Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.
Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina istorikus nelikti nuošalyje. Sovietinių represinių institucijų dokumentų (toliau – KGB dokumentai) viešinimas turėtų prisidėti prie istorinės tiesos sklaidos ir melo paneigimo, sovietinės sistemos bei jos vykdytų nusikaltimų pažinimo.
Baltijos šalyse ar Ukrainoje dalinai išlikę KGB dokumentai atskleidžia sovietinio režimo esmę, veiklos būdus (prievarta, kontrolė, baimė, teisinis nihilizmas), platų okupantų nusikaltimų gausą ir nepagražintą sovietinio gyvenimo tikrovę. Priešingai nei Rusijoje, kurios archyvuose saugomi sovietinio saugumo dokumentai yra įslaptinti, Lietuvos archyvų dokumentai su tam tikromis išimtimis yra viešai prieinami visuomenei ir istorikams. Siekiant palengvinti prieigą prie šių dokumentų, 2007 m. bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos istorikams pradėjo veikti internetinė svetainė www.kgbdocuments.eu. Svetainėje viešinami KGB veiklos dokumentai, geriausiai atspindintys šios sovietinės represinės struktūros veiklą ir įvykdytus nusikaltimus. Tai svarbu ne tik Baltijos šalių visuomenei, mokslininkams, bet ir pačios Rusijos ar Vakarų valstybių mokslininkams, kurie tyrinėja sovietinę sistemą, KGB ar slaptųjų tarnybų veiklą bendrai.
Viešam naudojimui pristatoma atnaujinta svetainė www.kgbdocuments.eu: sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį. Ateityje žadama viešinti 1940–1953 m. dokumentus, atspindinčius Baltijos šalių sovietizaciją, represijas, ginkluotą rezistenciją ir jos slopinimą.
Dokumentai atrenkami ir viešinami pagal numatytus požymius. Šiuo metu pateikiami direktyvinio pobūdžio dokumentai, kurie atspindi KGB veiklos ir rengimo būdus. Internetinės svetainės pagrindinė kalba – anglų, kuria nurodomos dokumentų antraštės ir santrumpos, o dokumentai skelbiami originalo – rusų – kalba. Ateityje prie šio projekto žada prisijungti ir Ukrainos istorikai.
Ir kam tai įdomu? Visi veikiantys įtakos ir kitokie agentai – įslaptinti daugeliui metų. Visas tas vadinamas paviešinimas – tai nei daugiau, nei mažiau kaip audra vandens stiklinėje.
Straipsnis įdomus idėjos “rusai puola, amerika padės” apologetams. Ką naujo jis gali pasakyt istorijoje nenaujokui ir blaiviai mastančiam?
Tai jau taip, Virginijau.
Apie sovietus ir savus išdavikus, ir mažumas, kurios elgės žiauriau negu rusai, aš gerai žinau. Mano visa giminė buvo represuota, teista, kankinta, žudyta, mirė lageriuos, o ir mano jaunystė praėjo prie Obės upės. Bet Jūs, dori lietuviai, pasakykit man ar kada nors Amerika padėjo Lietuvai ? Ar 1940 metais, kai rusai okupavo Lietuvą ar Amerika pagrasė nors vienu piršteliu. Pokari savo pažadais skatino kovoti su okupantais, žadėjo išlaisvinti, bet pati galvojo eikit į mišką ir žukit. Ir kuo daugiau tuo geriau. Ir dabar amerikonai daro tik tai kas jai naudinga, išnaudoja “pasikinkydama” marionetines vyriausybes. Pasidomėkite kiek, prie kokio prezidento lietuvių paliko Tėvynę Lietuvą ir jums taps aišku , kuris prezidentas dirbo lietuvių tautai.
Dėl skleidžiamos žinios, jog JAV pokariu apgavo:
Nė sykio negirdėjau JAV valdžios pažadų „ateiti ir išvaduoti”.
To ir negalėjo žadėti, nes JAV laikėsi pasirašytų sutarčių – vakariečių supratimu, jeigu jie sąžiningai laikysis žodžio, tai ir partneris taip darys. 🙁
Lygiai taip pat skrupulingai karo pabaigoje JAV laikėsi sutarties dėl Vokietijoje buvusių pabėgėlių bei įkalintųjų. Tie, kas nespėjo iki sutartyje nurodytos valandos atsidurti JAV zonoje, buvo palikti RU valiai, nors tiems nelaimėliams vos vieno kito žingsnio iki išsigelbėjimo trūko… Ar JAV galėjo įtarti, jog šie žmonės bus pasitikti ne kaip prisikentėję išgelbėtieji, o kaip „tėvynės išdavikai”…O tokiems „nuskilo”, jei buvo ištremti. Kitų laukė kulka. Išdavystės įrodymu tarnavo tai, kad jie liko gyvi, kad vokietis jų nenužudė.
Tai kas visgi žadėjo? Bent jau man VALDŽIOS pažadų girdėti neteko. Bet ne sykį girdėjau studijoje buvusių LAIDŲ DALYVIŲ, LIETUVIŲ VYRŲ KARŠTUS, TIESIOG PER AŠARAS PRAŠYMUS PAKENTĖTI, LAIKYTIS, nes jau tuoj… Kalbėjusieji naiviai tikėjosi, jog dėl jų JAV laužys sutartį su RU… Reikia tik dar ir dar sykį paprašyti, ir JAV valdžia pasiduos, sutiks… 🙁 Žinoma, padės – juk tai buvo sveiku protu nesuvokiama, kad galingos demokratinės valstybės atiduoda mažą nepriklausomą demokratinę valstybę galingai, karo nusikaltėlių valdomai grobuonei… 🙁
Na, ir savaime aišku, jog JAV SAVO reikalai labiau rūpėjo. Ypač verslui. Juk jų gaminti konservai, apranga, įv. kt. gaminiai, reikalingi prikelti „liaudies ūkiui” buvo tiekiami RU, o JAV valdžia tai finansavo. Garantuotas uždarbis, kol bus tiekiama sutarta pagalba labiausiai nuo karo nukentėjusiai šaliai.