Balandžio 22 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektą Nr. XIVP-417. Šiuo projektu siekiama paskirti Arūną Bubnį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams.
A. Bubnys yra istorikas, jis yra dirbęs įvairiose pareigose Lietuvos istorijos institute, buvo Lietuvos archyvų generalinės direkcijos darbo grupės vadovu, Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriumi. Šiuo metu A. Bubnys yra Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius. Kandidato veiklos sritys yra sovietų ir nacių įvykdytų nusikaltimų Lietuvoje bei pasipriešinimo okupaciniams režimams moksliniai tyrimai ir dokumentų analizė 1940–1944 m. Jis turi didelę patirtį dirbant analitinį darbą, rengiant istorines išvadas.
Istorinė tiesa nėra produktas, kurį gali nusipirkti supermarkete. Komiteto narys Eugenijus Gentvilas klausė A. Bubnio apie tai, kaip kandidatas yra pasirengęs atsispirti politikų galimiems pageidavimams interpretuojant Lietuvos istoriją. „Istorinė tiesa nėra produktas, kurį gali nusipirkti supermarkete“, – kalbėjo kandidatas. A. Bubnio teigimu, istorinės tiesos paieškos – sudėtingas procesas. „Mano principas yra istorinė tiesa, neatsižvelgiant į politinius pageidavimus“, – pabrėžė A. Bubnys. Jis taip pat pažymėjo, kad istorinė tiesa nėra visada patogi.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pozicija, į kurią kandidatuoja A. Bubnys, pastaraisiais mėnesiais yra tapusi tarsi susipriešinimo simboliu visuomenėje. Komiteto pirmininko nuomone, būsimam vadovui tenka svarbi užduotis šią poziciją paversti susitaikymo pozicija. T. V. Raskevičius prisiminė istoriją, būtent holokaustą, kai buvo marginalizuotos ir išžudomos asmenų grupės, tačiau apgailestavo, kad diskutuojant apie jautrius klausimus, ir dabar vis dažniau kai kurios nuomonės marginalizuojamos, žmonių grupės stigmatizuojamos.
T.V. Raskevičius taip pat klausė kandidato nuomonės, kaip galime pasimokyti iš istorijos ir pritaikyti kasdienybėje sutaikant visuomenę. Kandidato teigimu, tiek naciai, tiek ir sovietai taikė tam tikrus kriterijus rūšiuojant ir marginalizuojant žmonių grupes. Abi ideologijos yra antihumaniškos, privedusios prie baisių pasekmių, kūrė baimės atmosferą – iš to ir turime pasimokyti, kad žmonių negalima rūšiuoti į vertingus ir menkaverčius pagal socialinius ar kitokius kriterijus.
Posėdžio įrašas:
Pamatysime, kai Bubnys pradės dirbti. Tačiau tai, kaip Lietuvos patriotas A. Jakubauskas buvo nesąžiningai atleistas iš darbo, nesilaikant teisės, jokių vilčių neduoda. Matyt, pasirinktas naudingas žmogus, kuris vystys toliau enkavedistų vaikų, kurie sutelkia visą kremliaus ir kremliui prijaučiančių žydus, naratyvą (kad partizanai buvo paprasti banditai, o kiti iškilūs Lietuvos žmonės – nacių pakalikai). Lietuvos nelaimė, kad visada atsiranda išdavikų. Tokie buvo partizanų išdavikai, tokiais išdavikais dabar tapo TS/LKD partija (iš kitų nieko ir nesitikiu). Tikiuosi, kad tauta atsižvelgs į tų išdavikų veiklą, kurie ne tik niekina Lietuvos didvyrius, bet ir stumia ištvirkimą į Lietuvą.
Tupesnio komentaro kaip šis pasaulis dar nematė
Ar nejaučiate poreikio atsiprašyti?
NEJAUGI JAU NEBĖRA GYVŲ POLITINIŲ KALINIŲ ir TREMTINIŲ, KURIE PADĖTŲ SUPRĄSTI – KAS GI VYKSTA LIETUVOS GYVENTOJŲ IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRE?!
MAN, KAIP 41-jų tremtiniui, net nemalonu regėti ir stebėti šias batalijas. Juo labiau, kad jos vyksta 1941-jų trėmimo išvakarėse!
DAR DAUGIAU! JOS VYKSTA NE TIKTAI 1941-jų TREMTIES IŠVAKARĖSE, BET IR 1942 -jų!
MANO MANYMU JAU IR NEBĖRA GYVŪJŲ TARPE 1942-jų POLITINIŲ TREMTINIŲ, KURIŲ AUSYSE, RUSŲ KALBA, SKAMBA : VĖZIOM V KANADŲ! – VEŽAM Į RUSIJAI DRAUGIŠKĄ KANADĄ!
VIENA TREMTINĖ man PASAKOJO, KAD, TAI IŠGIRDUSI, JI PASIĖMĖ TRYS VAIKUČIUS IR PRISISTATĖ Į NUOVADĄ! LAIMEI, nuovadoje būdėjo jos pąžįstamas. RUSAS! Jis net nusikeikė, ir liepė, kaip galima greičiau eiti iš nuovados, – TU DURNĖ, NEŽINAI KUR JOS VEŽA? GREITAI IŠ ČIA!
PASIRORO, KAD 1942- metais, ŠEIMOS, KURIUOSE VAIKAI ŽIEMA NESUSIRGO, BUVO VĖL PAKRAUTOS Į SUNKVEŽIMIUS, O VĖLIAU IR Į BARŽAS, IR IŠGABENTOS TEN, IŠ KUR JAU NERĮŽTAMA! KADANGI MES, TRYS BROLIUKAI, MERDĖJOME, BUVOME NELIEČIAMI! VIS VIEN MIRSIME! LAIMEI, RUSĖS PASIGAILĖJO ir NELEIDO MIRTI! AMŽINA JOMS GARBĖ ir ŠLOVĖ!