D. Jočienė: Šeima – tai ne santuoka; neskiepyti vaikai gali būti nepriimami į darželius; referendumas ne visada privalomas, net jei surenkami parašai

Seimo LSDP frakcija susitiko su kandidate į Konstitucinio Teismo pirmininkus Danute Jočiene.

Pasveikinę „pirmą kandidatę moterį“ į šią poziciją, socialdemokratai teiravosi, ką D. Jočienė ruošiasi daryti kitaip nei jos pirmtakai, ko iš jų pasimokė.

Kandidatė atsakė nesitikinti įgyvendinti esminių pertvarkų – „per trumpas laikas“ (t. y. 2 metai – tokiam laikotarpiui bus skiriama naujoji pirmininkė ar pirmininkas). Ji sakė planuojanti „ramiai kolegialiai dirbti“.

Paklausta, ar bylos KT nagrinėjamos ne per ilgai, ar neturėtų trukmė trumpėti, kandidatė atsakė sutinkanti su tokiais lūkesčiais. Ji sakė mananti, kad trumpinti nagrinėjimo trukmę galėtų padėti bylų prioritetizavimas pagal tematiką.

Frakcijos narius domino kandidatės kompetencija žmogaus teisių srityje. Kandidatė atsakė labai svarbia laikanti socialinių teisių problematiką.

Jos manymu, pandemijos ir karantino sąlygomis ypač aktuali teisė į mokslą: vaikų galimybė – ir negalimybė – grįžti į mokyklą. Kandidatė taip pat nurodė teisę į sveikatos apsaugą kaip be galo svarbią pandemijos aplinkybėmis.

D. Jočienė prisiminė neseniai paskelbtą EŽTT nutartį dėl privalomo skiepijimo: tėvai skundėsi, kad jų neskiepyti vaikai nepriimami į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas pateisino skiepijimo prievolę.

Atsakydama į klausimus apie įsiplieskusią prieštarą dėl šeimos sampratos, kandidatė priminė, kad dar 2011-aisiais KT yra „aiškiai išplėtęs“ šeimos koncepciją – „šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu“.

„Didžiausia problema yra tai, kad painiojami šeimos konstitucinis institutas ir santuokos konstitucinis institutas. Tiek EŽTT, tiek mūsų KT šeimos sampratą aiškina plačiau, akcentuodami pagarbą privačiam gyvenimui ir šeimos gyvenimui“, – paaiškino kandidatė. Ji pažymėjo, kad šis išaiškinimas aktualus ir tos pačios lyties partneriams, bet jis apima ir, pavyzdžiui, išsiskyrusių moterų santykius su savo vaikais, vaiką globojančius vienišus asmenis ir t. t.

Paklausta apie KT nutartį, kad Seimas turi pareigą neskelbti referendumo, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų Konstitucijos reikalavimų, kandidatė paaiškino, kad pamatinė idėja čia ta, kad referendumu negalima spręsti klausimų, kurie prieštarauja pamatiniams konstituciniams principams. Pavyzdys – mirties bausmė. Kandidatė taip pat pateikė kitą hipotetinį pavyzdį: jei kas nors sumanytų rengti referendumą dėl siūlymo išvaryti iš Lietuvos visus romų tautybės asmenis…

D. Jočienė įspėjo, kad viešojoje erdvėje apie ją skleidžiamais gandais „kryptingai veikiama prieš [ją] kaip asmenį“ turint tikslą sukompromituoti ją kaip kandidatę į KT pirmininkes.

Opoziciniai „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“ teigė palaikantys D. Jočienės kandidatūrą vadovauti KT. Tuo tarpu konservatorių frakcijoje nuomonės dėl kandidatės skiriasi.

Iki šiol Konstituciniam Teismui daugiau kaip septynerius metus vadovavo Dainius Žalimas. Jo kadencija baigėsi dar pernai pavasarį, tačiau Seimas ilgą laiką nesutiko vietoje jo paskirti kito teisėjo.

Tik šių metų gegužę Seimas sutiko KT teisėju skirti Vytautą Mizarą. Jis pradėjo dirbti nuo birželio 8 d. Nuo tos dienos nutrūko D. Žalimo įgaliojimai Teisme. Šiuo metu KT laikinai vadovauja vyriausiasis amžiumi teisėjas Vytautas Greičius.