Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.
Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas ne trumpesnes kaip 10 minučių ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros.
VDI įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose – dėl apsnigtų ar apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus ir nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, pvz., potencialiai pavojingais įrenginiais, kėlimo kranais. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20°C).
