Lietuvos žmogaus teisių organizacijos stoja mūrų už LGGRTC vadovą

Kovo 18 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą ir Seimo narius prašydamos apginti Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovą prof. Adą Jakubauską. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondaso ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. 

Žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimas  Centro darbu pradėtas eskaluoti būtent nuo tada, kai šio Centro vadovu buvo paskirtas Lietuvos tautinių mažumų atstovas, politologas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto profesorius, visuomenės veikėjas ir poetas Adas Jakubauskas.  A. Jakubauskas  yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, įvairiose valstybės institucijoje dirbo darbą susijusį su tautinių bendrijų reikalais. Yra apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir padėkos raštais.  Todėl nekelia abejonių, kad dabartiniu metu  Centro vadovu yra paskirtas kompetentingas mokslininkas ir vadybos profesionalas.

Žmogaus teisių gynėjų nuomone,  nepasitenkinimą  dabartiniu Centro vadovu eskaluoja tam tikros politinės jėgos arba jų pavieniai atstovai, kurie turi pagrindą nutylėti Lietuvai svarbius iki šiol nežinomus istorinius įvykius arba slėpti savo bei savo šeimos praeities gyvenimo faktus ir yra nepatenkinti dabartine profesionaliai  vykdoma LGGRTC veikla. Pasak kreipimosi autorių, tai  patvirtina sinchroniškas Centro ir  vieno solidžiausių Lietuvos istorikų Seimo nario profesoriaus ir buvusio Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Valdo Rakučio puolimas, bei nesiliaujantys grupės Centro darbuotojų skundai Seimui, kuriais siekiamas bet kokiomis priemonėmis pašalinti iš Centro vadovo pareigų A. Jakubauską.

Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad  A.Jakubauską palaiko trigubai daugiau šio centro darbuotojų ir savo ruožtu rašo laiškus, prašydami Seimą leisti Centrui dirbti savarankiškai.

Žmogaus teisių organizacijos mano, kad  Prezidentas ir Seimas turi leisti Centrui dirbti savarankiškai vadovaujantis Seimo patvirtintais šio Centro nuostatais. O pastarieji reglamentuoja ne tik Centro uždavinius  ir teises, bet šio Centro administravimą. Pagal Centro Nuostatus generalinis direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų darbuotojus, todėl negali būti ginčo dėl to, ar  Centro direktorius galėjo atleisti iš darbo atleisti LGGRTC istorikę Mingailę Jurkutę, kaip negali būti ginčo dėl M.Jurkutės įstatymo suteiktos teisės kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo – tokią teisę ji turėjo ir tebeturi.

Alkas.lt primena, kad neseniai  grupė LGGRTC darbuotojų kreipėsi į Seimo pirmininkę  bei Seimo valdybą dėl šio centro direktoriaus A. Jakubausko sprendimo iš pareigų atleisti LGGRTC istorikę M. Jurkutę, neva istorikė iš užimamų pareigų buvo atleista dėl to, kad naudojosi Konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai reikšti savo įsitikinimus, neva sprendimas atleisti  ją iš pareigų buvo priimtas dėl M.Jurkutės išsakytos Centro ir atskirų jo darbuotojų kritikos.

M. Jurkutės palaikytojai reikalavo panaikinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo. Jų teigimu M.Jurkutės atleidimas iš darbo yra nepasitikėjimo, įtampos kurstymo ir administracinės savivalės pavyzdys.  Ši LGGRTC darbuotojai jau anksčiau kreipėsi į Seimą dėl padėties Centre, tačiau, anot jų, padėtis nepagerėjo, nes direktorius neva nesistengia įsiklausyti į darbuotojų nuomonę, už tai dėl jo vadovavimo stiliaus iš darbo esą išeina patyrę istorikams.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad grąžinti į darbą atleistą darbuotoją tegali teismas, bet ne Seimas. Todėl minėtų Centro darbuotojų skunde Seimui įžvelgia neteisėtą spaudimo būdą juoba, kad pati M.Jurkutė iš visko sprendžiant nežada ginti savo galimai pažeistų teisių teisėtomis priemonėmis teisme.

Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad lygiai taip pat kitų įstaigų darbuotojai negali reikalauti atleisti iš darbo A. Jakubauską arba reikalauti stabdyti jo įgaliojimus. „Pvz., Vilniaus universiteto Statutas reglamentuoja universiteto valdymą, bet jis nesuteikia teisės šio universiteto rektoriui atleisti iš darbo kito jam nepavaldaus universiteto  rektorių arba reikalauti apriboti pastarojo įgaliojimus. Dėl to teisiškai yra ydingi ir netoleruotini vieši Lietuvos istorijos instituto direktorius A. Nikžentaičio, Vilniaus universiteto rektoriaus R. Petrausko, Klaipėdos universiteto rektoriaus A. Razbadausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės A.M. Linartienės bei Lietuvos kultūros tyrimo instituto direktoriaus R.Makselio reikalavimai suspenduoti LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko įgaliojimus. Šie asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja užimamomis pareigomis ir kelia reikalavimus, dėl kurių įgaliojimų jiems nesuteikia nei šių mokslo įstaigų statutai ar nuostatai, nei šių mokslo įstaigų kolegialių valdymo organų sprendimai. Daugiausia šie asmenys Centro klausimu gali reikšti savo asmeninę nuomonę, bet ne savo mokslo įstaigų vardu“, – teigiama pareiškime.

Žmogaus teisių gynėjų nuomone, šiuo metu vyksta akivaizdus politinis manipuliavimas pilietės  M.Jurkutės atleidimu iš darbo ir psichologinio klimato problemomis Centre, iš tikrųjų siekiant ne grąžinti į darbą M.Jurkutę ar apginti tariamą LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, o kitokių, visuomenei nežinomų tikslų.  Kreipimosi autoriai teigia,kad LGGRTC yra  Lietuvai priešiškų jėgų taikinys.

„Rusija visada menkino Lietuvos valstybingumą, neigė Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir iki šiol propaguoja teigiamos sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Todėl sprendžiant dėl kilusių įtampų ir dėl Centro kolektyvo susiskaldymo (ar suskaldymo), būtina įvertinti  Lietuvos karinės žvalgybos parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, ypač tą dalį, kurioje nurodomas Rusijos propagandos siekis kompromituoti Lietuvos partizaninį judėjimą, ciniškai manipuliuoti holokausto tragedija savo istorijos politikos tikslais.

Nėra pagrindo manyti, kad nedraugiška Lietuvai valstybė pakeitė propagandos tikslus arba atsisakė ketinimų įtakoti Lietuvos istorijos tyrinėtojų nuotaikas ir lūkesčius. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad tam tikri politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai  ar kiti asmenys, turintys rimtas priežastis slėpti savo ar savo šeimos bei artimųjų gyvenimo praeities faktus, besąlygiškai atsisakys tiesiogiai ar netiesiogiai  trukdyti Centro darbui“,- teigiama kreipimesi.

Keipimesi prašo:

• Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą visapusiškai išanalizuoti Centro kolektyve kylančio ar kurstomo nepasitenkinimo priežastis ir nustatyti asmenis, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti šio Centro veiklą.

• Neleisti tiesiogiai kištis į Centro veiklą ar jo valdymą politikams, mokslo bei kitų institucijų vadovams ar darbuotojams bei kitiems asmenims. Sudaryti sąlygas Centro kolektyvui ir jo vadovams vykdyti funkcijas griežtai pagal Seimo patvirtintinus Centro nuostatus.

Kreipimosi autoriai kviečia:

• Visas nevyriausybines organizacijas ir visuomeninius judėjimus bei Lietuvos likimui ir Lietuvos laisvės kovų istorijai neabejingus piliečius priešintis ardomajai politinei ir kitokiai veiklai, kuria siekiama išbalansuoti Centro darbą, nukreipti jį Lietuvos valstybės nepriklausomybei nenaudinga ar net pavojinga linkme.

• Centro darbuotojus nutraukti viešų skundų rašinėjimus valstybės institucijoms ir žiniasklaidai, nes jie destabilizuoja ir menkina LGGRTC veiklą visuomenės akyse.

• Saugoti Lietuvos orumą ir vardan žmonių santarvės vadovautis Konstitucija bei įstatymais, o savo pažiūras ir įsitikinimus ginti konkrečiais argumentais, bet ne viešomis nuoskaudomis laiškuose valdžios institucijoms.

Išreiškiama viltis, „kad valstybės ir  visuomenės interesai bus keliami aukščiau už asmenines ambicijas, kad tarpusavio nesutarimais nebus leista pasinaudoti Lietuvai priešiškoms jėgoms, kurios turi tikslą sukompromituoti Centrą ir  sąžiningus Lietuvos istorijos tyrinėtojus“.