Ketvirtadienis, 23 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Idzelis. Lietuvių tautos kovinis genas nuo XIX a. sukilimų iki šių dienų

Linas Idzelis, www.alkas.lt
2021-06-21 20:50:20
659
PERŽIŪROS
4
gintarinesvajone.lt nuotr.

gintarinesvajone.lt nuotr.

Pastarųjų šimtmečių lietuvių tautos pasipriešinimo trumpą apžvalgą, kuria norima atsakyti į klausimą: kiek esame pajėgūs sugeneruoti kovotojų, kai reikia sukilti prieš Lietuvos priešus? Norėčiau pradėti Nikolo Makiavelio (Niccolò Machiavelli) skambia fraze, kad Žmonės griebiasi ginklo arba iš baimės, arba iš neapykantos. Mūsų atveju ta baimė ir neapykanta kažkaip suveikdavo pavėluotai.

Kai reikėdavo kariauti prieš valstybės priešą, kuris jau stovėdavo ant slenksčio, mes pradėdavome pyktis tarpusavyje, posėdžiauti arba sakyti, kad nėra pinigų kariuomenei nusamdyti. Tuo būdu, prarasdavome nepriklausomybę, bet po kurio laiko, dažniausiai jau stipriai represuoti, susivokdavome, kas įvyko ir sukildavome. Daugeliu atveju, su iš priešo atimta, arba iš draugų gauta skurdžia ginkluote, bet kažkas imdavosi iniciatyvos, susitelkdavome ir sukildavome.

1812 m prasidėjus Rusijos – Prancūzijos karui Lietuvoje įvyko ginkluotas sukilimas prieš Rusijos okupacinį rėžimą. Sukilimas buvo sėkmingas ir užkirto kelią besitraukiančiai Rusijos kariuomenei nuniokoti Lietuvos teritoriją taikant „išdegintos žemės taktiką“.

Kovai su Rusijos imperija buvo suformuoti penki pėstininkų (18; 19; 20; 21 ir 22) ir keturi kavalerijos pulkai (17; 18; 19 ir 20). Šie daliniai buvo išlaikomi Lietuvos gyventojų ir Didžiosios kariuomenės sudėtyje kovojo su Rusijos kariuomene. Pagal tuometinius etatus pėstininkų pulke tarnavo 66 karininkai ir 2010 karių ir puskarininkių. Kavalerijos pulką sudarė 42 karininkai ir 939 kavaleristų.

1830–1831 m. sukilimo metu vietiniai būriai, kurie kaip atskiri pulkai veikė Lenkijos karalystės karinių pajėgų generolo Antano Gelgaudo korpuso sudėtyje. Pasak prof. Virgilijaus Pugačiausko šio sukilimo metu su okupantais išstojo kovoti 25–30 tūkstančių kovotojų. Įvertinus, kad tuo metu Lietuvos teritorijoje gyveno apie 1,8 mln. Gyventojų, galima konstatuoti, kad sukilime dalyvavo apie 1,5 proc. krašto populiacijos.

1863–1864 m. sukilimo metu vyko organizuota kova su Rusijos armijos reguliariosiomis pajėgomis. Čia kalbame apie karinius dalinius, kai nebuvo Lietuvos valstybės, o noras susigrąžinti prarastą Abiejų Tautų Respubliką ruseno širdyse. Pasak prof. Virgilijaus Pugačiausko šio sukilimo metu su okupantais išstojo kovoti 40 – 50 tūkstančių sukilėlių. Karinius dalinius pagrinde sudarė bajorai, gimnazijų ir universitetų studentai, valstybės institucijų tarnautojai, dvarininkai, dvarų tarnautojai, valstiečių buvo mažuma.

Iš esmės, lietuvių požiūris į šį sukilimą buvo gan skeptiškas, daug kas vadovavosi vyskupo Motiejaus Valančiaus pamokymu, kad tai yra lenkų sukilimas ir jų reikalas. Atsižvelgiant, kad tuo metu dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno apie 1,8 mln. gyventojų, todėl galima konstatuoti, kad sukilime dalyvavo apie 3 proc. krašto populiacijos.

