Beveik prieš dešimtmetį Pietų Afrikos Respublikos bėgikas Oskaras (Oscar) Pistorius pateko į istoriją, kai Londono olimpinėse žaidynėse į sprinto trasą su sveikais bėgikais leidosi turėdamas protezuotas kojas.
Atletui amputuotos abi kojos, o jis bėgo prie bigių prisitvirtinęs iš anglies pluošto pagamintus spyruokliuojančius plokščius protezus. Visa tai – tik dėl kasdien tobulėjančių technologijų, keičiančių žmogaus gyvenimą.
Tai puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda pilnai atkurti žmogaus kūno funkcijas ir neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
Šią techniką, plačiai naudojamą gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose projektuoja ir kuria biomechanikos inžinieriai.
Apie šią sritį, karjeros galimybes ir darbo ypatumus pasakoja UAB „Ortho Baltic“ Klinikinės inžinerijos tyrimų grupės vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventė Milda Rondamanskienė.
– Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
– Techninių naujovių centre kuriami ir gaminami naujoviški gaminiai – individualūs implantai (pavyzdžiui, klubo sąnario, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario; implantai veido rekonstrukcijai, kaukolės defektų aloplastikai), indvidualūs chirurginiai instrumentai (gidai), programinė įranga prieš–operaciniam planavimui ir kt. Be to, vykdome ir mokslinius tarptautinius bei nacionalinius projektus.
Dienų būna įvairių – tai labai priklauso nuo esamų įmonės/komandos darbų, jų pirmenybių ir esamų užsakymų. Būna ramių dienų, kai darbuojuosi tik prie ekrano (pandemijos metu tai buvo dažniausiai).
Tačiau būna ir įvairesnių dienų – labiau chaotiškų: kai tenka pravesti seminarą ar skaityti pranešimą, vykti į konferencijas; kai tenka priimti nemažai svarbių sprendimų ar pabaigti įgyvendinti tam tikras didesnio masto užduotis, susijusias su skirtingais gaminiais ar procesais;
įgyvendinti pakeitimus, siekiant atitikti naujai išleistus medicinos priemones reguliuojančius teisės aktus; spręsti sudėtingus klinikinius atvejus – bendraujame su chirurgais, virtualiai rengiame kaulinių defektų užpildymą, implantų ar gidų dizainą, implantavimo operacijos eigą; ar kai vykstu į ligonines dalyvauti operacijose, kurių metu panaudojamos mūsų komandos pagamintos medicinos priemonės.
Tokia darbo dienų įvairovė ir nuolatinis kopimas aukštyn pritaikant ir tobulinant skirtingus gebėjimus išmokė štai ko – kad darbo dienos sėkmė prasideda dar vakare, ir kad labai svarbu visapusiškas rūpinimasis savimi, įskaitant kokybišką poilsį, miegą, bei kitas rekreacines veiklas.
Kokybiškai pailsėjus, išsimiegojus, veiksmingiau dirba smegenys, geriau sutelkiame dėmesį ir mažiname klaidų pavojų.
Taip pat, kad darbo dieną geriausia pradėti nuo jos plano. Man pasiteisina trumpi 10–15 min pasitarimai su komanda arba su konkrečiu kolega (priklausomai nuo darbų pobūdžio) – pasirenkame svarbiausius dienos darbus, pasiskirstome užduotis, išsakome kilusius iššūkius ir susidėliojame žingsnius jų įveikimui.
Kai kuriems labiau patinka užduotis rytojui numatyti darbo dienos pabaigoje. Nepaisaint to, ar tai daroma ryte ar iš vakaro – planuoti yra labai naudinga. Net jei ir tenka planą pakeisti, iškilus netikėtiems iššūkiams.
Nemažiau svarbu skirti dėmesio ir laiko retrospektyviai peržvelgti padarytas klaidas, net ir mažas ar tas, kurios pasikartoja – panaudoti jas kaip pamokas tobulėjimui, t.y. kažką pakeisti taip, kad sumažintume tokių klaidų pavojų ateityje.
– Kas Jūsų darbe įdomiausia?
– Biomechanikos sritis – individualių medicinos priemonių kūrimas, pritaikant naujausias technologijas, 3D spausdinimą, kokybės kontrolės technologijas, neleidžia nuobodžiauti.
Ši sritis visame pasaulyje sparčiai keičiasi, tad turime nuolat sekti, kas vyksta. Ne tik stebėti, kaip veikia ir auga kiti rinkos žaidėjai, bet ir neatsilikti nuo besikeičiančio medicinos priemonių reguliavimo, prie kurio turime prisitaikyti ir pritaikyti savo gaminius.
Labai džiaugiuosi dirbdama ten, kur gaminiai kuriami nuo – iki. Investuojame į naujoviškus sprendimus, kuriame naujus gaminius, čia pat, įmonėje, ir gaminame: tiesiogiai bendraujame su medicinos žinovais, į kiekvieną klinikinį atvejį žiūrime individualiai.
Esu čia beveik nuo skyriaus istorijos pradžios, prisidedu prie gaminių gyvavimo: nuo pat pirmojo gaminio sumanymo atsiradimo, gamybos kelio planavimo ir sudarymo, gaminio įregistravimo, iki pat šio gaminio užsakymų įgyvendinimo ir gaminio tobulinimo, kai pagamintas individualus gaminys palengvina medicinos žinovo darbą sprendžiant sudėtingų klinikinių atvejų gydymą ir pagerina paciento gyvenimo kokybę – tai ir yra man įdomiausia bei suteikia prasmingumo jausmą.
– Kokius įgūdžius, įgytus universitete, naudojate ir taikote darbe?
