Reaguodamas į Seimo vicepirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vakar viešai išsakytą nuomonę, kad jai kyla abejonių, dėl LGGRTC direktoriaus gebėjimų ir kad susipriešinimo tarp dalies centro darbuotojų ir vadovybės dialogo būdu nepavyks išspręsti, siunčiu viešą laišką Seimo nariams.
Gerbiami Seimo nariai,
Praėjus pusmečiui po naujos Centro vadovybės paskyrimo, sausio 28 d., 17 darbuotojų, t.y. 12 procentų viso darbo kolektyvo, ar savo iniciatyva, ar kitų paakinti, kreipėsi į Seimą prašydami pagalbos.
Kuo buvo nepatenkinti 12 proc. darbuotojų? Politinės kontrolės stiprėjimu, varžančiu mokslo autonomiją ir smukdančiu mokslinių tyrimų kokybę. Klausimas: ar pateiktas nors vienas politinės kontrolės faktas? Atsakymas: ne.
Tačiau yra kitokio pobūdžio faktų:
- Per 25-erius Centro darbo metus dabartinis Centro vadovas vienintelis turi mokslinį laipsnį, yra profesorius.
- Vienas iš labai garsiai besireiškiančių istorikų penkerius metus negali pateikti medžiagos apie Pirčiupių tragediją ir studijos apie Lukiškių kalėjimą. Jo paaiškinimas: neturėjau ūpo, buvo asmeninių problemų – tai užprotokoluotas faktas.
Vasario 4 d. 61, t.y. 43 proc. Centro darbuotojų Seimui nusiuntė kitokią nuomonę: esame pajėgūs patys spręsti savo problemas. Centre priimami sprendimai pagrįsti pagarba, profesionalumu ir orientuoti į siekiamą rezultatą.
Ir į kokią nuomonę atsižvelgs Seimo darbo grupė? Jos pirmininkė R. Morkūnaitė–Mikulienienė, kovo 9 ir 17 d. viešai komentuodama Centro problemas, šio 61 darbuotojo pareiškimo išvis nepaminėjo. Ar tai yra ta dialogo kultūra, apie kurią kalba Seimo vicepirmininkė? LR Konstitucijos 29 str. teigia: Valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Kaip atrodytų, jei po rinkimų beveik keturis kartus mažiau balsų gavusi opozicija būtų paskelbta nugalėtoja? Ar Centro vadovas turėtų atsižvelgti tik į mažumos nuomonę? Ar Seimo darbas grįstas ne dialogo kultūra, jei ten yra pozicija ir opozicija? Kokiais faktais pagrįstos Seimo vicepirmininkės abejonės, kad Centro veikla nerezultatyvi?
Ko iš Seimo reikalavo mūsų Centro 12 proc. darbuotojų, dėl ko ir buvo sudaryta Seimo darbo grupė:
1) Atnaujinti pilnos sudėties Centro Tarybos posėdžius – tas padaryta – antradienį kviečiamas nuotolinis visų skyrių vadovų pasitarimas. Beje, pilnos sudėties Taryba veikė nuo pat naujo vadovo paskyrimo, kol patys tarybos nariai nepareiškė, kad nėra būtina kiekvieną savaitę rinktis visų skyrių vadovams.
2) Įvertinti generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo būtinybę – santarvės vardan vasario 1 d. patarėjas pasitraukė.
3) Prie Centro įsteigti Mokslo tarybą – to neleidžia Centro įstatymas.
Taigi, visi reikalavimai įgyvendinti – kodėl tuomet Seimo darbo grupės pirmininkė kelia generalinio direktoriaus galimybės dirbti klausimą, jei jo nekėlė net Centro 12 proc. darbuotojų? Ar mokslinių tyrimų klausimas neperaugo į politinį? Ar paskyrus naują Centro vadovą ir vėl kokiai grupei darbuotojų pareiškus nepasitenkinimą, Seimo vadovybė reaguos taip pat – kels vadovo atsakomybės klausimą?
Neturėdama jokių realių faktų dėl neva blogos naujos Centro vadovybės veiklos pastarosiomis dienomis darbo grupės pirmininkė kaip vienintelį pretekstą mini LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento istorinių tyrimų programų vyriausiosios istorikės dr. Mingailės Jurkutės atleidimą – neva už vadovybės kritiką.