Linas Idzelis | asmeninė nuor.

Nesusitaikydami su prievartine Rusifikacija ir provoslavizacija Lietuvoje atsirado pakankamai unikalus knygnešių judėjimas ir pogrindinių mokyklų steigimas. Vien per 1884–1906 metus Kauno gubernijoje buvo susektos 223 pogrindinės mokyklos, tačiau didesnė jų dalis taip ir liko nesusekta.

Labiausiai ištirtas ir aprašytas yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų laikotarpis. Pasak. Dr. Vytauto Jokubausko, 1919 – 1920 metais į Lietuvos kariuomenę savanoriais įstojo apie 15 tūkstančių savanorių, bet to nepakako, teko skelbti mobilizaciją. Maksimalus mobilizuotos Lietuvos kariuomenės skaičius siekė apie 53 tūkstančius karių.

Viso per Nepriklausomybės kovų laikotarpį kariniuose veiksmuose sudalyvavo apie 75 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Tuo metu, Lietuvoje gyveno apie 2 mln. gyventojų, todėl galima konstatuoti, kad Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 3 proc. krašto populiacijos.

Kalbant apie 1941 birželio sukilimą. Istoriografijoje esama įvairių teiginių apie 1941 m. birželio sukilimo dalyvių skaičių (net apie 100 tūkst. ar net daugiau, o tai jau sudarytų apie 3 proc. visų gyventojų). Galima pasiremti ir kuklesnius skaičius pateikiančiais autoriais (dr. Valentinu Brandišausku ir dr. Arvydu Anušausku, pvz., kad sukilime dalyvavo apie 16–20 tūkst. kovotojų, o tai jau maždaug 0,5–0,7 proc. gyventojų.

Ilgiausiai užtrukęs ir ypatingai žiaurus yra Lietuvos karas prieš Sovietų sąjungą 1944–1953 metais. Kur pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus duomenis aktyvioje rezistencijoje, būdami rėmėjais, slapukais ar partizanų ryšininkais sudalyvavo apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Anot istoriko dr. Dainiaus Noreikos, Lietuvos partizanais (imtis 1000 partizanų) vyravo tokie tipažai: tarnavę nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje – 102 (10,2 proc.), šauliai – 175 (17,5 proc.), 1941 metų birželio sukilimo dalyviai – 250 (25 proc.), tarnavę vokiečių viešojoje ir pagalbinėje policijoje –144 ( 14,4 proc.), tarnavę vokiečių savisaugos ar statybos batalionuose – 62 (6,2 proc.), Mažiausiai 43 (4,3 %) partizanai 1944 m. pavasarį buvo įstoję į Vietinę rinktinę.

Tuo metu, Lietuvoje gyveno apie 2,5 mln. gyventojų, todėl galima konstatuoti, kad ginkluotame ir neginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 4 proc. tautos. Tačiau, jeigu suskaičiuotume įvairaus plauko sovietinius aktyvistus, kilusius iš Lietuvos, kurie ilgai gulėjo kažkur dugne kaip nuosėdos ir iškilo pokaryje bei kovojo prieš mūsų tautos patriotus, šis procentas būtų kur kas didesnis.

Sovietmečiu niekuomet nebuvo susitaikyta su sovietine okupacija. Silpstant ginkluotam partizaniniam judėjimui palaipsniui buvo pereita prie neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kovos formų. Neginkluoto pasipriešinimo pradžia sietina su 1955–1958 m Vėlinių minėjimais Vilniuje ir Kaune, bei antisovietiniais mitingais.

Vėliau 1988 metais atsiradus Sąjūdžio mitingams, į juos rinkdavosi apie 20–100 tūkstančių dalyvių iš visų Lietuvos vietų. Kulminacija buvo 1989 m. Baltijos kelias į kurį susirinko apie 2 mln. Lietuvos gyventojų. Kiek tų pačių žmonių gynė įvairius strateginius objektus nėra tiksliai žinoma. Svarbu paminėti, kad įvairūs strateginiai objektai buvo saugomi, ne tik Vilniuje kur Sovietų kariuomenė praliejo taikių žmonių kraują, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Tikslių duomenų, kiek buvo gynėjų, kurie dažnu atveju stovėjo su armatūra ar medžiokliniu šautuvu Tėvynės sargyboje nėra žinoma.

