Pognozės, kad liberalių pažiūrų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vadovė tokiu pat keliu ves ir Lietuvos socialdemokratus – pasitvirtino. Opozicine partija save vadinanti LSDDP penktadienį paskelbė, kad jų frakcija Seime bendram darbui prie opozicinių frakcijų nesijungs.
Taigi, socialdemokratai, vadovaujami naujosios pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, nusprendė tęsti bendradarbiavimą su konservatoriais ir liberalais, ką sėkmingai darė ankstesnis partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Kad ir kokius žodžius savo sprendimui pagarsinti pasirinko šios partijos vadovybė, matyti – LSDP tampa valdančiųjų satelite, t.y. dar viena liberalų partija.
Šį kartą socialdemokratai atvirai pasako, kokiu keliu eis ir nuo šiol neapgaudinės savo rinkėjų – juos tiesiog iškeičia į liberalų elektoratą. Ieškoję socialdemokratinės ideologijos ir už LSDP balsavę rinkėjai turėjo ne kartą nustebti ir pasijausti išduoti, kuomet eilę kartų socialdemokratų balsais Seime antrinama neoliberalų projektams.
Neslėpsiu, stebino toks socialdemokratų „minkštumas“ vertybiniais klausimais, tiksliau – suvienodėjimas su dabartine valdžia. Bet kuomet vertybės staiga pakinta, kaip tai nutiko Rasai Juknevičienei ir Andriui Kubiliui, kuris fotografuojasi prie vaivorykštės spalvomis nudažytų perėjų Briuselyje ir džiaugiasi, kad čia tikroji Europa, tokie politikai apsiriboja tik keliais tikslais, kuriuos „lobuoja“ atitinkamos interesų grupės.
Šių Lietuvos politikų fantazija, kurios stoka V. Blinkevičiūtė apkaltino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), apsiriboja projektais dėl vienalyčių santuokų, galimybės vaikams pasikeisti lytį, narkotikų ir prostitucijos legalizavimo, alkoholio vartojimo skatinimo ir visa tai, deja, tampa šių dienų Lietuvos valdančiųjų ir prie jų prisijungusių socialdemokratų rykšte koronaviruso nualintai Tautai, kuriai primetamos nepriimtinos vertybės.
Ir tai daroma pačiu grubiausiu būdu, griaunant ne tik vertybinę, bet ir demokratinę sistemą. Tai puikiai iliustruoja Vilniaus miesto savivaldybė, su Laisvės partijai atstovaujančiu meru R. Šimašiumi priešakyje. Šeimos gynimo maršo organizatorių planuotas trijų dienų mitingas prie valstybės institucijų birželio viduryje įvykti negalės. Vilniaus miesto savivaldybė leidimo jam nesuteikė.
R. Šimašiaus teigimu, „dalykus reikia vadinti tikrais vardais – joks čia ne protestas ir jokia čia ne konstitucinė teisė realizuoti savo politines pažiūras, tai yra politinis festivalis“. Kalbėjo tas, kuris niekino Lukiškių aikštę, padarydamas iš jos pliažą – Laisvės partijos politinio festivalio iliustraciją su besiliejančiomis neoliberaliomis idėjomis – laisvė kanapėms ir neigimo visko, kas brangu mūsų Tautai, kaip, pavyzdžiui, šeima.
Tas pats meras, kuris anksčiau davė leidimus Gedimino prospektu žygiuoti seksualinių mažumų atstovams su visa juos atspindinčia atributika, tradicinės šeimos šalininkų mitingui leidimo jau nebeduoda. Šis, labai skirtingas požiūris vienu ir kitu atveju, demokratija net nekvepia ir akivaizdu, kad ši valdžia darys viską, kad jų ideologija įsivyrautų. O mes vieninteliai liekame tam tikra ir tvirta savo įsitikinimais opozicija, kurios programoje aiškiai įrašytos tradicinė šeima ir demokratija kaip fundamentalios vertybės.
Gražaus savaitgalio ir gražios tėvo dienos, kol jos dar neuždraudė ši, labai greitai pažiūras ir vertybes keičianti valdžia su jai pritariančiais satelitais!
Nestebina. Nes jų praktinė bendrystė daug didesnė už teorinius skirtumus. Tereikia tik pažvelgti giliau. Pirmiausia vienija vieno pasaulio be sienų kūrimas. Yra ir daugiau linksmų sutapimų. Abi srovės kalba apie laisvę, bet abi už diktatūrą kitaip mąstantiems, nei jie. Ir tai dar toli gražu ne viskas. Gyvenimas prabėgo prie komunistų, jo pabaiga – prie liberalų. Prisimenu, kaip buvo, matau, kaip šiandien yra.
Na, čia gal nevisai taip: TS papylė socdemus. Socdemai dabar, kai sustiprės, norės papilti TS. Koalicijų jiems nebereikia – tarpusavio “strielkose” pradžioj tai išsiaiškins. Paskui bus matyt.
Kaip ten bebūtų, ir vieni, ir kiti yra revoliucionieriai. Siekis – pakeisti pasaulį savo (!) naudai. Darbininkui gi vienas ir tas pats, kam priklauso gamybos priemonės: valstybei (prie komunistų) ar, pvz., mafiozui (prie likusių). Jam svarbu laiku gauti darbo užmokestį. Tiek E.Mieželaitis, tiek liberalai apdainuoja Žmogų! Iš tikrųjų, tik save – egocentristą.
