Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių

www.alkas.lt
2021-07-22 07:04:56
0
M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių

M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių | VILNIUS TECH nuotr.

Beveik prieš dešimtmetį Pietų Afrikos Respublikos bėgikas Oskaras (Oscar) Pistorius pateko į istoriją, kai Londono olimpinėse žaidynėse į sprinto trasą su sveikais bėgikais leidosi turėdamas protezuotas kojas.

Atletui amputuotos abi kojos, o jis bėgo prie bigių prisitvirtinęs iš anglies pluošto pagamintus spyruokliuojančius plokščius protezus. Visa tai – tik dėl kasdien tobulėjančių technologijų, keičiančių žmogaus gyvenimą.

Tai puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda pilnai atkurti žmogaus kūno funkcijas ir neįgaliesiems integruotis į visuomenę.

Šią techniką, plačiai naudojamą gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose projektuoja ir kuria biomechanikos inžinieriai.

Apie šią sritį, karjeros galimybes ir darbo ypatumus pasakoja UAB „Ortho Baltic“ Klinikinės inžinerijos tyrimų grupės vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventė Milda Rondamanskienė.

UAB „Ortho Baltic“ Klinikinės inžinerijos tyrimų grupės vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventė Milda Rondamanskienė | Asmeninio albumo nuotr.
– Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

– Techninių naujovių centre kuriami ir gaminami naujoviški gaminiai – individualūs implantai (pavyzdžiui, klubo sąnario, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario; implantai veido rekonstrukcijai, kaukolės defektų aloplastikai), indvidualūs chirurginiai instrumentai (gidai), programinė įranga prieš–operaciniam planavimui ir kt. Be to, vykdome ir mokslinius tarptautinius bei nacionalinius projektus.

Dienų būna įvairių – tai labai priklauso nuo esamų įmonės/komandos darbų, jų pirmenybių ir esamų užsakymų. Būna ramių dienų, kai darbuojuosi tik prie ekrano (pandemijos metu tai buvo dažniausiai).

Tačiau būna ir įvairesnių dienų – labiau chaotiškų: kai tenka pravesti seminarą ar skaityti pranešimą, vykti į konferencijas; kai tenka priimti nemažai svarbių sprendimų ar pabaigti įgyvendinti tam tikras didesnio masto užduotis, susijusias su skirtingais gaminiais ar procesais;

įgyvendinti pakeitimus, siekiant atitikti naujai išleistus medicinos priemones reguliuojančius teisės aktus; spręsti sudėtingus klinikinius atvejus – bendraujame su chirurgais, virtualiai rengiame kaulinių defektų užpildymą, implantų ar gidų dizainą, implantavimo operacijos eigą; ar kai vykstu į ligonines dalyvauti operacijose, kurių metu panaudojamos mūsų komandos pagamintos medicinos priemonės.

Tokia darbo dienų įvairovė ir nuolatinis kopimas aukštyn pritaikant ir tobulinant skirtingus gebėjimus išmokė štai ko – kad darbo dienos sėkmė prasideda dar vakare, ir kad labai svarbu visapusiškas rūpinimasis savimi, įskaitant kokybišką poilsį, miegą, bei kitas rekreacines veiklas.

Kokybiškai pailsėjus, išsimiegojus, veiksmingiau dirba smegenys, geriau sutelkiame dėmesį ir mažiname klaidų pavojų.

Taip pat, kad darbo dieną geriausia pradėti nuo jos plano. Man pasiteisina trumpi 10–15 min pasitarimai su komanda arba su konkrečiu kolega (priklausomai nuo darbų pobūdžio) – pasirenkame svarbiausius dienos darbus, pasiskirstome užduotis, išsakome kilusius iššūkius ir susidėliojame žingsnius jų įveikimui.

Kai kuriems labiau patinka užduotis rytojui numatyti darbo dienos pabaigoje. Nepaisaint to, ar tai daroma ryte ar iš vakaro – planuoti yra labai naudinga. Net jei ir tenka planą pakeisti, iškilus netikėtiems iššūkiams.

Nemažiau svarbu skirti dėmesio ir laiko retrospektyviai peržvelgti padarytas klaidas, net ir mažas ar tas, kurios pasikartoja – panaudoti jas kaip pamokas tobulėjimui, t.y. kažką pakeisti taip, kad sumažintume tokių klaidų pavojų ateityje.

– Kas Jūsų darbe įdomiausia?  

– Biomechanikos sritis – individualių medicinos priemonių kūrimas, pritaikant naujausias technologijas, 3D spausdinimą, kokybės kontrolės technologijas, neleidžia nuobodžiauti.

Ši sritis visame pasaulyje sparčiai keičiasi, tad turime nuolat sekti, kas vyksta. Ne tik stebėti, kaip veikia ir auga kiti rinkos žaidėjai, bet ir neatsilikti nuo besikeičiančio medicinos priemonių reguliavimo, prie kurio turime prisitaikyti ir pritaikyti savo gaminius.

Labai džiaugiuosi dirbdama ten, kur gaminiai kuriami nuo – iki. Investuojame į naujoviškus sprendimus, kuriame naujus gaminius, čia pat, įmonėje, ir gaminame: tiesiogiai bendraujame su medicinos žinovais, į kiekvieną klinikinį atvejį žiūrime individualiai.

Esu čia beveik nuo skyriaus istorijos pradžios, prisidedu prie gaminių gyvavimo: nuo pat pirmojo gaminio sumanymo atsiradimo, gamybos kelio planavimo ir sudarymo, gaminio įregistravimo, iki pat šio gaminio užsakymų įgyvendinimo ir gaminio tobulinimo, kai pagamintas individualus gaminys palengvina medicinos žinovo darbą sprendžiant sudėtingų klinikinių atvejų gydymą ir pagerina paciento gyvenimo kokybę – tai ir yra man įdomiausia bei suteikia prasmingumo jausmą.

M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių | VILNIUS TECH nuotr.
– Kokius įgūdžius, įgytus universitete, naudojate ir taikote darbe?

– Studijų metu mokėmės įvairių sričių modulius – nuo įvairių inžinerijos krypčių iki anatomijos. Taip pat ir praktiniai darbai apėmė įvairias sritis. O kursiniai ir baigiamieji darbai šias sritis apjungė.

Tad, kalbant apie įgytas žinias, tenka pritaikyti daug ką. Pamenu, kad, pirmaisiais karjeros metais ieškodama atsakymų į kai kuriuos darbe iškilusius klausimus, esu atsivertusi senus universiteto paskaitų užrašus.

Kalbant apie įgūdžių kūrimą – svarbu ne tik tam tikro dalyko išmanymas, bet ir mąstymo būdas. Įgūdis susieti skirtingų sričių žinias – vertybė. Biomechanikos studijose toks įgūdis ir lavinamas. Tai taikau ir darbe.

Gebėjimas apjungti skirtingas gebėjimus siekiant tam tikro tikslo rinkoje yra labai vertinamas. Ir pati geriau jaučiuosi matydama platesnį vaizdą – pavyzdžiui, išmanydama gaminį nuo metalo miltelių tiekėjo pasirinkimo iki jau pagaminto gaminio veikimo žmogaus kūne.

Tokia plati matymo perspektyva naudinga ne tik kaip žinovui, bet ir įveikiant asmeninio gyvenimo iššūkius ar vystant pomėgius.

– Kaip vertinate dabartinį absolventų profesinį pasirengimo lygį?

– Keletas sutiktų absolventų buvo labai skirtingi, nors juose galima pastebėti šią bendrą savybę – nuovoką, kaip inžinerinės ar medžiagotyros žinios galėtų būti pritaikomos medicinos srityje.

Rinkdamiesi žmones į savo komandą žvelgiame individualiai – tiek į profesinį pasirengimą, tiek ir į asmenines savybes ar gebėjimus.

M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių | VILNIUS TECH nuotr.
– Ką, Jūsų nuomone, būtų galima pakeistu studijų procese, norint geriau paruošti kvalifikuotus inžinierius?

– Manau, kad daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai studijavau. Pavyzdžiui, neseniai teko pamatyti biomechanikos laboratoriją – mano akimis, ji jau nebeatpažįstama.

Tai labai sveikintina: praktiniai darbai labai svarbu, tad linkiu šią laboratoriją ir toliau plėsti.

Manau, kad studentams kuo anksčiau reikėtų daryti darbus (ar mokytis modulio(-ių), kurie lavintų gebėjimą panaudoti inžinerines žinias medicinos srityje.

Taip pat reikėtų skirti dėmesio tam, kad studentai geriau suprastų medicinos priemonių reguliavimą, standartų reikalavimus ir, kaip įgyvendinti šių reikalavimų atitikimą.

Kitas svarbus dalykas – skirti dėmesio klaidoms – paskaitų ar praktinių užsiėmimų metu įvardinti dažniausiai pasikartojančias klaidas ir jų pasekmės bei galimus sprendimus. taip pat – sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, padarius tam tikrą klaidą skaičiavimuose, brėžiniuose, pagalvoti, kokios galimos šios klaidos priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai.

