Po liepos 1 d. miškai bus prižiūrimi „keturių akių“ kontrolės principu

AAD Miškų kontrolės departamentą sudarys daugiau nei 40 inspektorių, dirbančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miškų kontrolės padaliniuose. Naujieji saugomų teritorijų kontrolieriai proporcingai pasiskirstys po AAD valdybų padalinius visoje Lietuvoje, užtikrindami reagavimą 24 val. 7 dienas per savaitę.

„Reforma pirmiausia atskiria leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Kontrolės konsolidacijos vienose rankose tikslas – efektyvi aplinkos apsaugos kontrolė. Be to, gyventojams bus aiškiau, kas valstybės vardu prižiūri aplinkos pažeidimus, miškus ir saugomas teritorijas“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Miškų priežiūrą vykdant „keturių akių“ kontrolės principu tikimasi ją padaryti skaidresnę ir efektyvesnę.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis aiškina, kad „keturių akių“ principas veiks atskiriant veiklos sąlygų nustatymus nuo kontrolės. „Iki šiol visus dokumentus, pavyzdžiui, leidimą kirsti mišką reikėdavo derinti su vienu Miškų tarnybos darbuotoju, kuris paskui pats ir prižiūrėjo jų įgyvendinimą. Dabar tokiais atvejais teks dirbti mažiausiai su dviem skirtingais asmenimis. Tarkim, dėl leidimo teks kreiptis į tarnybą, o ar miške tinkamai atlikti kirtimai, ar po trejų metų jis atkurtas (tai labai svarbi miškų savininkų pareiga), patikrinti jau atvyks departamento pareigūnai“, – sako Nerijus Kupstaitis.

Valstybinė miškų tarnyba išduos leidimus

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus Karolio Mickevičiaus teigimu, VMT specialistai nuo liepos 1 d. regionuose ir toliau išduos leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, derins pranešimus apie planuojamus kirtimus, tikrins ir tvirtins vidinės miškotvarkos projektus ir kt. „Miškų savininkai, valdytojai ir naudotojai toliau bus kviečiami konsultuotis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais“, – pabrėžia VMT vadovas.

VMT ir toliau koordinuos augalų genetinių išteklių išsaugojimą ir selekciją bei miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą. VMT vykdomų funkcijų sąraše lieka Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkymas, valstybinė miškų inventorizacija atrankos metodu ir miškų apskaita, nepriklausomų medienos matuotojų veiklos priežiūra. „Savo ruožtu toliau atliksime stebėseną visų nuosavybės formų miškuose ir apie pastebėtus galimus pažeidimus informuos kolegas iš AAD“, –  sako Karolis Mickevičius.

Be to, šiuo metu rengiamame aplinkos ministro įsakyme numatyta, kad VMT miško valdoje turės tikrinti ne visus, o tik pusę miškotvarkos projektų. Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, tai daroma mažinant administracinę naštą miško savininkams ir racionaliau paskirstant darbą tarp pačių tarnybos darbuotojų. „Suprantama, toks žingsnis galimas tik tuo atveju, jei Miškų tarnyba nusistatys aiškią rizikingiausių projektų atrankos metodiką ir pačiam rizikos vertinimui skirs deramą dėmesį“, – atkreipia dėmesį Danas Augutis.

Saugomose teritorijose budės reindžeriai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, net ir perdavusi kontrolės funkcijas AAD, tarnyba visais būdais pagelbės užkirsti kelią galimiems gamtosaugos pažeidimams saugomose teritorijose.

„Nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų direkcijos ir toliau organizuos prevencinius teritorijos patikrinimus, teiks informaciją, surašys pranešimus apie padarytą gamtai žalą bei perduos departamento specialistams. Bendradarbiavimas tarp Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vyko ir anksčiau, bet dabar jis bus dar prasmingesnis“, – sako Albertas Stanislovaitis.

Kontrolę vykdę VSTT specialistai taps reindžeriais: jie praneš apie pažeidimus, o pažeidėjams surašyti protokolus ir skirti nuobaudas turės teisę AAD pareigūnai.

Valstybiniuose miškuose – dar 380 urėdijos pareigūnų

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valstybinių miškų apsaugos pareigūnų (regioninių padalinių ir girininkijų specialistų) nuo liepos 1 d. bus apie 380. „Jie, kaip ir anksčiau, rūpinsis valstybinės reikšmės miškų apsauga“, – sako urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Dabar valstybinės reikšmės miškus prižiūri 26 regioniniai padaliniai su 331 girininkija, vienai girininkijai priskiriant 3,4 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Iš daugiau  kaip 1,1 mln. hektarų, kuriuos patikėjimo teise valdo urėdija, apie 200 tūkst. ha yra draustiniai ir kiti saugomų teritorijų miškai.

„Urėdijos darbuotojai vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, rūpinasi miško sanitarine ir priešgaisrine apsauga, prižiūri rekreacinius objektus, vykdo miško kelių priežiūros ir remonto darbus. Be abejo, yra diegiamos pažangios miškų įveisimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijos, ruošiama žaliavinė mediena, atkuriami ir įveisiami miškai, auginami miško sodmenys“, – vardija direktoriaus pavaduotojas miškininkystei.

Mindaugo Petkevičiaus žodžiais, urėdijos pareigūnai prižiūri, kad žmonės laikytųsi lankymosi miške taisyklių (nedegintų laužų draudžiamose teritorijose, nešiukšlintų, neardytų miško paklotės, nežalotų floros ir kt.).

Daugiau akių, daugiau skaidrumo

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant pertvarką iš esmės miškų kontrolės schema lieka ta pati, o miškų priežiūrai dėmesys dvigubinasi.

„Radikalios pertvarkos šiuo aspektu nėra – miškų kontrolę ir toliau vykdys specializuoti pareigūnai, o veiklos sąlygas nustatys Miškų tarnybos miškininkai, tik dabar jie dirbs dviejose skirtingose institucijose, o jų funkcijos bus aiškiai išgrynintos“, – apibendrina Nerijus Kupstaitis.