Ar tik nesibaigia pačių HoS kantrybė? Ar tik jie nesukils prie LGBT diktatą ir kišimąsi į HoS gyvenimą?
Ji tau įkyriai per visą ekraną lįs į akis, ir tu gerokai sugaiši, kol pavyks ją šalin nustumti. Atėjus „liberalams” anksčiau galiojusios taisyklės ir draudimai neteko galios?
Gal ir klaidingą nuomonę susidariau (nes tik nuotrupą girdėjau), per radiją išgirdau vyruką tariant maždaug tokią frazę: jei aš esu kairiarankis, tai ar nuo dabar turiu VISUS VERSTI viską kaire ranka daryti? O tolesni keli jo sakiniai pakišo mintį jį esant HoS.
Svarbiausia – LGBT tiesiog verčia savo sekėjus tapti ekshibicionistais – demonstruotis eitynėse prisistatant miestui būtent iš to galo, tartum tavyje nieko vertingo nėra, o jei ir yra, tai čia va viskas, kiek yra… Jaunimas nesuvokia, jog taip jis žeminamas – naiviai įsivaizduoja, jog jis „modernus” (kaip ir jaunimas, kur tarpukariu komunizmą nešė).
Kai buvau studentė, buvo vienas toks, tualetuose budėjęs skylučių pertvarose gręžimo meistras, o kitas – prasisagstęs slankiojo Universiteto g.
Poveikis mergaitėms buvo klaikus ir tualete, ir gatvėje. Gatvėje jos nežiūrėdamos, ar nevažiuoja mašina, gal net pritemusia sąmone, šokdavo į kitą gatvės pusę ir dar ilgai bėgdavo negalėdamos sustoti, paskui prasidėdavo raudos priepuolis…
Bet šio „individualaus poveikio” trūkumas tas, kad merginos turėjo galimybę pasprukti ir nežiūrėti. O štai kai eina gatve visa minia, visuomenei save iš tarpukojo pristatydama, ir dar ŽT apsauga apsitvėrusi, niekur nesidėsit, žiūrėsit, matysit. Nebent užsidarę namuose tą dieną tūnosite. O visas likusias dienas per visus ekranus, puslapius, garsus ir plyšius, namie ir darželyje bei mokykloje liesis informacija apie mus. Delfi atversite, ir ten antroje ar trečioje eilutėje „apie tai”, lošimų „antireklama”*…
Jei anksčiau mus supažindindavo su kuo nors (asmeniškai, per TV, nuo scenos), pradėdavo nuo vardo, pavardės, iš kur kilęs, ką dirba – profesija, specialybė, gal ir apie tėvelius ką nors pasako, tai dabar pirma ir svarbiausia žinia – jog jis gėjus? Žodžiu, ne nuo rankos padavimo, o nuo tarpukojo atkišimo pažintis prasideda? Tu dar nieko apie jį nežinai, bet „svarbiausia” jau žinai…
Kai Vakarai su makaronais ant ausų įsivaizduoja, kas čia dedasi, ir kaip čia engiami HoS (būtent, nesako, jog jie – gėjai, o ne jokie ne HoS!) – tai jie dar nuo SSSR laikų neskiria kitų tautų nuo čekistų tautos. Bet kai vietos veikėjai tai teigia, tai jau sąmoningas SAVO VALSTYBĖS ŠMEIŽIMAS.
Anais laikais, kai lytinis gyvenimas nebuvo svarbiausia viešumos tema, net nekalbant apie tai, jog žmonės nesikišo į kitų miegamųjų reikalus, ir merginos, ir vaikinai netgi naudojosi draugiška HoS paslauga. – HoS vyrukai, sėdėdami greta per pobūvius, kur dalyvaudavo koks įkaušęs partsekretorius, ar ministerijos klerkas/klerkė, apsaugodavo savo kaimynes nuo jų įkyrių rankų. Vyrai, norėdami apsisaugoti nuo tokios pat itin aktyvios damos, atsiprašydavo, esą HoS, ir nieko padėti jai negalintys. Įdomu, ar kada nors kokia nors tarnyba susidomės šmeižto apie Lietuvą ir jos piliečius skleidėjais, ar kada itin aktyvius pasikvies pas save „kavutės”?.
————————
* Pastebėjote: jie dabar suteikia reklamai antireklamos regimybę
Vėl raidžių upelį paliejau…
Kodėl kabutės priešpaskutiniame sakinyje?
O kai moterų pliaže (kokia jų paskirtis?) nuogos moterėlės žiauriai užpuldavo netyčia ten užklydusį dievobaimingą kolūkietį, kuris ir supratimo neturėjo apie tokią grožio karalienių buveinę prie putotos Baltijos jūros, tai buvo labai gerai?
Ko anksčiau nerašėte, kad taip galima? Tingėjot? Rašalą taupėte? Tokią progą per jus praleidau sprunkantį nuo manęs vyruką pasivaikyti!
Šiais demokratiniais laikais niekas nieko negainioja. Atvirkščiai – džiūgauja, jei kas užsuka netyčia. Čia ir skudurynas, ir „karšti skanūs čeburekai“!