Kyla klausimas, o kiek karių, įskaitant paramilitaristines formuotes, tokių kaip šaulių, partizanų reikia turėti?

Karo Dievų šalyje Prūsijoje, Fridricho Didžiojo laikais, kai vyko pastovūs karai, buvo manoma, kad kariuomenę turi sudaryti 3–5 proc. nuo gyventojų skaičiaus.

Pasak, Doc. Simono Strelcovo Antrojo pasaulinio karo metu, prancūzų pasipriešinimui priklausė nuo 1 iki 3 proc. gyventojų, tarp belgų ir danų tokių buvo iki 2,5 proc. Absoliutus rekordas tuo metu – lenkų pasipriešinimas, skirtingais duomenimis siekęs 10–15 proc.

Anot, prof. Ainės Ramonaitės prieš kelis metus atliktų tyrimų, gauti rezultatai parodė, kad šiomis dienomis 6 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiryžę ginklu ginti tėvynę.

Kaip ten bebūtų, tačiau, tai yra neįtikėtinai didelis procentas. Klausimas kiek tų žmonių ateitų iš tikrųjų, kiek iš jų turėtų tinkamus įgūdžius, kiek reikiamas priemones, t.y. ginklus, amuniciją ir kt.

Bet jeigu bent pusė, tai mūsų kova su potencialiu agresoriumi vyktų ilgai ir skausmingai. Kiti, kurie nesiryžtų kovoti su ginklu, galėtų vykdyti nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, dar kita grupė, galėtų padėti maistu, rūbais, kuru, automobiliais ir kitais būtinais kovai dalykais. Veikti kaip medicinos personalas, rinkti ir perduoti informaciją, prižiūrėti kovinę techniką, įrenginėti atsargų slėptuves ir pan.

Kitaip tariant, visi drąsūs žmonės yra laukiami, visiems veiklos rasime. Žinoma, tokiu atveju priešas mus dar ilgai prisimintų, o istorijos vadovėliuose irgi būtų ką paskaityti.

Autorius yra pulkininkas leitenantas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV)
  2. Netekome 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlio Rimanto Jurgio Eigelio
  3. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  4. A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui
  5. Tauta pakyla dėl esminių dalykų
  6. Kiek dar turime drąsos ir narsos?
  7. P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti
  8. V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius
  9. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  10. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  11. G. Jakavonis. Sveikų Tėvynės gynėjų ieškosime su žiburiu
  12. P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju
  13. G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?
  14. Kaune paminėtos Birželio sukilimo aukos (nuotraukos)
  15. J.V. Žukas. Reaguoti į hibridinio karo grėsmes turime gebėti jau dabar

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Sijonistas says:
    5 metai ago

    ” Pastarųjų šimtmečių lietuvių tautos pasipriešinimo trumpą apžvalgą, kuria norima atsakyti į klausimą: kiek esame pajėgūs sugeneruoti kovotojų, kai reikia sukilti prieš Lietuvos priešus? ” Būtent. Tai esminis klausimas: kuo greičiau būtina surinkti kovotojų geno fondą, suregistruoti visus galimus kovotojo geno turėtojus ir: na, čia jau mes nuspręsim ką daryti. Genocidas dabar ne be tas kaip seniau. Šaunuolis , Idzeli – savas. Girdėjau Lietuvos genocido fondas jau dirba ta kryptimi.

    Atsakyti
  2. Sijonistas says:
    5 metai ago

    Taip, Amerikos balsas padirbėjo iš peties – išsijojo anti globalistus ir mūsų pajėgos juos sėkmingai sunaikino. Bet nereikia užmigti ties pasiektu. Jų dar yra. Dabar genetikos amžius – būtina vakcinuoti jau kūdikystėje. Pavojus mažas, na , bet dėl visa ko. Masiškai – , kad vėliau nesigailėti.