Tačiau dr. Mingailė Jurkutė atleista ne už vadovybės kritiką: pirmuoju darbo pareigų pažeidimu Mingailė Jurkutė pažeidė teisės aktus, kai viršydama savo kompetenciją ir įgaliojimus viešai neobjektyviai vertino Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbą ir tokiais veiksmais pakenkė Centro ir Komisijos reputacijai, kai neturėdama jokio pavedimo ir neįgaliota teisės aktais savavališkai susipažino su asmens duomenų apsaugą turinčiais dokumentais bei viešai aptarinėjo jų turinį (susijusį su asmens neviešais duomenimis). Tačiau tuomet darbuotojai jokios drausminės poveikio priemonės nebuvo taikomos, ji buvo tik įspėta. Deja, darbuotoja nepaisė šio įspėjimo ir pakartotinai, tendencingai ir nepagrįstai viešai ir toliau teikė tiesos neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią informaciją apie Centro veiklą: neturėdama įrodymų kvestionavo Centro parengtų dokumentų teisėtumą bei patikimumą, be pagrindo abejojo Centro priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atliktų tyrimų patikimumu, tuo pakenkdama Centro autoritetui ir reputacijai.
Tyrėja taip pat nepateikė naujų mokslinių darbų, istorinių šaltinių, naujų faktų. Neteikė jokių tarnybinių pranešimų apie poveikį jos akademinei laisvei, tyrimo metodologijai.
Pabrėžiu, kad dr. Mingailės Jurkutės ir kitų darbuotojų metinis vertinimas nėra susijęs su viešu kreipimusi į LR Seimą. Buvo įvertinti visų darbuotojų konkretūs 2020 m. darbai pagal planus ir asmeninį indėlį.
Tokie darbuotojos veiksmai nėra kritika pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, o yra teisės aktų, pagal kuriuos darbuotojas privalo elgtis sąžiningai, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų, pažeidimas.
Gerbiama Seimo pirmininkės pavaduotoja teigia, kad per ilgametę Centro veiklą nebuvo tokio pobūdžio problemų. Tačiau tai nesvarbiausia Centro problema: per 25 metus Centrą paliko 543 darbuotojai, tai reiškia, kad, sąlyginai kalbant, kas penkeri – šešeri metai pasikeičia beveik visa Centro darbuotojų sudėtis.
Kodėl Seimo darbo grupėje nagrinėjamos atskirų darbuotojų algos, bet nekalbama apie esminę problemą: Centro finansinę būklę? Gal tai labiausiai atsiliepia darbų kokybei? Ar šią, svarbiausią, dešimtmečius nesprendžiamą problemą Seimas pagaliau išspręs?
Autorius yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras
Didžiulė pagarba prof. A.Jakubauskui už sąžiningumą,atvirumą ir tinkamą darbo organizavimą . Kas nutiko Seimo narei Radvilei Morkūnaitei,kurios veikla nukreipta į politinį susidorojimą su dabartiniu LGGRTC ,,aukštos prabos” vadovu? Nejaugi tai Seimo vicepirmininkės R.Morkūnaitės politinė veikla grįsta pagal liberalmarksistinės laisvės suvokimą?
Viskas prasidėjo, kai koncervatoriai prekės ženklu pasivertė “nezabudkas”, jų dab. Ministrės vardu, ir net visą sausį prekiaujant Narvesren”:
Devizu “Už Sausio 13 Aukų ATMINIMĄ” pinigą naudai jų mokėk – Neužmirštuolės ” gerbk”!
O Radvilei, kaip ir kitiems “idėjiniams bendražygiams” ar Majauskui, ar Adomėnui, kas beliko, – paklusti!
Štai ir nuo nuo to, – NUVERTIMO Sausio 13 Pergalės atminimo, Aukų ir visų gynėjų kovotojų švento ryžto pavertimui Prekę, nuožmių nuožmiausiai apšiukšlinant Laisvės Pergalę (pagal buhalterines realizacijos iki sausio 31 d. sutartis), neturime ir Radvilės
o kas gi kaltas kad net 30 metu buvo vilkinamas ypac skaudziu Lietuvos istorijai ivykiu tyrimas kol buvo gyvi dauguma ne tik to meto (turiu omenyje ivykius nuo 1939 metu) liudininkai bet ir dalis tu ivykiu dalyvius?
Toks jausmas kad buvo tycia laukiama kol visi liudininkai iskeliaus Anapilin….
Galbut todel ir buvo tokia diedele kadru kaita LGGRTC ?
Kas kaltas kad daugybe Lietuvos istorijos tarpsniu kurie buvo ypac skaudus musu valstybei ir zmonems vis tebera paslaptis arba kazkiek peteikiama su dideliu netiesos kiekiu?
Mane ypac stebina kad netgi II pasulinio karo istorija Lietuvoje vis dar yra pateikiama pagal Rusijos, tai yra, vienos is agresoriu, pozicija?
O tokiu zmoniu kaip V.Rakutis ir jo bendraminciu agresyvus puolimas is viso sveiku protu nesuvokiamas!
