Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.

Užčiuopė siūlo galą

VU archeologas doc. Gintautas Vėlius sako, kad, archyvinių šaltinių duomenimis, tyrinėtoje Vilniaus Našlaičių kapinių dalyje laidota nuo XX a. 5 dešimtmečio pabaigos iki 1978 m. Iš viso čia galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, aptikti ir neatpažinti kūnai. Taip pat šiose kapinėse užkasinėtos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.

„Archeologinių tyrimų metu ištirta 14 kapaviečių. 9-iose jų aptikti 16 asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais – po vieną, po du arba po tris vienoje duobėje. Sušaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis. Konstatuota, kad bent dvi egzekucijų aukos yra asmenys, nuteisti už politinius nusikaltimus. Taigi šiandien galime teigti, jog užčiuopėme siūlo galą, kuris gali nuvesti iki išties svarbių atradimų“, – pasakoja doc. G. Vėlius.

LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 m. Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 buvo kaltinami politiniais nusikaltimais ir egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime. Atliktų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami minėtu laikotarpiu Vilniuje mirties bausme nuteisti asmenys. Taip pat siekta išsiaiškinti, ar čia buvo slepiami tik kriminaliniais, ar ir politiniais nusikaltimais kaltintų bei sušaudytų kalinių palaikai.

Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius. Dar metų pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.

Jau archeologinių tyrimų metu buvo siekiama nustatyti palaidotų asmenų tapatybes. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas atskleidžia, kad tyrimai yra kompleksiniai, o detalesni rezultatai turėtų paaiškėti 2018 m.

„Visų pirma lyginsime palaikų ir asmenų biometrinius duomenis: amžių, lytį, buvusius sužalojimus. Be to, atliksime kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Jau įrodyta, kad šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus. Tai suteikia viltį, kad vykdydami tolimesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą“, – teigia prof. R. Jankauskas.

Antras tyrimų etapas – pavasarį

Tolesnius archeologinius tyrimus numatoma tęsti 2018 m. pavasarį. Šįkart mokslininkai kryptingai ieškos nuteistųjų politinių kalinių bei pasipriešinimo dalyvių, bus tęsiama informacijos apie galimą kapavietės vietą suteikusio asmens artimo giminaičio palaikų paieška. Be to, kitąmet numatoma atlikti papildomus archyvinius, antropologinius, fotosugretinimo ir DNR tyrimus. Šiems darbams atlikti reikės apie 85 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai buvo atliekami vykdant dar 2008 m. priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.