    Atsakyti
  3. !!! says:
    5 metai ago

    +++

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    5 metai ago

    Anais laikais perrašinėjau leidybai ruoštos enciklopedijos tekstą XIX a. sukilimų tema ir, remdamasi ten pateiktais skaičiais paskaičiavau, jog, jei tie visi žmonės, kurie buvo ištremti ir nužudyti, būtų gyvi likę, ir dabar jau gyventų kažkelinta jų palikuonių karta, lietuvių būtų apie 10 mln. Tame tekste, žinoma, nebuvo su sovietmečiu susijusių praradimų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
Kultūra

Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas

2026 07 23
Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose, Šilutės rajone, vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas
Gamta ir žmogus

Šienpjovių čempionate šienavimą galės išbandyti kiekvienas

2026 07 23
Kleboniškių klojime teatras „Labas“ rodys spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“
Kultūra

Kleboniškių klojime teatras „Labas“ rodys spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“

2026 07 23
Paslaptingos putos ant augalų
Gamta ir ekologija

Paslaptingos putos ant augalų – kas tai?

2026 07 23
Klaipėdos Vasaros estrada
Lietuvoje

Klaipėdos Vasaros estrados atnaujinimas: projektas juda pirmyn

2026 07 22
Susitikimas
Lietuvoje

Ieva Andriulaitytė: svarbu suderinti nacionalinio saugumo ir gamtos apsaugos klausimus

2026 07 22
Kelio darbai
Lietuvoje

Ties Gėluvos viaduku automagistralėje A1 bus taikomi eismo ribojimai

2026 07 22
Sosnovskio barštis
Gamta ir ekologija

Sosnovskio barščiai – pradedami naikinti ir privačiuose sostinės sklypuose

2026 07 22
Buriniai laivai
Lietuvoje

Trims Kuršių nerijos paveldo projektams skirta lėšos

2026 07 22
Vytautas Juozapaitis
Lietuvoje

I. Kižienė kreipėsi dėl Vytauto Juozapaičio tinkamumo eiti vadovaujančias pareigas

2026 07 22
Miškas
Gamta ir ekologija

Miškuose pažeidimų plotai sumažėjo daugiau nei perpus

2026 07 22
Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
Istorija

Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike

2026 07 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Mikabalis apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Švietimo kursai> Gabrieliui apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
  • Šienpjovių čempionate šienavimą galės išbandyti kiekvienas
  • Kleboniškių klojime teatras „Labas“ rodys spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“
  • Paslaptingos putos ant augalų – kas tai?

Kiti Straipsniai

Maskva, Kremlius, bala

A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

2026 07 17
Kariuomenės operacija Baltijos jūroje

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo kariuomenės operaciją Baltijos jūroje

2026 07 16
Karinė technika

Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos „Dragūnų įniršis 26“

2026 07 13
NATO valstybių vadovai viršūnių susitikime Ankaroje 2026 m.

NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

2026 07 08
Karinė technika

Lietuvą pasiekė tankinės minos už daugiau kaip 3 mln. eurų

2026 06 29
Pinigai

Karinės infrastruktūros plėtrai Panevėžio apskrityje skirta apie 200 mln.

2026 06 29
Simbolinis koliažas apie karo iniciatyvos perėjimą į Ukrainos rankas

A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose

2026 06 29
J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus

J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus

2026 06 28
Vilniaus Kalnų parkas- sovietų planas

Virtuali paroda: Kalnų parką sukūrė sovietai. Planas uždengęs Vilniaus pradžią

2026 06 26
Birželio sukilimo minėjimas Kaune

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 85-osios metinės

2026 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Mikabalis apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Švietimo kursai> Gabrieliui apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Gabriel apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
Kitas straipsnis
Z. Tamakauskas. Ilgosios rezistencijos pradžia

Z. Tamakauskas. Ilgosios rezistencijos pradžia

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai