Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
KIT yra toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį prijungus prie europinio standarto vėžės Lietuvos logistikos įmonės– nuo šiol krovinius į Lenkiją ir kitas Europos valstybes gali gabenti traukiniais neperkraunant jų pasienyje su Lenkija.
„Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie europinio standarto vėžės yra reikšmingas ne tik šio mazgo veiklai, bet ir visai šaliai – ir ekonomine, ir ekologine prasme. Turėdami geresnį susisiekimą su Europa galime pasiūlyti naujas krovinių pervežimo galimybes krovinių vežėjams. Tuo pačiu krovinių vežimas traukiniais yra kur kas tvaresnis ir aplinkai saugesnis krovinių gabenimo būdas, leisiantis sumažinti didelį kelių transporto išmetamo CO2 kiekį“, – teigia krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
KIT prijungimas prie europinės vėžės taip pat atveria naujas kombinuoto krovinių vežimo galimybes – kroviniai gali būti perkraunami tiesiai nuo vilkikų į vagonus ir atvirkščiai, terminalas yra pritaikytas ir konteinerių, ir vilkikų priekabų pakrovimui. Tai itin aktualu plačiąja geležinkelio vėže krovinius vežantiems vežėjams, norintiems juos gabenti toliau į Europą.
„Kasmet Lietuvos–Lenkijos pasieniu vilkikais pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, tad jau dabar džiaugiamės matydami augantį Lietuvos įmonių susidomėjimą vežti krovinius geležinkeliu. Ypač tai aktualu šiandieniniame sankcijų Baltarusijai kontekste. Be to, krovinių vežimas traukiniais leidžia mažinti logistikos kaštus ir laiką bei padeda didinti eismo saugumą Lietuvos keliuose“, – sako E. Lazauskas.
Krovinių gabenimą traukiniais vertina ir didžiausia lietuviška logistikos įmonė „Girteka Logistics“ – šiuo metu 5 proc. visų pervežamų krovinių gabenami geležinkeliu.
„Tai yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti CO2 emisiją, tenkančią krovinių pervežimams. Aktyviai ieškome alternatyvų, kaip sumažinti poveikį aplinkai, neprarandant greičio ir lankstumo. Vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų – iki 2025 m. 25 proc. ilgos distancijos pervežimų vykdyti geležinkeliu bei keltais“, – tikina „Girteka Logistics“ projektų vadovė Larisa Senkevičienė.
Traukiniais įmonė gabena praktiškai visų rūšių produkciją – nuo šviežių vaisių, daržovių ir kitų jautrių temperatūros svyravimams maisto produktų iki drabužių, elektronikos ir baldų. Išimtis taikoma tik aukštos vertės ir padidintos rizikos kroviniams, tokiems kaip medikamentai, kuriems būtina užtikrinti temperatūros režimą.
Nuo dabar europine vėže iki Lenkijos bei Nyderlandų du kartus per savaitę kursuojantis krovininis traukinys vienu metu gali tempti 36 puspriekabes. Strategiškai patogioje vietoje, Palemono geležinkelio stotyje šalia pagrindinių Lietuvos magistralių ir „Via Baltica“, 2015 m. atidaryto KIT įrengimas kainavo 25,4 mln. eurų, beveik 85 proc. sumos finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis. Planuojama, kad pradėjus krovinius vežti europine vėže, bus pasiektas projektinis pajėgumas – 100 tūkst. TEU per metus.
Keisti, neaiškūs interesai dėl to KIT atsiradimo, juk puikiausiai iki intermodalumo galimybių galėjo būti praplėstas Šeštokų terminalas už kelis, o ne dešimtis milijonų. Beje, šiuo atveju kartu būtų sprendžiamas ir regionų vystymas. Bet ne – ES lėšos kištos į Palemoną, nors vien europinės vėžės nutiesimas iki jo atsiėjo arti 50 mln.
Be to, perspektyvos, kad su Palemonu būtų pasiektas 100 tūkst TEU galingumas per metus, labai miglotos. Taigi tikėtina, kad galime turėti tik dar vieną šimtų milijonų lėšų “įsisavinimą” be ekonominės naudos valstybei. Tad, ar čia valstybės valdymas, o ne žaisliukinės svarbos kūrimas Kaunui… Juolab, kad tokios pačios galimybės geležinkeliams nukonkuruoti krovinių pervežimą vilkikais būtų ir išplėtus iki intermodalumo galimybių terminalą Šeštokuose. Taigi kas Lietuvoje atsakys už ES išlaidas be naudos, sakau, gal ėmusi veikti ES prokuratūra susidomėtų tokiais ES lėšų išleidimo Lietuvoje būdais…
Tamsta turite postą, o aš turiu įmonę. Mudu draugai, todėl aš vis laimiu konkursus. Kai aš laimiu konkursą, tamsta irgi jį laimite. Todėl visada pirma susėdame ir pasitariame – kokį konkursą skelbti – ar pridurti būdelę prie jau esančios būdos, ar statyti naują, galingą, iš brangių medžiagų būdą…
Koks pastatas mano verslui daugiau pinigėlio atneš? 🙂 O ar tamsta kada pralaimėjote, kai aš konkursą ,,laimėdavau”?
Žmogus ieško, kur banknotų daugiau. Oi, ne – kur geriau.
🙁