Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?

Laiku nesumokėtas darbo užmokestis – dažniausias Lietuvos darbuotojų ginčas su darbdaviais. Dėl pandemijos įvesto karantino padaugėjo nesutarimų dėl neteisėto atleidimo. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbdaviai imasi iš darbuotojų reikalauti padarytos materialinės žalos atlyginimo. Būtent tokias dažniausias darbuotojų ir darbdavių ginčų priežastis įvardija Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Per metus Darbo ginčų komisijos išnagrinėja apie 8 tūkst. darbo ginčų. Beveik kas 5 darbo ginčas išsprendžiamas šalims pasirašius taikos sutartį.

Lietuvos darbdavių konfederacijos deleguotas Darbo ginčų komisijų narys profesorius Gintautas Bužinskas atskleidžia, kad didžiąją dalį – net apie 75 proc. – kiekvienais metais nagrinėjamų darbo ginčų sudaro darbo užmokesčio pažeidimai. Ne išimtis ir šie metai. G. Bužinskas atkreipia dėmesį, kad pandemija lėmė išaugusį ginčų dėl neteisėto atleidimo skaičių. Jie sudaro 7 proc. visų darbo ginčų. Jam antrina ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduoja Jovita Pretzsch.

„Dabar darbo ginčuose labai didelį vaidmenį suvaidino pandemija. Vis daugiau darbuotojų kreipiasi į mus dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Itin dažnai sulaukiame restoranų, kavinių, viešbučių darbuotojų prašymų nagrinėti kilusius darbo ginčus,“ –  sako profsąjungos atstovė.

Ji teigia, kad darbdaviai iš tiesų geranoriškai pripažįsta pažeidimą, neprieštarauja, tačiau įvardija pandemijos sukeltas problemas, dėl kurių ir tenka spręsti ginčus.

Dažniausiai darbo ginčą inicijuoja darbuotojai, o darbdaviai dažniausiai kreipiasi tik dėl materialinės žalos atlyginimo. Maždaug apie 260 tokių bylų buvo išnagrinėta per šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau galima pastebėti augimo tendenciją.

Pasak G. Bužinsko, jo ir kolegų pareiga – stengtis, kad šalys ginčus išspręstų taikiai ir abipusiu nuolaidų būdu sudarytų taikos sutartį. 2020 metų I pusmetį tokiu būdu buvo išspręsta daugiau negu 700 bylų. Šią tendenciją patvirtina ir tie atvejai, kai ieškovas atsisako savo reikalavimų.

„Dažnas atvejis, kai darbuotojas kreipiasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o darbdavys, apie tai sužinojęs, paskuba atsiskaityti ir darbuotojas atsiima savo prašymą,“ – tvirtina Darbo ginčų komisijų narys.

„Kai kalbame apie atleidimo iš darbo teisėtumą, neretai taikos sutartis baigiasi tuo, kad vienas sutarties punktų būna šalių susitarimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, pavyzdžiui, darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu vietoj to, kai pirminiame prašyme buvo atleistas už šiurkštų darbo funkcijų pažeidimą,“ – aiškina G. Bužinskas.

Specialisto teigimu, atleidimo priežastis turi didelės įtakos tiek darbuotojo finansinei situacijai, tiek jo reputacijai. Atleistas už šiukštų darbo teisių pažeidimą darbuotojas netenka teisės gauti socialinę išmoką, taip pat nukenčia jo reputacija. Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikus patvirtintą taikos sutartį, „Sodra“ leidžia pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir tuomet duomenų bazėje atsiranda naujas įrašas, kuris tenkina abi puses.

Dėl taikos sutarčių naudos šalims pritaria ir profsąjungos atstovė J. Pretzch. Jos teigimu, toks būdas palankus abiem pusėms, nes taikos sutartis įsigalioja tą pačią dieną, kai yra sudaroma, šalims nebereikia laukti, priimamas aiškus sprendimas, kuris užfiksuojamas raštišku dokumentu.

Per 8 darbo metus Darbo ginčų komisijose profesorius G. Bužinskas įžvelgia didelę darbo ginčų komisijų pažangą: „Tik apie 10 proc. komisijų sprendimų skundžiami teismams ir tik 10 proc. tų teismui pateiktų sprendimų yra naikinami. Tai geri rezultatai, kuriais galime džiaugtis. Jeigu manęs paklaustų, ar darbo ginčų komisijos vis dar tebevykdo savo misiją – manau, tikrai taip.“