– Studijų metu mokėmės įvairių sričių modulius – nuo įvairių inžinerijos krypčių iki anatomijos. Taip pat ir praktiniai darbai apėmė įvairias sritis. O kursiniai ir baigiamieji darbai šias sritis apjungė.
Tad, kalbant apie įgytas žinias, tenka pritaikyti daug ką. Pamenu, kad, pirmaisiais karjeros metais ieškodama atsakymų į kai kuriuos darbe iškilusius klausimus, esu atsivertusi senus universiteto paskaitų užrašus.
Kalbant apie įgūdžių kūrimą – svarbu ne tik tam tikro dalyko išmanymas, bet ir mąstymo būdas. Įgūdis susieti skirtingų sričių žinias – vertybė. Biomechanikos studijose toks įgūdis ir lavinamas. Tai taikau ir darbe.
Gebėjimas apjungti skirtingas gebėjimus siekiant tam tikro tikslo rinkoje yra labai vertinamas. Ir pati geriau jaučiuosi matydama platesnį vaizdą – pavyzdžiui, išmanydama gaminį nuo metalo miltelių tiekėjo pasirinkimo iki jau pagaminto gaminio veikimo žmogaus kūne.
Tokia plati matymo perspektyva naudinga ne tik kaip žinovui, bet ir įveikiant asmeninio gyvenimo iššūkius ar vystant pomėgius.
– Kaip vertinate dabartinį absolventų profesinį pasirengimo lygį?
– Keletas sutiktų absolventų buvo labai skirtingi, nors juose galima pastebėti šią bendrą savybę – nuovoką, kaip inžinerinės ar medžiagotyros žinios galėtų būti pritaikomos medicinos srityje.
Rinkdamiesi žmones į savo komandą žvelgiame individualiai – tiek į profesinį pasirengimą, tiek ir į asmenines savybes ar gebėjimus.
– Ką, Jūsų nuomone, būtų galima pakeistu studijų procese, norint geriau paruošti kvalifikuotus inžinierius?
– Manau, kad daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai studijavau. Pavyzdžiui, neseniai teko pamatyti biomechanikos laboratoriją – mano akimis, ji jau nebeatpažįstama.
Tai labai sveikintina: praktiniai darbai labai svarbu, tad linkiu šią laboratoriją ir toliau plėsti.
Manau, kad studentams kuo anksčiau reikėtų daryti darbus (ar mokytis modulio(-ių), kurie lavintų gebėjimą panaudoti inžinerines žinias medicinos srityje.
Taip pat reikėtų skirti dėmesio tam, kad studentai geriau suprastų medicinos priemonių reguliavimą, standartų reikalavimus ir, kaip įgyvendinti šių reikalavimų atitikimą.
Kitas svarbus dalykas – skirti dėmesio klaidoms – paskaitų ar praktinių užsiėmimų metu įvardinti dažniausiai pasikartojančias klaidas ir jų pasekmės bei galimus sprendimus. taip pat – sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, padarius tam tikrą klaidą skaičiavimuose, brėžiniuose, pagalvoti, kokios galimos šios klaidos priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai.
– Kas Jūsų įmonėje yra kertinis dalykas, kuriuo galite ar ketinate pritraukti inžinierius į savo įmonę?
– Išsiskiriame keletu dalykų. Pirma, įgyvendiname gaminių atsiradimą nuo pat pirmųjų žingsnių – patys kuriame ir gaminame naujoviškus gaminius.
Lietuvoje žymiai daugiau yra įmonių, kurios tik platina užsienio gamintojų gaminius, o mes viską darome vietoje. Tačiau gaminių kūrime bendradarbiaujame ir su žinovais, įmonėmis iš įvairių šalių.
Antra, pasitelkiame pažangias technologijas: radiologinių vaizdų inžinerijos technologijos, virtualus modeliavimas ir prieš–operacinis planavimas, AI (angl. Artificial intelligence), CDSS (angl. Clinical Decision Support System), įvairių biosuderinamų medžiagų 3D spausdinimas, pažangus nedestruktyvusis implantų bandymas virtualioje aplinkoje bei šiuolaikiniai kokybės kontrolės ir gaminio validacijos sprendimai – visa tai įgalina kurti asmeninius implantus ir chirurginius instrumentus, kurie projektuojami ant individualaus žmogaus anatominių modelių, gautų iš šio ligonio radiologinių tyrimų vaizdų.
Šis naujas implantų projektavimo ir gamybos būdas iš pagrindų keičia nusistovėjusią tvarką – chirurgai, vietoje to, kad rinktųsi iš standartinių implantų, dabar gali tiesiog nurodyti konstrukcines ir funkcines specifikacijas, kurias implantas turi tenkinti.
Didelis dėmesys kokybei lemia tai, kad esame žinomi pasauliniu mastu, kaip žinomų ir kokybiškų gaminių gamintojai.
Trečia, prisidedame prie Lietuvos naujovių kūrimo – esame pirmieji, kurie metalo 3D spausdinimą atnešė į Pabaltijį, taip pat pirmieji, gaminantys tokio tipo implantus (gidus).
Tikimės ateityje ir toliau prisidėti prie šalies naujovių kūrimo bei prie to, kad tokios medicinos priemonės būtų labiau prieinamos žmonėms Lietuvoje.
Tad „Ortho Baltic“ – puiki vieta išsamiai susipažinti su naujomis gamybos technologijomis, pamatyti individualių medicinos priemonių gamybos „virtuvę“; Taip pat, kadangi daug dėmesio skiriame gaminių tobulinimui ir naujų gaminių kūrimui, plačiai atveriame karjeros galimybių duris.
###
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.
VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką sutelktas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.
Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