– Kas Jūsų įmonėje yra kertinis dalykas, kuriuo galite ar ketinate pritraukti inžinierius į savo įmonę?

– Išsiskiriame keletu dalykų. Pirma, įgyvendiname gaminių atsiradimą nuo pat pirmųjų žingsnių – patys kuriame ir gaminame naujoviškus gaminius.

Lietuvoje žymiai daugiau yra įmonių, kurios tik platina užsienio gamintojų gaminius, o mes viską darome vietoje. Tačiau gaminių kūrime bendradarbiaujame ir su žinovais, įmonėmis iš įvairių šalių.

Antra, pasitelkiame pažangias technologijas: radiologinių vaizdų inžinerijos technologijos, virtualus modeliavimas ir prieš–operacinis planavimas, AI (angl. Artificial intelligence), CDSS (angl. Clinical Decision Support System), įvairių biosuderinamų medžiagų 3D spausdinimas, pažangus nedestruktyvusis implantų bandymas virtualioje aplinkoje bei šiuolaikiniai kokybės kontrolės ir gaminio validacijos sprendimai – visa tai įgalina kurti asmeninius implantus ir chirurginius instrumentus, kurie projektuojami ant individualaus žmogaus anatominių modelių, gautų iš šio ligonio radiologinių tyrimų vaizdų.

Šis naujas implantų projektavimo ir gamybos būdas iš pagrindų keičia nusistovėjusią tvarką – chirurgai, vietoje to, kad rinktųsi iš standartinių implantų, dabar gali tiesiog nurodyti konstrukcines ir funkcines specifikacijas, kurias implantas turi tenkinti.

Didelis dėmesys kokybei lemia tai, kad esame žinomi pasauliniu mastu, kaip žinomų ir kokybiškų gaminių gamintojai.

Trečia, prisidedame prie Lietuvos naujovių kūrimo – esame pirmieji, kurie metalo 3D spausdinimą atnešė į Pabaltijį, taip pat pirmieji, gaminantys tokio tipo implantus (gidus).

Tikimės ateityje ir toliau prisidėti prie šalies naujovių kūrimo bei prie to, kad tokios medicinos priemonės būtų labiau prieinamos žmonėms Lietuvoje.

Tad „Ortho Baltic“ – puiki vieta išsamiai susipažinti su naujomis gamybos technologijomis, pamatyti individualių medicinos priemonių gamybos „virtuvę“; Taip pat, kadangi daug dėmesio skiriame gaminių tobulinimui ir naujų gaminių kūrimui, plačiai atveriame karjeros galimybių duris.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.

VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką sutelktas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.

Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: Dubajaus ateities mieste – vertikali žemdirbystė, autobusai be vairuotojų ir tvarumo idėjos (video)
  2. Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
  3. Penkios šių laikų naujovės, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti
  4. Sostinės pensininkai domisi 3D technologijomis: dirbtuvėse pagaminti šviestuvai papuoš jų namus
  5. Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar
  6. Nuo riterių kovų iki universitetų vadovų susitikimų – „Portalas“ atvėrė naujas bendravimo galimybes (video)
  7. Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?
  8. Naujuosiuose mokslo centruose bus pristatoma pasaulinio garso paroda „CERN: Accelerating Science“
  9. A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT
  10. Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą
  11. Atskleidė, kokios didžiausios su dantų implantais susijusios baimės
  12. Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat
  13. Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir… be vairuotojų
  14. Išmanusis apšvietimas: viskas, ką turite žinoti
  15. VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas | Canva nuotr.

Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Pajūriečiui apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Žemynai apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Prisiminimai ir išvadų paieškos apie „Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
  • „Dronų armija“ kyla prieš driskius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

by daiva
2023 09 12
0
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d., antradienį, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga  (LŠDPS) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), kuria įsipareigojama...

Skaityti toliau

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
3
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Gegužę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apsilankymą surengė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinė ekspertų grupė, kuri įvertino VDU vykdomą veiklą....

Skaityti toliau

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
0
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Rugsėjo 10–25 dienomis Saudo Arabijoje vyksta 45-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje tarp 58 nominacijų bus svarstoma ir Kauno modernizmo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Pajūriečiui apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Žemynai apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Prisiminimai ir išvadų paieškos apie „Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…
  • Shwentine apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
Kitas straipsnis
Viešame pasitarime – Klaipėdos centrinio pašto atgimimo sumanymai

Viešame pasitarime – Klaipėdos centrinio pašto atgimimo sumanymai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai