičiant?
  • Nuosavas namas ir didelis sklypas: svajonė, kuri virsta antru darbu?

Kiti Straipsniai

Gripas

Ką svarbu žinoti susirgus: nuo ligos išmokų iki atostogų ir atleidimo iš darbo

2026 11 15
Dirbtinis intelektas

Beveik du trečdaliai lietuvių nėra gavę DI mokymų darbe: žinovė įspėja apie galimas pasekmes

2026 11 02
Vėlinės

Darbas per Vėlines turi būti apmokamas bent dvigubai

2026 10 29
Alkas.lt nuotr.

Nuo lapkričio keičiasi Darbo kodeksas

2026 10 28
Kompiuteris

Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada reikia susitarimo?

2026 10 27
Pinigai

Seimas ėmėsi siūlymo didinti biudžetinių įstaigų, pedagoginių ir mokslo darbuotojų atlyginimus

2026 10 20
Nuotolinis darbas

Darbuotojams Lietuvoje vien atlyginimo nebepakanka

2026 10 18
Septyni darbuotojai prie posėdžių stalo šviesiame biure

Atlyginimo nebepakanka: kas Lietuvos darbuotojus skatina likti darbovietėje?

2026 10 14
Darbo atmosfera

Darbo rinkoje – paradoksali padėtis: darbuotojų trūksta, tačiau darbdaviai tapo išrankesni 

2026 10 12
Kompiuteris

Ruošiamasi skaidraus atlygio pokyčiams: kaip ir kokius duomenis darbdaviai teiks „Sodrai“?

2026 10 10

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • P.Skutas apie Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos
  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • Naivus klausimas apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
Kitas straipsnis
Dainius Kreivys | lrt.lt nuotr.

D. Kreivys: Baltarusijos atsisakymas bendradarbiauti su ENSREG – visiškai nepriimtinas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai