Z. Vaišvila. Patyčia iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime

Nebūkime abejingi, nepamirškime ginti Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimo centro (LGGRTC) apšmeižtų mūsų Tautos šviesuolių – a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus, a.a. Donato Banionio ir a.a. Sauliaus Sondeckio. Tai mums priminė „Respublikos“ redakcija.

Gavome naujojo LGGRTC Generalinio direktoriaus Ado Jakubausko pasirašytą atsakymą dėl mūsų (prof. Silvijos Sondeckienės, Raimudo Banionio, buvusio Seimo nario Audriaus Nako, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos) reikalavimo pašalinti iš LGGRTC interneto svetainės www.kgbveikla.lt skelbiamas šmeižikiškas LGGRTC istoriko Mariaus Ėmužio sukurtas pažymas, kad Donatas Banionis, Saulius Sondeckis ir kardinolas V. Sladkevičius slapta bendradarbiavo su TSRS KGB, atsiprašyti dėl šio šmeižto artimųjų. M. Ėmužis, liudydamas Seime dėl šių klausimų, patvirtino, kad jau ką ką, bet a.a. kardinolą V. Sladkevičių tikrai nebuvo pagrindo paskelbti slapta bendradabiavusiu su TSRS KGB. Tačiau, nelabai mano gerbiamas istorike, kodėl vis tik pats asmeniškai sukūrėte šią šmeižikišką LGGRTC pažymą apie kardinolą ir pateikėte ją LGGRTC vadovybei, žinodamas, kad tai yra a.a. kardinolo apšmeižimas ir kad ši pažyma taip pat ruošiama viešam paskelbimui www.kgbveikla.lt?

Pateikėme ir naujajam LGGRTC vadovui A. Jakubauskui tarpžinybinės Liustracijos komisijos sprendimus ne tik dėl Sauliaus Sondeckio ir Donato Banionio, bet ir po Lietuvos Visuomenės Tarybos prašymo atlikto tyrimo – dėl kardinolo V. Sladkevičiaus.

Liustracijos komisijos, vienintelės įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje turinčios teisę spręsti, ar asmuo slapta bendradarbiavo su TSRS KGB, išvados dėl šių trijų asmenų vienareikšmiškos ir aiškios – nėra pagrindo teigti, kad jie slapta bendradarbiavo su TSRS KGB. Beje, jos turi ir įstatymo galią, t.y. jos yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir LGGRTC-ui.

Tačiau ir naujas LGGRTC vadovas nėra laisvas – jo atsakyme parašyta, kad spręs šį klausimą tik š.m. spalio mėnesį. T.y. po Seimo rinkimų.

Patyčia iš a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus, kurio 100-ąsias gimimo metines minėsime šiemet rugpjūčio 20 d., pasiekė viršūnę – Lietuvos Seimas kitus, t.y. 2021 metus, paskelbė ir kardinolo V. Sladkevičiaus metais. Unikalus Seimas – valstybiškai minėsime ne 100-ąsias, bet 101-ąsias a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus gimimo metines.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad tik Seimą padaryti privertė mažai žinoma kuklus bibliotekininkas ir kraštotyrininkas iš Biržų Evaldas Timukas, atkakliai to reikalavęs. Ir pagrįstai, nes tai jis atliko didžiulį kruopštų paruošiamąjį darbą, padedant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei Irenai Andrukaitienei.

 Noriu paklausti ir Lietuvos katalikų bažnyčios, ar ir ji laiku nepastebėjo šios iškilios datos ir šio ne tik Lietuvos, bet ir bažnyčios iškilaus Žmogaus?

Lietuvos Seimas, mūsų prašymu inicijavęs šio šmeižto tyrimą ir nustatęs, kad už šių trijų šveisuolių apšmeižimą atsakinga tuometinė LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė, neišdrįso deramai įvertinti šios veikėjos, prisipažinusios, kad tai padaryta jos beįvardintų politikų nurodymu, atsakomybės. Tačiau mūsų Seimas aplodismentais prieš mėnesį iš šių atsakingų pareigų išlydėjo šią savo valios ir sąžinės neturėjusią šmeižikę.

LGGRTC-as tebeskelbia, kad a.a. kardinolas V. Sladkevičius slapta bendradarbiavo su TSRS KGB, bet neskelbia Liustracijos komisijos išvados, kad nėra pagrindo taip teigti.

Po Sauliaus Sondeckio artimųjų perspėjimo kreiptis ir į teismą sunerimęs LGGRTC-as interneto svetainėje www.kgbveikla.lt šalia šmeižikiškų pažymų apie Sauliaus Sondeckio ir Donato Banionio slaptą bendradarbiavimą paskelbė, kad Liustracijos komisija dėl jų dviejų nustatė priešingus faktus.

Tačiau šalia kardinolą V. Sladkevičių šmeižiančios LGGRTC-o sukurtos pažymos, tebeskelbiamos interneto svetainėje www.kgbveikla.lt, prierašo, kad ir dėl šio iškilaus mūsų Tautos sūnaus Liustracijos komisija nustatė, kad to nebuvo, deja, bet nepaskelbtas. Kodėl tyli Lietuvos katalikų bažnyčia?

Patyčia iš šių mūsų šviesuolių, o tuo pačiu ir iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime.

Atrodytų, kad taip “šauniai” Lietuva pasitinka a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Atrodytų, kad Šv. Marijos žemėje – nieko naujo. Visgi ne.

Visgi minėsime deramai a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus 100-ąsias metines. Ne valstybės ir ne bažnyčios, bet kelių žmonių iniciatyva, pralaužusia šią Lietuvos Gėdos sieną. Padėkokime tai padariusiems kukliems mūsų žmonėms, kurie patys tuo nesigirs – bibliotekininkui ir kraštotyrininkui iš Biržų Evaldui Timukui, Kauno memorialinio kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovei Irenai Petraitienei ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei Irenai Andrukaitienei. Tai, visų pirma, jų ir Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bei Utenos kultūros centro dėka įvyks šio garbingo jubiliejaus paminėjimo ir kardinolo V. Sladkevičiaus pagerbimo renginiai jo tremties vietose, išleidžiama šiam Tautos Žmogui skirta atsiminimų knyga. Aukas šioms iniciatyvoms įgyvendinti rinko Evaldas Timukas.

Š.m. rugpjūčio 22 d. Nemunėlio Radviliškyje (Biržų rajone) bus atidengtas koplytstulpis V. Sladkevičiaus Dvasinės tarnystės tremtyje atminimui (tremtis šioje vietovėje – nuo 1959 m. iki 1976 m.).

Š.m. rugpjūčio 22 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje atidaroma paroda „Padaryk mane gerumo ženklu“. Tokie lotynų kalba surašyti žodžiai iš a.a. V. Sladkevičiaus herbo.

Š.m. rugpjūčio 23 d. Pabiržėje (Biržų rajone) prie klebonijos pastato atidengiama memorialinė lenta V. Sladkevičiaus atminimui (tremtis šioje vietovėje – nuo 1976 m. iki 1982 m.).

Š.m. rugpjūčio 23 d. Po parodos atidarymo įvyks atsiminimų knygos su gausia ikonografine ir dokumentine medžiaga „Savas tarp savų“ pristatymas visuomenei. Knygos sudarytojai – Evaldas Timukas ir Irena Andrukaitienė.

Šios knygos pavadinimas verčia viešai paklausti, tarp ko a.a. V. Sladkevičius šiandien yra savas tarp savų? Kiek mūsų liko tų savų, kurie gerbia ne tik šį Žmogų ir jo atminimą, jo indėlį į Lietuvos laisvinimo kelią, bet ir gina jį, jo šviesų atminimą, tuo pačiu – ir Lietuvos garbę, jos Atgimimo ir Lietuvos katalikų bažnyčios istoriją?

Šis klausimas – ne tik retorinis, nes tik signatarės Irenos Andrukaitienės dėka Lietuvos Seimas sutiko š.m. rugsėjo 2 d. ir Seime atidaryti šią parodą „Padaryk mane gerumo ženklu“. Tą pačią dieną Seime įvyks ir a.a. kardinolo V. Sladkevičiaus 100-mečio paminėjimo konferencija. Smagu buvo bent pasiūlymu prie to prisidėti.

Tad nebūkime abejingi. Pasimokykime iš šios kuklios istorijos. Pasirodo ir šiandieninėje Lietuvoje, susitelkus bent keliems žmonėms, galima šį bei tą nuveikti. Ir ne tik dėl savęs.