Ka meginama apgauti uzspaudziant tikrus istorijos faktus??
O, dar ir kaip suvokiama! Puolimas – geriausia gynyba.
Jei pastebėjote, puolimas ypatingai suagresyvėjo tada, kai viešumoje nuskambėjo priminimai, jog Niurnbergas dar nebaigtas, nes tik vienas iš dviejų 2-jo Pasaulinio karo sukėlėjų nuteistas. Būtent tada aršiai suaktyvėjo ir Kremliaus, ir HK puolimas duetu prieš fašistus litofcus.
Kadangi tai čia, tai ten išlenda, jog juos demaskuojančius archyvus nespėta steriliai iškuopti, kad vis dar randama tai šio, tai to, būtina skubiai juos perimti į patikimų žmonių rankas. Geriausia, žinoma, paperkamų arba stiklelio neatsisakančių . Šie žmonės širdingi – viską padarys, ko paprašysi.
Miela Zemyna, as tikrai del to nekaltinu LGGRTC kuris stengesi ir nuveike nemazai darbu taciau buvo ir, kaip matome, tebera kazkokia “plaukuota ranka” kuriai tikroji tiesa nereikalinga o gal net ir pavojinga?
Gerai pamenu 2000-uosius kuomet Vilniuje buvo surengtas viesas teismas komunizmo nusikaltimams – tuo metu man teko laime ir garbe bendrauti su vienu is sio to teismo dalyviu A+A Lietuvos Didziavyriu Baliu Gajausku ir jo zmona A+A ponia Irena is kuriu suzinojau tikrai nemazai. Juk Lietuvos informavimo priemones apie si unikalu ivyki rase ir rode nedovanotinai mazai! O dabar unikali medziaga is viso kazkur nukista? Siuo metu komunizmo pasmerkimo ir prilyginimo fasizmui tema tu, paciu itagingiausiusju stumiama i parastes jau visame pasaulyje…..
P.S.Suomijos TV yra sukurusi 4 valandu dokumentini filma apie Bali Gajauska – zmogu kuris beveik 40 savo graziausiu gyvenimo metu paaukojo kovai uz Lietuvos laisve taciau neteko girdeti kad si filma butu parode kuri nors TV Lietuvoje, iskaitant ir mokesciu moketoju islaikoma LRT…..
O, atsiprašau, jei neaiškiai parašiau – tikrai ne tamstą galvoje turėjau, o tuos, kas tą darbą nuolat profesionaliai dirba, jau gal visą 30 m. „darbo” stažą užsitarnavo….
Vienareikšmė darbo grupės išvada:
„Efektyviai dirbti su šiuo vadovu negalima”
Liberalai kuo toliau, tuo labiau klimpsta.
Už neprofesionalų vadovavimą kaltina tie, kas patys gal nė savo „namų ūkyje” efektyviai tvarkytis negeba.
Jei asmuo dirbo ne vadovaujamą darbą, jei buvo tos srities mokslininkas, efektyvumo iš jo galima tik po metų tikėtis – kai apsisuks darbų ratas. Mokslininkui kitos savybės ugdomos – kruopštumas, pastabumas, tikslumas, netgi savotiškas smulkmeniškumas, sąžiningumas, geba apibendrinti, ir pan. Kai visus šiuos asmens įgūdžius ir savybes papildys nauja geba – vadovauti, turėsi neįkainojamą mokslo tyrimų įstaigos vadovą. .
Pirmieji darbo metai turi savo labai svarbią paskirtį. – tai žvalgybos ir bandymų metai. Jei to nesupranti, jei nesupranti, ką reiškia iš būtent šios srities mokslininko išauginti vadovą, vadinasi, nesi tas,kas kompetentingas rinkti ar atmesti vadovus.
Kam atkakliai valomas kelias į tą faktų ir kompromatų lobyną??? – Tuoj pamatysime.
Sujudo kagėbynas. Net nedavė pradėti darbų, nes buvo ką tik paskirtas paties seimo. Tai kas vadovauja seimui?
Vytautas Radžvilas. Hibridinis karas perauga į atvirą puolimą
– pozicija.org/vytautas-radzvilas-hibridinis-karas-perauga-i-atvira-puolima/
Užvirė atvira kova dėl Genocido centro
– pozicija.org/uzvire-atvira-kova-del-genocido-centro/
Prašoma Seimo narių nedalyvauti galimai niekšingame skandale
– pozicija.org/prasoma-seimo-nariu-nedalyvauti-galimai-nieksingame-skandale/
Valdantieji stengiasi į svarbiausias valstybės institucijas susodinti LGBT aktyvistus
– pozicija.org/valdantieji-stengiasi-i-svarbiausias-valstybes-institucijas-susodinti-lgbt-aktyvistus/